– Ar turite susikūrusi savaitgalio tradicijų?
– Savaitgalį pasilieku netikėtumų atradimams arba tiesiog ramiam pasibuvimui, iš anksto nekuriu planų. Užtenka, kad kitos savaitės dienos suplanuotos, ir rutiną švelniai vadinu tradicijomis.
Tiesa, labai mėgstame su dukra pasidaryti šventiškus šeštadienio pusryčius. Ne taip svarbu turinys, kaip tai, kad būtų gražu. Gražiai serviruotas stalas, gėlių puokštė, skambanti muzika. Tai lyg įžanga į savaitgalį.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Turiu susikūrusi prabangą darbą vadinti malonumu, todėl galima sakyti, kad dirbu nepertraukiamai arba nedirbu niekada. Čia kaip vandens stiklinė, nelygu požiūris, ji gali būti pusiau pilna arba pusiau tuščia. Ko reikia, kad moteris būtų graži ir laiminga, tai – nuolatinis kūrimas. Kartais net naktį susapnuoju, ką reikėtų pakeisti ar papildyti vienos ar kitos ponios garderobe.
Tad darbo ir ne darbo laiko normuoti neįmanoma. Ir man tai patinka.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Savaitgalio laiką skirstau pagal poreikius. Ilgą laiką miegas man buvo prabanga. Kol augo dukra, teko patirti įvairiausių nemigos išbandymų. Tikriausiai kaip ir kiekvienai mamai.
Ir jeigu pavyksta pabėgti nuo ritmo anksti keltis, ir organizmas reikalauja miego, būnu laiminga, kai galiu išsimiegoti tiek, kiek reikia. Nors ankstyvus rytus labai mėgstu. Ypač vasarą, kai rytas būna toks sodrus, o miestas miega.
Tai išskirtinis metas, įkraunantis tave visai dienai. Būna, kai ilgą laiką dėl vienų ar kitų priežasčių įstatau save į griežtą dienotvarkę. Bet būna, kai paleidžiu vadeles ir mėgaujuosi nieko neveikdama.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Sportas man – kasdienis energijos užtaisas. Būna, intensyviai sportuoju, būna, truputį patinginiauju. Leidžiu pulsuoti, banguoti gyvenimui.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Savaitgalio aprangos kodą diktuoja gyvenimo spektaklio siužetas, kaip ir kitomis savaitės dienomis.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Dažnai važiuojame kartu su dukra į patyrimų psichologines stovyklas. Tai galbūt mane labiausiai įkrauna.
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Neturiu vienos formulės, kaip geriausiai galiu pailsėti. Kartais reikalinga tyla gamtoje, kartais maisto gaminimas ir vakarojimas degustuojant pagamintus patiekalus draugų būryje, vakarą apipinant įdomiais pokalbiais, stalo žaidimais, kurie sukelia didelį džiaugsmą vaikams.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Man visi savaitgalio siužetai tinka! Ir kinas, ir teatras, ir išvyka, ir restoranas, ir sportas, ir buvimas namuose nieko neveikiant.
Nors pastarųjų metų įvykiai pasaulyje keitė įprastą gyvenimo ritmą ir norus, esant galimybei mielai su dukra lankomės Lietuvos operos ir baleto teatre. Labai džiaugiuosi, kad dukra noriai lanko spektaklius kartu su manimi. Juk klasikiniai kūriniai ne visada domina jauną žmogų.
Laikas restorane – tai nuostabi bendravimo forma, kai žmonės ragaudami maistą gali būti kartu gražioje aplinkoje. O graži aplinka, gražiai patiektas maistas, gražūs žmonės – man geros energijos šaltinis.
Sportas – mano mėgstamas laiko leidimo būdas! Ir būtinai lauke, gamtoje. Tai vadinu du viename. Kai ir grynu oru kvėpuoji, matai ir jauti gamtos kaitą, o kai dirba kūnas, smegenys geriausiai pailsi.
Savo instagramo paskyroje dalijuosi savo pavyzdžiu, nes kartais aplinkiniams reikia nedidelio postūmio, kad pakiltų nuo sofos ir pradėtų gyventi dėl savęs, imtų sportuoti. Ir labai džiaugiuosi, kad, įkvėpimo pasisėmę mano aplinkoje, vis daugiau žmonių sportuoja. Nors nežinau, kas mane paskatintų tai daryti, jeigu neturėčiau puikaus trenerio Mindaugo Norbuto.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Keliones į užsienį mėgstu suplanuoti ir skristi ilgesniam laikui. Savaitgalio man per mažai. Kad ir kaip būtų, nors skrydžio laikas gali būti trumpas, bet kelias iki oro uosto, visi formalumai, laukimas, bagažo paėmimas sugaišina didelę dalį laiko.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai save palepinate?
– Virtuvė nėra mėgstamiausia vieta leisti laiką. Bet nuo buities nebėgu. Stengiuosi visur rasti kūrybos džiaugsmą. Man patinka gaminti tai, kas organizmui suteikia energijos. Eksperimentuoju su žalių kokteilių gamyba, su prieskoniais. Draugai sako, kad gaminu labai skaniai. Bet didžiausias kritikas – mano dukra, kuriai ne taip lengva įtikti.
Koks malonumas išėjus į gamtą grįžti su kraitele gamtos gėrybių. Pasitelkus internetą, senolių išmintį galima paįvairinti savo maisto racioną. Viena mano laisvalaikio istorijų pasakoja, kaip po treniruočių parke žiemą parsinešdavau namo prilūžusių nuo sniego svorio pušų šakų.
Taip atsirado pušų spyglių limonadas. Jo ragavo turbūt visi mano draugai.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Visus buities darbus mintyse stengiuosi paversti pramoga – taip paprasčiau juos atlikti. Per buities darbus labiau įsižeminu. Neprieštaraučiau, jeigu buitis išgaruotų, ir tą laiką galėčiau skirti kitiems pomėgiams.
– Kaip jūs apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Tobulo poilsio sąvoka labai priklauso nuo būsenos. Kartais tobulas laisvalaikis – sportas, pirtis, žygis. O jeigu organizmas reikalauja miego? Tada knyga, vienatvė, ramybė taps tobulo poilsio siekiamybe. Kiekvienam laikotarpiui – savas scenarijus!
Labai svarbu išgirsti save! Ne tik dėti pliusus prie atliktų darbų sąrašo.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Rinkčiausi ir žygį pėsčiomis, ir dviračiu! Vieną dieną viena, kitą – kita.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudama?
– Kelionės – nuostabus potyrių, naujų žinių, žmonių, kultūrų, istorijų šaltinis. Nors tai, ką turime šalia, Lietuvoje, teikia didelį atradimo džiaugsmą. Vien kiek vertingų gydomųjų augalų yra mūsų miškuose ir pievose. Todėl norint gerai pailsėti nebūtina turėti atskiros sąskaitos, pažinimo džiaugsmas nieko nekainuoja.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Kai galiu sau duoti tai, kas reikalinga tos dienos būsenai.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Esu dėkinga likimui už daugybę nuostabiausių savaitgalių. Kartais juokauju, kad negalėčiau sukviesti visų savo draugų į vieną krūvą, nes jie per daug skirtingi. Tas pat su įspūdingiausiais savaitgaliais, nes nežinau, kurį išskirti, jie visi skirtingi ir išskirtiniai.
Dabar sukasi galvoje toks nuotykis. Kartą su dukra nuvažiavome porai valandų į sveikos gyvensenos stovyklavietę „Auksinė giria“ Dubingiuose, į „Master of Calm“ festivalį. Ir likome ilgam savaitgaliui.
Tai buvo nepaprastas nuotykis gamtoje tarp įdomių žmonių su įvairiausių lektorių paskaitomis, jogos, sporto praktikomis, skaniu maistu.
Tuo metu tai buvo lyg sukurta erdvė man, lyg rojus Žemėje.
Kitas patyrimas buvo, kai netikėtai atsidūriau vaikų dienos stovykloje ir manęs paprašė surengti vaikams edukaciją apie madą, stilių. Visą dieną vedžiau teorinius ir praktinius užsiėmimus. Širdis prisipildo laimės, kai jauti, kad aplinkoje auga atradimo ir patirties džiaugsmas. O kai gavau iš tėvų padėkas už vaikų patirtą džiaugsmą, tai liko emocija, kurią branginu, nes ji suteikia didžiausią palaimą ir primena prasmingai praleistą laiką.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Turiu daug svajonių, minčių, planų. Bet nenoriu pastatyti sienų, nubrėžti kontūrų, ribų su savo norais. Galbūt likimas pasiūlys daugiau, įdomiau, prasmingiau, nei pati sugalvojau. Kaip sakoma išminčių raštuose, atsiveriu Visatos gausai. Ir tegul likimas mane maloniai stebina!
