Mangirdo mama Vaida (37 m.) pasakojo, kad kai sūnui gimus gydytojai pasakė, kad yra problemų su jo kairiąja akyte. Medikai vis jį apžiūrėdavo, bet kažko konkretaus nepasakydavo.
Vėliau, kai berniukui buvo 6 mėnesiai, jau patys tėvai buvo labai susirūpinę dėl to, kad jis nereaguoja į tai, kas vyksta aplink. Nuvežė jį į privačią kliniką Vilniuje, kur paaiškėjo, kad vaikas visiškai nieko nemato. „Kodėl taip nutiko, liko neaišku. Mums paaiškino, kad regos nervai formuojasi dar ketvirtą nėštumo mėnesį, ir kaip neišaugus pirštui – jo ir nebus, taip ir nesusiformavus regos nervams nieko nebus“, – atsiminė mama.
Tąsyk visą kelią atgal iš Vilniaus į Marijampolę ji verkė. „Nuolat verkiau ir paskui, visus pirmuosius 6 ar 7 vaiko gyvenimo metus. Na, o paskui viskas pradėjo gerėti – ir eina vis geryn“, – sakė mama.
Tikėjimo savo sūnumi jai labai įkvėpė jo pirmoji mokytoja. Pradžioje berniukas mokėsi Aklųjų ir silpnaregių centre Kaune (tėvai kas rytą vežiojo jį į pamokas ir atgal). Tačiau ten mokytoja pastebėjo, kad Mangirdas – labai gudrus, protingas vaikas, ir patarė jį leisti į įprastą bendrojo lavinimo mokyklą – sakė, kad jis tarp matančių bendraamžių neprapuls ir daug daugiau išmoks.
Marijampolėje dėl to sutarti buvo nelengva, bet galiausiai tuometinės Petro Armino pagrindinės mokyklos direktorius pasakė: „Padarysiu viską, kad jis mokytųsi čia.“ Direktorius mokyklos bendruomenę iš anksto nuteikė, kad ateis nematantis vaikas, tad niekas tuo nesistebėjo ir prireikus mielai jam padėdavo. Ir klasės auklėtoja buvo labai gera ir rūpestinga.
Tiesa, nuo praėjusio rugsėjo, vaikinui pradėjus lankyti devintą klasę, teko pereiti į gimnaziją ir adaptuotis iš naujo, bet, atrodo, neblogai sekasi.
„Seniau Mangirdas buvo uždaras, tylus, bet prieš kelis metus pradėjo mokytis muzikos, taip pat nuvyko į kelias stovyklas ir atkuto, pradėjo daug daugiau bendrauti, daug kur dalyvauja“, – pasakojo mama.
Ir pats paauglys sakė: „Kiek save atsimenu, seniau visada buvau intravertas, labiausiai mėgdavau būti vienas ir norėdavau tik sėdėti prie kompiuterio. O paskui pradėjau daugiau bendrauti – labai padėjo kelios stovyklos, kuriose buvau – ir supratau, kad aktyviau gyventi yra daug smagiau, nei vien tik sėdėti namuose. Be to, tada pradėjau ir labiau stengtis mokytis.“
Mama pasidžiaugė, kad jų aplinkoje netrūksta gerų žmonių, kurie Mangirdą mielai priima ir palaiko. Pavyzdžiui, ji labai dėkinga jo muzikos mokytojui Audriui Pučinskui – pradžioje berniukui muzikos mokytis nelabai patiko, bet mokytojas sugebėjo jį įtraukti ir motyvuoti, be to, rado būdą, kaip jį mokyti – juk natų vaikinas nemato.
Daiktai tose pačiose vietose
Mokykloje Mangirdas mokosi to paties, ko ir klasės draugai, tik daugelį dalykų atlieka kompiuteriu. Yra speciali programėlė, kuri jam skaito ir perteikia užduotis (per ausines, kad kitiems netrukdytų), be to, yra mokytojos padėjėja, kuri prireikus padeda.
Kiek sunkiau yra su matematika, ypač su geometrija – jų mokosi Brailio raštu, taip pat ne viską vaikinas gali atliekti per dailės pamokas.
Na, o geriausiai jam sekasi mokytis kalbų. „Negaliu pasakyti, kad man labai patinka lietuvių kalbos pamoka, bet manau, kad šio dalyko užaugus prireiks, taigi ir stengiuosi mokytis“, – sakė Mangirdas.
Namų darbus jis ruošia savarankiškai, jeigu kas neaišku, pasikonsultuoja su klasės draugais.
Į mokyklą mama sūnų nuveda ir parveda, o namie Mangirdas pakankamai savarankiškas, geba savimi pasirūpinti. Į kaimą su šeima dažnai važinėti paaugliui nesinori, tad jis mielai pasilieka namie vienas ir neprapuola. Tik svarbu, kad daiktai namuose, pavyzdžiui, produktai šaldytuve, nuolat būtų tose pačiose vietose.
Mangirdas turi ir dvi sveikas sesutes, 6 m. Gustę ir 2 metų Liepą. Vyresnėlė jau gali broliui padėti ir, tarkim, jam kažką paduoti. Pasak mamos, visi trys vaikai jaučia tarpusavio ryšį.
„Labai didžiuojamės Mangirdu, tuo, kad jis rimtai žiūri į gyvenimą ir daug nuveikia. Pavyzdžiui, kai pradeda rodyti, ką moka padaryti kompiuteriu – aš tik klausausi apstulbusi, nes daugelio tų dalykų pati neišmanau. Ir perskaitę kokį nors jo rašytą tekstą internete, būna, mes su vyru nustembame – kaip sklandžiai ir be klaidų jis viską parašė“, – sakė mama.
Sužavėjo apsilankymas radijo studijoje
Tėvai labai stengiasi Mangirdą palaikyti jo veiklose, tad, kai jis pasakė, kad mėgins kurti savo radijo stotį, taip pat jį palaikė.
Kaip jam kilo tokia mintis? Vaikinas papasakojo, kad vaikystėje mėgdavo klausytis laidos „Vakaro pasakaitė“ per radijo stotį „Pūkas“, nuolat skambindavo į tą laidą ir eteryje šnekėdavosi su jos vedėja ir radijo stoties savininko sūnumi. Galiausiai, kai jam buvo gal dešimt metų, jis buvo pakviestas pasisvečiuoti į radijo studiją ir jam ten labai patiko. „Toje radijo studijoje buvo kažkas magiško“, – teigė Mangirdas.
Nuo tada jis pradėjo galvoti, kad norėtų dirbti radijo žurnalistu, ir iki šiol šis noras niekur nedingo, o galiausiai jis įkurė savo internetinę radijo stotį, kurią pavadino „Gera nuotaika“.
„Yra ir daugiau neregių, turinčių savo internetines radijo stotis – kažkodėl mus ši veikla traukia. Yra toks kitas vaikinukas, Arnoldas Grigonis, kuris man draugiškai paaiškino, kaip tai daroma – o tada ir aš pabandžiau“, – aiškino Mangirdas.
Žino, ką nori veikti užaugęs
Kaip visgi vieno žmogaus, ir dar moksleivio, prižiūrima radijo stotis veikia? Mangirdas paaiškino, kad yra serveriai, į kuriuos sukeltas dainas leidžia „automatinis didžėjus“ visą parą, o jis prisijungia ir transliuoja laidas tuomet, kai gali tam skirti laiko. Stengiasi, kad tai būtų kasdien.
Mangirdas yra padaręs ne vieną interviu, pavyzdžiui, su „Lietuvos balso“ dalyvėmis, su „Vaikų balso“ laimėtoja Milėja. Pasak jo, merginos buvo geranoriškos ir nesunkiai sutiko duoti interviu, tiesa, kiek užtruko, kol sutarė dėl tinkamo laiko. „Interviu aš įrašau, tada sumontuoju, o jau tada leidžiu į eterį“, – kaip savaime suprantamą dalyką sakė vaikinas.
Radijo stotis „Gera nuotaika“ daugiausia transliuoja popmuziką, nors pats Mangirdas šiuo metu domisi ir džiazu.
Visgi vaikinas pripažino, kad su profesionaliomis radijo stotimis konkuruoti sunku ir kol kas jo radijo stotis didelio susidomėjimo nesulaukia – transliuodamas mato, kad klausosi vos keli žmonės. Tačiau jis ir dėl tų kelių žmonių labai stengiasi ir tikisi, kad jų netrukus atsiras daugiau. Štai neseniai savo radijo stotį Mangirdas ir pristatė Marijampolės atvirame jaunimo centre.
Apie savo transliacijų laiką jis praneša feisbuke – informaciją galite sekti čia.
„Radijo stotis man – ir gera praktika, juk užaugęs labai norėčiau tapti žurnalistu. Tiesa, dar galvoju ir apie kitą variantą, apie tai, kad mokysiuosi muzikos, taigi dar nesu tikras, ką pasirinksiu“, – sakė devintokas.
Tėvai džiaugiasi, kad vaikinas savo veiklą planuojasi protingai ir mokslai dėl pomėgių labai nenukenčia. Mangirdas sakė, kad, nors radijo stoties veikla jį domina labiausiai, jis supranta, kad pirmoje vietoje turi būti mokyklos reikalai, antroje vietoje – muzikos pamokos ir repeticijos, na, o radijo transliacijos turi laukti, kol nuo kitų užsiėmimų atsiras laiko.
