Su Jevgenija susitikome po dienos, kai ukrainiečių kariai išvadavo Bučos miestą iš Rusijos agresorių gniaužtų ir kai visas pasaulis pamatė okupantų žiauriai nužudytus taikius gyventojus.
Po šių tragiškų įvykių J.Gladij savo feisbuke kaip pagrindinę nuotrauką įkėlė visiškai juodą lapą kaip beribės tamsos simbolį.
Žinia apie karą Jevgeniją užklupo namuose Vilniuje. Po spektaklio užmigdžiusi dukterį ji su vyru užsisėdėjo iki vėlumos kalbėdamiesi apie meną, artimuosius. Kai jau ruošėsi eiti miegoti, Jevgenija įjungė telefoną. Tikrindama naujausias žinias ji nustėro.
Buvo šiek tiek po ketvirtos valandos ryto ir pradėjo eiti pirmieji pranešimai apie bombardavimus Ukrainoje.
J.Gladij akimirksniu susisiekė su netoli Kijevo gyvenančia mama ir sužinojo, kad prasidėjo karas.
– Ar jūsų mama vis dar Ukrainoje?
– Karas mamą ir jos dabartinį vyrą užklupo netoli Kijevo esančiuose Brovaruose. Jau pirmą karo dieną vyko šaudymai netoli jų namo. Miestelyje esanti karinė bazė buvo subombarduota. Viena karo diena buvo ypač baisi, mama kieme net užkasė dokumentus. Ji man paskambino ir greitai papasakojo, kur viskas paslėpta. Galima sakyti, kad tą dieną mes su ja atsisveikinome amžiams.
Po kurio laiko mama su vyru atvyko į Kijevą, jie miesto centre turi butą. Sostinėje praleido kelias dienas, ten buvo ramiau, nes miestas stipriai saugomas.
Vėliau mano vyras kažkokiu stebuklingu būdu įkalbėjo mamą su vyru išvykti į Lvovą. Ten jie visą laiką savanoriavo.
Dabar mama turi nenumaldomą troškimą grįžti į Kijevą. Jei viskas klostysis sėkmingai, ji porai dienų su ukrainiečių vaikų grupe kaip lydintis asmuo atvyks į Lietuvą su mumis pasimatyti, nes niekas nežino, kada vėl pasitaikys proga apsikabinti. Tada ji grįš atgal, nenori palikti Ukrainos. Abu su vyru mano, kad ten bus naudingesni.
– Jūsų mama – Ukrainoje žinoma kino ir teatro aktorė Jelena Krivda.
– Pastaruoju metu ji dirbo dėstytoja Vaikų meno akademijoje. Netgi prasidėjus karui, dar gyvendama Brovaruose, mama buvo nutarusi paskaitas vesti nuotoliniu būdu, susisiekiant su po pasaulį pabirusiais vaikais. Mama dėstė scenos kalbą ir teatro meistriškumą.
– Ar kiti artimieji pasitraukė iš Ukrainos?
– Mano pusbrolio žmona su dviem mažais vaikais kol kas yra Vilniuje, bet važiuos į Europos gilumą, ten turės galimybę dirbti. Pusbrolis, pusseserė su vyru, dukterėčia su vyru, dėdė bei teta likę Ukrainoje.
Kanadoje gyvenantis tėtis, išgirdęs apie karą, labai išgyveno. Jis – patriotas, emocionalus žmogus, kilęs iš Vakarų Ukrainos. Jis visus kvietė atvažiuoti į Kanadą, bet artimieji nenori palikti Ukrainos.
– O kaip draugai? Gal ne vienas pažįstamas aktorius išėjo kariauti?
– Man nesmagu, kad sėdžiu ramiai ir tik galiu svarstyti apie tai, kas vyksta, kai vieni draugai savanoriauja, kiti užsirašė į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Daugelis moterų aktorių pasienyje padeda rūšiuoti humanitarinius daiktus. Vyrai, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, vežioja humanitarinę pagalbą, vaistus, žmones.
Bet jau yra ir žuvusių kolegų. Buvęs mano mamos mokinys, Ukrainoje labai populiarus aktorius ir laidų vedėjas Pavlas Lee žuvo, kai padėjo evakuotis civiliams. Yra nemažai sužeistų kovotojų, tačiau kiek pasigydę jie vėl ima į rankas ginklą.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Savaitgalis“.
