Daiktų dalinimosi stotelės „DĖK’ui“ įrodė: parama naudotais daiktais irgi prasminga

Pagrindinis objektas stotelėse „DĖK’ui“ – nebereikalingi daiktai, kurie yra per geri, kad būtų tiesiog išmesti: nuo baldų ir buitinės technikos iki žaislų ir drabužių. Ketvirtus metus jie nemokamai pasiūlomi visiems, aptikusiems juos konkrečiose stotelėse ar www.stoteledekui.lt.

Pirmąją karo dieną dar nebuvo aišku, ar bus reikalinga parama nebenaujais daiktais, bet stotelių veiklą organizuojantys žmonės bei talkinantys savanoriai ėmė ieškoti būdų, kaip prisidėti.

Pirmoji partnerystė užsimezgė jau vasario 25-ąją. Kaune įsikūrusi Lietuvos policijos profesinė sąjunga ėmėsi rinkti paramą daiktais kolegoms iš Ukrainos.

Jų sąraše buvo žiemą ypač aktualūs apatiniai termo rūbai, tinkami dėvėti po uniforma, auliniai batai, kepurės, kaklo movos, miegmaišiai, mėsos konservai.

„Mes iškart galėjome pasiūlyti tai, ko neturėjo idėjos iniciatoriai – įvairias lokacijas daiktų pristatymui Vilniuje ir ilgas darbo valandas, kad daiktai būtų priimti aukojantiems patogiu metu“, – privalumus pabrėžė T.Vaitkevičius.

Prie tikslinės paramos daiktais prisidėjo ir pavieniai asmenys, ir įmonės.

Į Ukrainą pareigūnų iš Lietuvos kovo pradžioje pristatytos paramos vertė siekė 100 tūkst. eurų.

Kremenčuko miesto, esančio Ukrainos viduryje, pavadinimą „DĖK’ui“ stotelių bendruomenė išgirdo gerokai anksčiau nei birželio pabaigoje, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos raketomis apšaudė ten esantį prekybos centrą.

Dar kovo viduryje Kremenčuko miesto meras Vitalijus Maleckis miesto bendruomenės vardu kreipėsi prašydamas humanitarinės pagalbos. Tuo metu į Kremenčuke esantį pabėgėlių centrą plūdo žmonėms iš karo niokojamų aplinkinių vietovių.

Taip stotelėse „DĖK’ui“ pradėta rinkti parama ilgai negendančiais, vartoti paruoštais maisto produktais, kūdikių maistu ir higienos reikmenimis, asmens higienos priemonėmis, miegmaišiais, sportui skirtais kilimėliais, saugančiais nuo šalčio ir drėgmės, bei termo antklodėmis.

„Paramą žmonės pradėjo nešti iškart, vos apie ją paskelbėme. Tai rodo, kokia puiki ir dalintis įpratusi yra mūsų bendruomenė. Daugybė žmonių į stoteles atvyko tiesiai iš parduotuvių – nupirko, ko reikia, ir tiesiai atvežė. Kiti paramai tinkamų daiktų turėjo namuose – nepanaudotų daiktų kūdikiams, miegmaišių, jogos kilimėlių.

Neslėpsiu, buvo ir tokių, kurie kaip paramą atnešė suplyšusių pėdkelnių, kandžių prakąstų megztinių ar antklodžių, bet nedaug. Gerai, kad pastebėjome, kitaip ir šie daiktai būtų veltui keliavę per Ukrainą ilgą ir pavojingą kelią“, – sakė sostinės Tuskulėnų gatvėje esančios stotelės „DĖK’ui“ koordinatorė Karolina Mumgaudytė.

Tiesa ir tai, kad pirmoji paramos siunta į Kremenčuką buvo gausiausia. Gegužės viduryje, kai bendruomenė prašė paramos įrankiais – kastuvais, semtuvais, karučiais, laužtuvais, kirtikliais bei kūjais, taip pat dujokaukėmis – pavieniai gyventojai jau aukojo vangiai. Gelbėjo įmonių parama.

„Tegul jūsų gerumas ir dosnumas sugrįžta šimteriopai“, – už pastangas padėti VAATC komandai dėkojo Kremenčuko miesto meras V.Maleckis.

Ar anksčiau naudoti daiktai yra ori parama karo siaubą patyrusiems Ukrainos žmonėms?

Atsakymu į šį klausimą tapo laikina stotelė „DĖK’ui“, kovo viduryje įsikūrusi Vilniaus mokytojų namuose, kur buvo surengtos pirmosios šeštadieninės stovyklos iš Ukrainos atvykusiems vaikams. Jas iniciavo populiarios žinių viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ komanda.

Pirmuosius kartus subūrusi apie pusantro šimto karo pabėgėlių, vėliau šeštadieninė stovykla persikėlė į Šiuolaikinio meno centrą Vilniaus centre ir vienuolika savaitgalių iš eilės džiugindavo net po pusantro tūkstančio vaikų ir jų mamų – ne tik įvairiausiomis pramogomis, bet ir vilniečių dovanotais daiktais.

Per valandą dvi ištirpdavo šimtai minkštų žaislų, dėlionių, konstrukcijų, lėlių, mašinėlių, kamuolių.

Pradėjus mažiesiems ukrainiečiams mokytis Lietuvoje, atsirado kuprinių, pieštukinių , sportinės aprangos poreikis, o įsibėgėjus pavasariui – sezoninių drabužių ir lengvesnės avalynės.

Gausybėje žaislų vaikai dažnai dairydavosi to, ką paliko bėgdami iš namų.

Radę tokį patį žaislą ar panašų, kuriam neužteko vietos kuprinėje, glausdavo lyg brangų prisiminimą.

Dvylikametis Nikita „DĖK’ui“ savanorei Kotrynai užsiminė, kad namuose turėjo gausią sportinių mašinėlių kolekciją. Apie 200 mašinėlių jis per keletą metų surinko karti su tėčiu ir bėgant nuo karo siaubo teko visa tai palikti.

Tądien tokios mašinėlės iš „DĖK’iu“ jau buvo išgraibstytos, tad savanorė ėmėsi šio projekto asmeniškai – pakvietė draugus ir pažįstamus peržvelgti žaislų atsargas namuose ir po savaitės naujajam bičiuliui Nikitai turėjo staigmeną – ne tik mašinėlių, bet ir joms skirtų lenktynių trasų.

„Esame labai dėkingi, kad lietuviai taip dosniai dalinasi savo daiktais. Nesvarbu, kad jie nėra nauji. Ukrainoje įprasta, kad vienų vaikų išaugtus drabužius nešioja kiti, vienų mylėtais žaislais džiaugiasi kiti. Tai, kad galime rinktis nemokamai, labai palengvina situaciją, nes drabužių kainos Vilniuje gana aukštos, net ir dėvėtų.

Taip pat labai gerai, kad nepritikusius, perteklinius ar nebeaktualius drabužius galima parnešti atgal į „DĖK’ui“, kur jie bus pasiūlyti kitiems“, – kalbėjo iš Charkivo atvykusi ir Vilniuje apsistojusi Lena, taip pat prisijungusiu prie „DĖK’ui“ savanorių komandos.

Lietuvoje prieglobstį radę ukrainiečiai netruko atrasti ir nuolatines daiktų dalinimosi stoteles – ieškojo baldų, buitinės technikos, indų, stalo įrankių, patalynės, apklotų, drabužių.

Į jas atvykdavo ir savarankiškai, ir lydimi naujų pažįstamų lietuvių.

Birželio pradžioje geidžiamiausiu daiktu tapo lagaminai, reikalingi persikraustant iš vieno būsto į kitą ar susiruošus namo atgal į tėvynę.

Paramos langais ir stiklo paketais rinkimą stotelėse „DĖK’ui“ balandžio pabaigoje užkūrė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Atrodo, paprastas dalykas, bet kai miestuose ir kaimuose išdaužyti dešimtys tūkstančių langų, Ukrainos žmonėms, ypač išlaisvintose teritorijose, tikrai trūksta stiklo. Vilniečiai, jungiamės! Apžiūrėkite savo sandėliukus, sodybas, garažus, paklausinėkite giminaičių – gal kas kur turite nuo remontų likusių stiklo lakštų ar stiklo paketų. Jei remontuojatės, keičiate langus – tikrai jų dar turėsite“, – socialiniuose tinkluose paskelbė R. Šimašius, prisijungti kviesdamas ir įmones.

Ilgai laukti nereikėjo — gyventojai ir įmonės jau padovanojo 7 tonas stiklo paketų ir lakštų, kurie iš Vilniaus keliais reisais išvyko į Kyjivo priemiestį Borodianką. Paramos užteks įstiklinti maždaug 300 – 400 išdaužytų langų. Ji renkama ir toliau.

Artėjantis ruduo mes naujus iššūkius tiek karo niokojamoje Ukrainoje, tiek Lietuvoje.

„Gali atrodyti, kad jau viską padarėme, kiek galėjome. Tarsi nusiskausminome ir gyvename toliau, bet paramos reikia nuolat ir dar daugiau. Stotelės „DĖK’ui“ gali prisidėti surenkant ją efektyviau, esame atviri bendruomenės ir organizacijų iniciatyvoms“, — sako VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius.

Iškart po Žolinių Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro komanda pradeda susitikimų su bendruomenėmis ciklą – kvies susipažinti bei pasikalbėti apie gerų ir nebetinkamų naudoti daiktų keliones.

Tai – galimybė dar efektyviau išnaudoti daiktų dalinimosi vietas netoliese gyvenančių žmonių gerovei ir patogumui, pavyzdžiui, rengiant daiktų taisymo ir atnaujinimo dirbtuves, kviečiant savanorystei, susitelkiant paramos rinkimui.

Artimiausių susitikimų datos jau numatytos: rugpjūčio 16 d. 15 val – stotelėje „DĖK’ui“ Pilaitės pr. 50, po savaitės, rugpjūčio 23 d.– Liepkalnio g. 113 B, rugpjūčio 30 d. – Naujojoje Vilnioje, Pramonės g. 209S.

„Svarbūs yra ne tik daiktai, kuriais suteikiame galimybę dalintis. Svarbūs yra žmonės. Norisi, kad jie stotelėse „DĖK’ui“ jaustųsi laukiami, žiūrėtų į šias erdves kaip į galimybę susitikti, suteikti joms jaukumo, įgyvendinti čia bendruomenės veiklas, ugdyti vaikus, perimti senjorų patirtis“, – mintimis dalinosi Aurimas Uldukis, VAATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovas. Šių aikštelių teritorijoje ir įsikūrusios dauguma stotelių „DĖK’ui“.

Visa informacija: www.stoteledekui.lt