Partnerystės įstatymas – didelis žingsnis tvarios socialinės aplinkos link
„Manau, Partnerystės įstatymas būtų labai didelis žingsnis link tvarios socialinės aplinkos Lietuvoje. Aplinkos, kurioje buvimas savimi, būtų kasdienybė, o ne aktyvizmas. Aplinkos, kurioje kiti galėtų pastebėti sėkmingų tos pačios lyties santykių pavyzdžių ir mokytis iš jų. Aplinkos, kurioje žmonės jaustųsi saugiai būdami savimi“, – įsitikinęs Ivan.
Anot vaikino, viešojoje erdvėje vyraujantis neigiamas požiūris į tos pačios lyties poras bei šeimas kuria stereotipus ir neleidžia jiems subliūkšti: neigiamai į tos pačios lyties santykius žvelgiančioje aplinkoje retas kuris drįsta atsiskleisti. Taip sukasi užburtas ratas – nuostatos nesikeičia, nes žmonės nemato kasdienių santykių pavyzdžių.
„Jei bus priimtas Partnerystės įstatymas, bus žengtas žingsnis mūsų visų gerovės link: LGBT+ žmonės laisviau galės gyventi, kurti tvarius ir sveikus santykius. Nuo to geriau bus visiems“, – įsitikinęs pašnekovas.
Seimas yra įtraukęs Partnerystės įstatymą į pavasario sesijos darbų programą. Praėjusį pavasarį parlamentarai nepritarė Laisvės partijos inicijuotam įstatymo projektui, kuris būtų įteisinęs partnerystę tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms.
Homofobija LGBT+ žmones įsuka į toksiškus santykius
Belaukdamas teisinės bazės, kuri prisidėtų prie homofobijos mažinimo, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad retas kuris bepagalvoja, kokią žalą ir įtaką homofobija daro patiems LGBTQ+ žmonėms.
„Dažniausiai gėjai suprantami kaip savaime „duotas“ pavojus „tradicinėms vertybėms“. Tačiau toks vertinamas ir nepriimantis požiūris paveikia LGBT+ žmones ir ypač vyrus, sukuria aplinką, kurioje sunkiau kurti tvarius romantinius ryšius. Toksiškumas prieš LGBT+ žmones daro pačius LGBT+ asmenis toksiškus vienus kitiems“, – pastebi Ivan.
Jo nuomone, tam, kad būtų galima kurti ilgalaikius santykius, reikia daug tarpasmeninių socialinių įgūdžių, erdvės, kurioje būtų galima jų mokytis. Homofobiškoje aplinkoje LGBT+ žmonės, pašnekovo teigimu, išstumiami iš viešumos į privačią erdvę, todėl jie užsidaro savyje – savo jausmuose, nežino, ką su jais daryti.
„Kas nutinka, jeigu tokie vyrai atsiduria paraštėse ir neleidžiama jiems turėti prieigos prie viešos sferos, kurioje jie galėtų mokytis tvarių būdų kurti santykius?“ – kelia klausimą Ivan.
Jo pastebėjimu, daug homoseksualių vyrų perima neigiamas visuomenės nuostatas apie tos pačios lyties santykius tarp vyrų, todėl nekuria ilgalaikių santykių, nesusiformuoja santykiams reikalingi įgūdžiai.
„Žmonės, nepriimantys LGBT+ bendruomenės, naudoja tai kaip argumentą prieš ją, neva „žiūrėkit, jų santykiai prastesni“. Bet tai nėra tiesa. Tai, kad jie yra prastesni, yra homofobijos pasekmė. Nebūtų homofobijos, to nebūtų“, – kalbėdamas apie baksnojimą pirštu, kad gėjų poros nepalaiko ilgalaikių santykių, teigia jis.
Ivan sako, kad priėmęs savo tapatybę, išties puoselėjo norą kurti ir santykius su kitu vyru. Jis ėmė lankyti psichoterapijas, kurios daug išmokė: kaip elgtis pagarbiai, kaip suprasti ir priimti kitą, kaip sukurti ryšį, kuris abiem teiktų laimės, būtų priimtinas.
„Iš šios pozicijos bandau egzistuoti Lietuvos LGBT+ bendruomenėje, ieškodamas romantinio partnerio. Naudoju pažinčių programėles, dalyvauju bendruomenės renginiuose, savanoriauju, kuriu draugų tinklą ir sau draugišką aplinką. Tuo pat metu aš pradėjau daugiau keliauti į kitas Europos šalis, kuriose homofobijos yra ženkliai mažiau. Bendrauju su žmonėmis iš kitų pasaulio vietų“, – atvirauja Ivan.
Keliaudamas jis pastebi, kad tose vietose, kuriose mažiau homofobijos, ten jis jaučiantis ir daugiau pagarbos, nuoširdesnius santykius LGBT+ bendruomenėje.
