„Ateityje, greičiausiai, norėtume įsivaikinti ir užauginti vaiką, tačiau be partnerystės tokios galimybės neturime. Kartais sunku net kalbėti, tartis apie dalykus, kurių negali įgyvendinti, atrodo tiesiog nerealios naivios svajonės“, – liūdnai konstatuoja Aušra.
Ji žino, kad dalis vienalyčių porų vaikų klausimą sprendžia pasirinkdamos brangiai kainuojančias pagalbinio apvaisinimo procedūras užsienio šalyse, tačiau pašnekovė nuo paauglystės žinojo, kad, jei turės vaikų, jie bus tik įvaikinti.
„Man tai atrodo pats priimtiniausias sprendimas dėl daugelio priežasčių. Dvi svarbiausios – namų šilumos ir meilės suteikimas tėvų neturinčiam vaikui bei sąmoningas pasirinkimas nedidinti žmonijos populiacijos dėl ekologinių priežasčių“, – argumentuoja ji.
Aušra norėtų įsivaikinti ne kūdikį, o jau ūgtelėjusį vaiką. Įprastai didžioji dalis įsivaikinančių šeimų, pasak jos, nori kūdikio amžiaus vaikų, todėl tie vyresnėliai taip ir lieka globos įstaigose.
„Žinau, kad daugelis konservatyvių politikų ir visuomenės atstovų nepritaria įsivaikinimo galimybei vienalytėms poroms neva dėl to, kad vaikų negali auginti du vyrai ar dvi moterys. Man kartais juokinga to klausytis, nes, ko gero, bent trečdalį Lietuvos vaikų užaugina mamos vienos, tėčiai nesudalyvauja vaikų auginime dėl skyrybų, ankstyvos mirties ar kitų priežasčių“, – sako Aušra.
Jos teigimu, vienalytės poros įsivaikindamos gali pasiūlyti vaikui ne tik dviejų tėvų ar mamų šeimą, bet ir saugius namus, asmeninę erdvę, išsilavinimo galimybes.
„Esu tvirtai įsitikinusi, kad tai kur kas daugiau, negu gali pasiūlyti vaikų globos namai“, – teigia pašnekovė.
Vis dėlto pradžiai reikia teisinės bazės. O jos Lietuvoje kol kas nėra. Pagal dabar galiojančią tvarką, įvaikintojais gali būti pilnamečiai skirtingų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
„Daug metų kantriai laukiame, kol bus priimtas Partnerystės įstatymas Lietuvoje. Kartais pati sau pagalvoju, ar sulauksiu tos dienos, ar visgi nesulauksiu. Neturiu atsakymo, bet labai viliuosi, kad sulauksiu“, – optimizmo šiuo klausimu bando neprarasti Aušra.
Žinoma, ji su mylimąja apsvarstė galimybę susituokti kitose šalyse, tarkime, Nyderlanduose, Danijoje, tačiau jų santykių įteisinimas svetur Lietuvoje nereikš nieko – teisiškai tokia sąjunga nebus pripažinta. Vis dėlto net ir praėjusių metų pavasarį valdančiųjų siūlytas, tačiau pateikimo stadijos Seime nepraėjęs Partnerystės įstatymas šių problemų nespręstų: jame apie įvaikinimą neužsimenama net ir tokioms poroms, kuriose jau auga vaikai.
Balandžio pabaigoje Aušra kartu su kitais LGBT+ bendruomenės nariais nusifilmavo video klipuose, kuriuose atsako į dažnai socialiniuose tinkluose LGBT+ bendruomenei užduodamus klausimus. Lietuvos žmogaus teisių centras taip pat paskelbė atvirą laišką Seimo nariams, kuriuo kviečia politikus būti lyderiais ir pagaliau priimti Partnerystės įstatymą. Laišką kviečiami pasirašyti visi Lietuvos gyventojai.
