Daiktų dizainerė R.Kukevičienė šiuo metu kavą geria tiktai kartą per dieną, dažniausiai ryte, nes jai nelengva iškart įsivažiuoti į darbus. Bet produktyviausia dienos dalimi menininkei tampa vakaras, kai jos rankos kuria gaminius iš kavos tirščių.
Rūta juokauja, kad dabar jai kavos gerti norisi mažiau, nes ja pasisotina rankomis liesdama tirščių masę ir su ja dirbdama. Anksčiau vilnietė, kaip ir daugelis, per dieną išgerdavo ir keturis puodelius kavos.
Šiltas gėrimas būdavo kaip bendravimo ritualas, kuriuo palydimas kiekvienas susitikimas.
Tačiau ne persisotinimas gėrimo ar kitos priežastys menininkę atvedė prie tvarumo idėjos, kaip dar kartą panaudoti kavą neteršiant aplinkos. Juodvi su dukra jau devintus metus kuria iš tirščių, kai šalyje dar tik radosi pirmosios ekologiško, ilgaamžiško verslo ir meno užuomazgos.
Tokia mintis Rūtą aplankė auginant jaunesnį Gabijos Medeinės brolį Ainį, kuriam dabar keturiolika metų. Motina tada daugiau laiko praleido namuose su sūnumi, todėl jam netgi dėkinga už kūrybą iš kavos tirščių.
Pirmuoju dizainerės gaminiu tapo natūralus muilas. Ar jis tikrai švariai plauna rankas, Gabija Medeinė paprašė įvertinti tėtį, išorės reklamos dizainerį Aivarą, kuris tądien darbavosi savo garaže.
Muilas nušveitė ir gerai nuplovė tepaluotas rankas. Tad dabar šios priemonės gamybos paslaptis gliaudo dukra, kuri neseniai kavos tirščių muilą nutarė papildyti kanapėmis. Pavyko pasiekti įdomų rezultatą – dar mielesnis aromatas ir spalva, nes ruda susimaišė su žalia.
Kūryba pasitelkus kavos tirščius R.Kukevičienę atvedė ne tik prie naujų daiktų gamybos, bet ir mokymų. Menininkė dizaino pagrindus dėsto Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, veda būrelį Balsių progimnazijoje.
Rūta su dukra grafikos dizaino studente Gabija Medeine sumanymais dalijasi kavos keramikos mokymuose menų studijoje „Artoteka“, Vilniaus senųjų amatų dirbtuvėse.
Nors veiklos netrūksta, kūrybai taip pat lieka laiko. Rūtos namuose įrengtoje studijoje iš kavos tirščių randasi dubenėliai, pastatomieji ir pakabinamieji šviestuvai, vazos, žvakidės, o pastaruoju metu – ir urnos.
Namuose išgeriamos kavos tirščių būtų per mažai, tad dukra juos surenka iš kavinių. Tirščiai tinka ne tik kūrybai – ir buityje labai praverčia.
Rūta jais barsto žemę, kurioje augina pomidorus, ginasi nuo skruzdėlių, uodų. Tad tirščiai gali būti ir kaip trąša, ir kaip vabzdžius atbaidanti priemonė. Pavyzdžiui, metaliniame inde padegus kavos tirščius jiems smilkstant vasaros terasoje galėsite ramiai vakaroti, nes nereikės nuo savęs baidyti uodų.
Menininkė kiekvienam daiktui sukurti naudoja išskirtinį receptą. Nors kava turi dažomųjų medžiagų, plaunant rankas iš jos tirščių pagamintu muilu oda tikrai neparuduos, nes spalva nespės įsigerti. Bet iš tirščių ir mirkyto popieriaus gaminant šviestuvų gaubtus išryškės natūralūs rudi atspalviai.
„Nors kava jau išgerta, ji dar turi stiprybės kūriniuose paskleisti tą spalvą“, – patikino Rūta.
Iš vakaro išmirkytą popierių menininkė sumala buityje naudojamu trintuvu ir masę supila į tirščius, išmaišo. Maišant akimirksniu kūrybinė medžiaga tamsėja. Iš jos pagaminti šviestuvai džiovinami saulėje. Kai kas siūlė džiovinti gaminius orkaitėje, bet menininkė neklausė patarimo: „O kur tvarumo idėja, kai nenaudojama jokių išteklių?“
Pakanka nedažnai Lietuvoje šviečiančios saulės, kad interjero puošmena greitai ir tvirtai sukietėtų nenaudojant jokių energijos išteklių.
Naują kūrybos sritį atradusi R.Kukevičienė netgi kulinarijos knygose ieškojo produktų, rišamųjų medžiagų, galinčių suklijuoti tirščių masę.
Menininkė bandė tirščius klijuoti kiaušinių baltymais, bet šis eksperimentas nepavyko – masė sušoko į gumuliukus, o pagaminti kūriniai po kiek laiko pradėjo pelyti. Todėl kūryboje buriant iš kavos tirščių geriau naudoti visiškai išdžiovintus, sausus produktus.
Kai Rūta sumanė kavos tirščius maišyti su bičių vašku, kūrybos procesas labai pasistūmėjo. Toks derinys tvirtai sulipdė lėkštes, dubenėlius, kuriuos šeima naudoja namų reikmėms.
Nors tokia kūryba įvardijama kaip kavos keramika, molio joje – nė gramo. Naudojamos panašios formos ir dekoras kaip gaminant keraminius daiktus, tačiau vietoj molio puikiai tinka natūralus bičių vaškas. Jo menininkė nebrangiai nusiperka iš bitininko. Pastarasis atiduoda bitininkystėje netinkamą, nešvarų vašką, kuriame lieka bičių sparnelių, kojyčių. O menui kurti tokia medžiaga kaip tik.
Šios rūšies keramikos indai ne tik natūralūs, tvarūs, bet ir kvapūs, nes skleidžia vaško ir kavos aromatą. Į dekoratyvinius indus paprastai dedami saldainiai, riešutai, juos galima naudoti ir papuošalams.
Šių natūralių gaminių skleidžiamas kvapas namuose dar ir švarina orą.
Gamindama namų puošmenas Rūta mėgaujasi procesu – jai malonu minkyti šiltą išlydyto vaško ir kavos tirščių masę, ja palepinti rankų odą, pirštų sąnarius, užuosti aromatus.
Įgyvendindama kūrybinius sumanymus menininkė semiasi iš natūralių produktų energijos. Tačiau pirmiausia kūryba ji siekia neteršti gamtos.
Bemaž prieš pusmetį ji ėmėsi kurti apeiginius indus – urnas, kurios net sandarinamos natūraliomis medžiagomis.
„Tai tvarus atsisveikinimas, pagarba žemei. Į tokią urną supylus pelenus ir užkasus viskas natūraliai suyra. Man tai atrodo labai švari idėja. Kai pačią pirmą užsisakė, supratau, kad ne man vienai tvarumas rūpi“, – apie naujovę pasakojo R.Kukevičienė.
