Užtenka su Genute ir Povilu pabendrauti vos keletą minučių, kad suprastum: šie senjorai turi tokį vidinį varikliuką ir tiek energijos, kad galėtų nuversti kalnus.
Jie nesiskundžia bloga valdžia, neteisingu gyvenimu ir retai kada turi laiko žiūrėti tarp senjorų populiarius indiškus serialus.
Nekalba apie ligas, vaistus ar mažas pensijas, nors tikrai galėtų – tai yra temos, kuriomis tokiame amžiuje galėtų pasisakyti kiekvienas.
Priešingai – Povilas ir Genutė užsidegę pasakoja, kaip keliauja po pasaulį kartu su kitais tokiais pat „patrakusiais“ senjorais.
Kaip šoka, koncertuoja ar ryžtasi pirmą kartą gyvenime skristi oro balionu.
Ir nesvarbu, kad įrašas Povilo Butkaus pase primena, kad jam yra 82-eji metai.
„Gyvenimas turi būti įdomus. Tai yra pagrindinis principas“, – sako Povilas, o Genutė jam antrina: „Tikrai ne amžius riboja žmogaus veiklą“.
82-ejų Povilas keliauja po pasaulį, žaidžia badmintoną ir siekia geresnės kasdienybės visiems senjorams
Vilnietis Povilas yra visa galva pasinėręs į visuomeninę veiklą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. „Prisidedame prie nacionalinės su senjorais susijusios politikos formavimo, keičiamės tarp valstybių patirtimi, skatiname kartų bendradarbiavimą“, – savo veiklas Vilniaus „Bočių“ bendrijoje ir „Eurag“ asociacijoje vardija Povilas.
„Siekdami gerinti senjorų situaciją ir įtraukimą į visuomenės procesus Lietuvoje, su asociacija „Eurag“ pateikėme ne vieną pasiūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Seimui, pristatėme prezidentui. Džiaugiuosi, kad kai kurie šių pasiūlymų buvo priimti ir tapo nacionalinės politikos dalimi.
Organizavome ir nacionalines akcijas, kurios davė rezultatų. Po daugelio metų pagaliau buvo pakeltos pensijos“, – svarbios visuomeninės veiklos rezultatus džiugiai vardija vyriškis.
Nors regis, dar visai neseniai jis su bičiuliais dalijosi kelionių į Turkiją ar Egiptą įspūdžiais, senjoras jau planuoja naujas keliones – šįkart su bendražygiais planuoja keliauti į Lenkiją, rudenį – į Austriją.
Negali nesižavėti, kai Povilas pasakoja, kaip senjorai, kruopščiai pasitaupydami iš savo pensijų ar prisidurdami iš gyvenimo santaupų, susiorganizuoja net kelių dešimčių žmonių grupes ir kartu išvyksta pakeliauti po kokią nors egzotišką šalį.
Povilas turi ir kitų įdomių pomėgių – pavyzdžiui, žaidžia badmintoną.
Smalsus iš prigimties ir naujoves gyvenime linkęs išmėginti senjoras domisi investavimu – norėdamas suprasti, kaip kas veikia, yra išbandęs ne vieną finansinį instrumentą.
Tiesa, sako tai darantis atsargiai, gerai pasverdamas rizikas: „Pavyko ir užsidirbti šiek tiek, o gautas pajamas panaudojau automobilio įsigijimui, – šypteli Povilas. – Geriausias dalykas yra rizikų diversifikavimas, todėl santaupas investuoju ir į indėlius, kur santaupas laikyti yra saugu ir patikima.“
Vis dėlto, pasak Povilo, Lietuvos pensininkų visuomeninį aktyvumą vis dar varžo sudėtinga finansinė situacija. „Nors pas mus pensijos ir pakilo, tačiau, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje jos vis dar yra žemos. Dėl to mūsų senjorai labiau susitelkę ties buitiniais rūpesčiais, turi mažiau ūpo visuomeninei veiklai, mažiau gali sau leisti keliauti“, – teigia jis.
Genutės gyvenimo variklis – šokiai, muzika ir gėlės
Tuo tarpu Genutė Dičiūnienė sako, jog tik išėjusi į pensiją ir turėdama daugiau laisvo laiko ji atrado tiek daug naujų įdomių veiklų, kad dabar nuoširdžiai mėgaujasi kiekviena diena.
Visada pasitempusi, žaviai besišypsanti, džiaugsmu ir ramybe spinduliuojanti Genutė taip pat aktyviai dalyvauja „Bočių“ organizacijos Vilniaus bendrijos veikloje ir šoka retro šokių kolektyve, kuris jai teikia ypač didelį džiaugsmą.
„Su retro šokių kolektyvu koncertuojame dvaruose, turime idėjų ir romansus dainuoti – visą koncertinę programą turėsime. Dabar turiu tokios smagios veiklos, kokios neturėjau visą savo gyvenimą“, – pasakoja Genutė, profesionali diplomuota dainininkė, savo darbą pavertusi hobiu, džiuginančiu net ir pensijoje.
„Ir abu sūnus užauginau visiškai viena be jokios pagalbos, be jokių darželių. Veždavausi juos į repeticijas, į koncertus, o pati minutėlę numigdavau automobilyje, sustojusi prie pėsčiųjų perėjos degant raudonai šviesai“, – prisimena senjorė. Dabar, išėjusi į pensiją, Genutė laiko turi kur kas daugiau, tad imasi ir kitų mėgstamų veiklų.
„Muzika ir gėlės yra tai, ką labiausiai myliu iš prigimties“, – sako Genutė ir papasakoja, kaip jau išėjusi į pensiją įstojo mokytis floristikos. Nors grupėje buvo vyriausia, kaip kitų studentų močiutė, Genutė su grupės draugais labai susidraugavo, o mokslus baigė su pagyrimu.
Baigusi mokslus turėjo planų savo namuose rengti floristikos dirbtuves, sukviesti kaimynus, savo meile gėlėms užkrėsti kitus, tačiau šiuos senjorės planus kol kas sujaukė užklupusi pandemija. Vis dėlto Genutė šių planų neatsisako: „Ko gero, viskas dar ateityje“.
Na, o artimiausiuose Genutės planuose – nuosavo buto remontas, kurį senjorė pamažu atlieka savo rankomis, taip pat ir pati susiprojektuoja bei pasigamina ir originalių baldų. Tolimesnėje ateityje Genutė pasvajoja ir apie medicininio masažo studijas ir praktiką.
Pirmą kartą gyvenime skrido oro balionu: nesitikėjo tokio įspūdžio
Ir Povilas, ir Genutė pabrėžia, kad savo aktyvumą ir entuziazmą jie greičiausiai perėmė iš savo tėvų. Abu senjorai džiaugiasi esantys pavyzdžiu ir savo vaikams bei anūkams. Povilo, kuris, be visų savo pomėgių, yra dar ir prisiekęs badmintonininkas, anūkas irgi žaidžia badmintoną. Genutės vienas sūnus – profesionalus muzikantas, o kitas – programuotojas, jie jai padovanojo tris anūkus.
Tačiau ne vien džiaugsmas lydi šių žmonių gyvenimą. „Ko gero, skaudžiausias dalykas yra jausti savo vaikų skausmą. Ir tą skausmą tėvai jaučia ne tik emociškai, bet ir fiziškai“, – sako Genutė, prisiminusi skaudžią šeimos tragediją. Vis dėlto abu senjorai sutartinai sako, kad visi sunkumai praeina, o gyvybingumą palaikyti padeda neužsisėdėjimas vienoje vietoje.
„Išėjus į pensiją gyvenimas tik prasideda“, – įsitikinusi Genutė.
Iš tiesų abu senjorai tai įrodo savo pavyzdžiu. Neseniai Genutė ir Povilas, prisijungę prie kredito unijos „Taupa“ iniciatyvos #DrąsaNeturiAmžiaus, pirmą kartą savo gyvenime skrido oro balionu.
Į pirmąjį gyvenime skrydį oro balionu senjorai leidosi virš nuostabių Trakų apylinkių miškų ir ežerų, klausydamiesi gyvai atliekamų saksofono improvizacijų, o po skrydžio vėl nusileidę ant žemės buvo dar ir pakrikštyti, kaip reikalauja visos oreivių tradicijos.
„Negalėjau įsivaizduoti, kad bus toks įspūdis. Nuostabiai graži yra mūsų Lietuva“, – sako Genutė.
