– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Mūsų šeimoje veiklos ir tarnystės neapsiriboja darbo dienomis, tad tradicijas kuriamės mažose kasdienos akimirkose. Mezginys rankose ir nuoširdus pokalbis su dukra, kol partneris ruošia vakarienę. Šeimos apsikabinimas (kviečiame dainuodami „family hug“ – liet. „šeimos apkabinimas“) bent vienam nariui išeinant iš namų.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Dažnai, kaip ir kiekvienas mūsų, ypač tie, kurie mėgsta tai, ką daro. Stengiuosi ir vis labiau pavyksta būti čia ir dabar, akimirkoje, būtent tai, ką studijuoju ir kuo dalijuosi su kitais.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Penktadienio vakarais sugrįžtame namo visa šeima kartu. Jokių elektroninių prietaisų, tik buvimas drauge, daug bučinių, pokalbių, smilkalų, žvakių.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Išlydžiu partnerį vesti jogos praktikos, o mudvi su dukra tuo metu leidžiame moterišką laiką kartu. Nuo vasario 1-osios visata kelia mane labai anksti, 5–6 valandą – dar išjaučiu šias kelias valandas, kurias man padovanoja gyvenimas kas rytą.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Apie ne darbo dienas neretai paklausiu savo studijos klientų. Kada jūs nedirbate? Kada nedarbadienis? Aš jais negyvenu, jie man aktualūs tik tiek, kiek turi įtakos žmonių elgsenai jogos studijoje.
Savo tarnystės, savistudijų, kūrybos grafiką dėlioju pagal savo biologinį laikrodį.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Patogią sportinę avalynę. Svarbu optimalus jaukumas, švelnios spalvos.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Kad ir kada mano savaitgalis būtų, skiriu pauzei, susimąstymui, laikui su šeima, kūrybai namuose, tarkim, dažau spintelę, kilnoju knygas lentynoje.
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Seniau ieškodavau galimybės pabėgti ir keliauti vienui viena. Nuo Ukrainos įvykių net miegu su dukra kasnakt. Gyvenimas padovanojo dar vieną dieną, kuri nebuvo pažadėta, – joje noriu mylėti, būti meile, visur dalytis džiaugsmu ir keliauti su savais ir artimais.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Susikaupus mąstydama. Pauzėje. Kai sustoju ir klausiu savęs klausimų, kurių lygiai taip pat klausiu savo koučingo – konsultuojamojo ugdymo – klientų. Matote, klausti savęs, ne kliento, – du skirtingi dalykai. Man šis laikas būtinas.
Pandemijos laikas leido įvertinti namus: laistau gėles, valau grindjuostes, kurių, tiesą sakant, anksčiau nebuvau nė karto valiusi. Praktikuoju jogą – nuraminti aktyvų protą man padeda dėmesio sutelkimas į kūną, kvėpavimą, būseną čia ir dabar. Skaitau, tačiau skaitymas yra ir tas, kurį reikia smarkiai pakontroliuoti, čia mano malonumas ir šiokia tokia priklausomybė.
– Jei nesate namisėdos, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Viešos erdvės laisvalaikiu mums retas įvykis. Mėgstu namus, juose turiu daugybę sau patinkančios veiklos. Namie aš kuriu, dirbu iki tos akimirkos, kai atsistoju dėstyti prieš auditoriją.
Tačiau mes mylime sostinės Užupį, einame pasivaikščioti. Mums patinka Pilies gatvėje įsikūrusi šokoladinė, kur su Mindaugu (partneriu, televizijos laidų vedėju Mindaugu Rainiu) dviese einame skanauti karšto pieninio šokolado užsikandant tešlainiuku su vyšnių įdaru.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Iki pandemijos – taip. Dabar viskas kitaip. Rečiau, mažiau, kokybiškiau. Kaip Mindaugas sako: „Noriu labai daug labai nedaug kame.“
Mūsų šeima gyvena didžiulėje kokybėje, „nedaug kame“, nes daug nebereikia. Tame „nedaug kame“ susikūrėme ir įžvelgiame savo rojaus sodą.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?
– Laukiu, kol Mindaugas palepins.
Mėgstu gaminti indišką kičiarį, vaisių, uogų, daržovių kokteilius, lengvai paruošiamas salotas. Kai būna striuka su laiko ir maisto atsargomis, grikiai su sviestu ne tik pamaitina, bet ir palepina.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Apsipirkimą. Tai darau, kai niekas nemato. Kai prekybos centrai tušti, vidury dienos ar rytą.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Neturiu sodybos ir kaimo. Esu miesto žmogus. Traukia į kaimą, kviečiau šeimą net persikelti, tačiau nesulaukiau palaikymo. Mindaugas sako, kad ne mūsų gyvenimo būdui šiuo laikotarpiu.
Sutinku. Bet namai pilni nuostabių gėlių, bent tiek progos turiu sukišti pirštus į žemę.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Kad ir kaip vieši mes visi šiais laikais atrodome dėl socialinės erdvės, daug lieka po jaukia asmenine antklode.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Pirmas variantas. Šeima kartu. Mes Balyje. Mėnesiui ar dviem. Dukra turškiasi baseine, partneris ką nors organizuoja, aš skaitau knygą, medituoju, kalbu su dukra apie jai svarbius patyrimus, šeimai sugulus kuriu turinį visuomenei.
Antras variantas. Namai. Kvepia geru maistu. Visa šeima sukritusi ant kilimo mėgaujasi vakariene be stalo.
Trečias variantas. Viena namuose. Darau, ką noriu, – medituoju, namus tvarkausi, pazylioju žiūrėdama į lubas, pašoku pasileidusi muzikos kūrinį. Kai noriu, atsidarau personalinį kompiuterį ir pasikrapštinėju ten, kai niekas nemato.
Sudariau sąrašiuką, bet jis nėra surašytas pagal pirmumo tvarką. Poilsis reikalingas kasdienis, nelaukiant mėnesio atostogų.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Labai mėgstu eiti. Taip pasaulį apkeliavau. Su kuprine, savimi, eidama.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– Kas mėnesį atsidedu šiems poreikiams. Dažniausiai neužtenka poreikiams padengti, bet palengvina situaciją žvelgiant į galutinę sumą.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Būsena – taika, manęs pakanka, esu laiku ir vietoje, taip, kaip turi būti.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Mano gyvenimas įspūdingas kokybe, tokių akimirkų daug ir myliu kiekvieną iš jų.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Neplanuotą, nesurežisuotą, žaismingą – savojoje kokybėje. Netikėtų kelionių taikioje būsenoje – štai ko labai pasiilgau.
