– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Kol moksleivė dukra Laura gyveno su mumis, buvo vienokios tradicijos – šeštadieniais lydėdavau ją į dailės kursus Vilniaus dailės akademijoje, paskui kartu pasivaikščiodavome po Senamiestį.
Nuo praėjusio rugpjūčio ji išvyko tęsti mokslų į Daniją, todėl mudu su vyru (pianistas Petras Geniušas) savaitgalius leidžiame dviese. Reikėjo pergalvoti, kokie bus mūsų savaitgaliai. Juk anksčiau visa veikla sukosi apie vaiką, o dabar viskas vyksta ramiau.
Rytą Petras visuomet ruošia kavą. Turime mėgstamas kavos pupeles ir kavą iš jų verda būtent vyras.
Savaitgalį, kaip ir darbo dienomis, Petras rytą sėda prie fortepijono ir dvi tris valandas skambina. Toks jo ritmas.
Paskui abu išeiname pasivaikščioti palei Nerį. Galime nueiti ir dešimt, ir penkis kilometrus. Upės krantinė mums labai patinka, vaikščiojame bet kokiu oru.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Jei būna koncertai ar parodos, ne tik galvojame, bet ir dirbame.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Iki dešimtos valandos vakaro dirbame, nes Petras dėsto studentams, aš lankausi parodų atidarymuose, pristatymuose. Kai vakare susitinkame, vakarieniaujame.
Dabar branginame ne šurmulyje, o dviese praleistą laiką, mums tai yra vertybė.
– Šeštadienio rytą ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Keliamės devintą ar dešimtą valandą. Aš nedarau mankštos, o Petras daro.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Iš anksto negalvojame, nes visa veikla jau nusistovėjusi: rytą Petras groja, paskui einame pasivaikščioti.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Apsiaunu sportinius batus, noriu, kad būtų patogu vaikščioti, netrintų kojų.
Einant ilgą atstumą turi būti ne tik patogi avalynė, bet ir drabužiai nevaržyti judesių.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Stengiamės pažiūrėti kokį filmą namuose arba kino teatre. Kartais per televiziją rodo puikių filmų, ir jeigu nespėjame pažiūrėti per savaitę, pasiliekame tą malonumą savaitgaliui.
Per kanalą „Mezzo“ pasižiūrime kokią operą, po to padiskutuojame. Mums labai įdomu pasikalbėti apie filmus, operas, rasti naujų įžvalgų.
– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?
– Mėgstame ilsėtis vieni.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodami, tvarkydamiesi, skaitydami, žiūrėdami televizorių?
– Geriausiai pailsime kalbėdamiesi. Kodėl? Nes vienas kitam dar esame įdomūs. Man įdomus jo muzikinis pasaulis, jam – dailės pasaulis.
Pažiūrėjus operą, klasikinės muzikos koncertą kyla labai daug diskusijų: aptariame solisto dainavimą, fortepijono partijos atlikimą.
Mūsų pokalbiai labai ilgi, mums jų kažkodėl norisi.
– Jei nesate namisėdos, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Kaip ir minėjau, mėgstame kino filmus.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Nesirenkame, nes Petras ir taip daug važinėja. Jis dėsto Škotijos karališkojoje konservatorijoje Glazge. Ir aš dažnai su juo vykstu, tai būna ir vidury savaitės, todėl mes keliones vertiname kitaip.
Jeigu jis vyksta savaitei ar dviem nepertraukiamai, kartu keliauju ir aš, kad pabūtume drauge. Todėl poilsio kelionių savaitgaliui neplanuojame.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Nesakyčiau, kad dabar mes labai lepinamės skanėstais. Petras mankštinasi, per karantiną numetė dešimt kilogramų svorio.
Maitinamės sveikai, todėl kepame mažiau pyragų. Valgome daugiau salotų, vaisių.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Tradicinis darbas savaitgalį – skalbimas. Viską aptvarkau, apžiūriu spintas ir paruošiu drabužius kitai savaitei. Savaitgalį įprastai ruošiuosi Petro išvykimui, todėl pirmadienį viskas turi būti tvarkingai sudėta.
Buities nesureikšminu, nes jei savaitgalį man reikia ruoštis parodai, dirbti, skalbimą ar namų tvarkymą perkeliu į šiokiadienį.
Juk nesinori savaitgaliui palikti visų buities rūpesčių, norisi, kad poilsio dienos būtų šviesios. Aišku, nepatinka savaitgalio užkrauti rutininiais darbais.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Neturime nei sodo, nei sodybos. Bet, manau, man tai būtų prievolė. Namuose auginu labai daug gėlių, man to visiškai užtenka.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Ne.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Ramūs pusryčiai, Petro grojimas rytą man labai patinka. Gauti rytinę gyvos muzikos dozę labai gražu. Klausausi ir ilsiuosi. Jei dar išeiname pasivaikščioti, tai ir yra tobulas poilsis.
Man nereikia niekur važiuoti ar bėgti, nes tobulą poilsį sukuria maži, bet prasmingi dalykai. Tarpusavio ramybė yra vertinga.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Pėsčiomis. Mano ir Petro rankos labai svarbios dėl profesijos, jas saugome.
Minant dviratį gali nutikti traumų, jų esu turėjusi, todėl renkuosi vaikščiojimą.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– Neturime sąskaitos ir neišlaidaujame.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Kai ramu, kai yra pusiausvyra kūnui ir sielai: pasivaikštai, skaniai pavalgai, pabendrauji, turi gerų emocijų.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Daug jų buvo. Negalėčiau išskirti vieno.
Karantino ir karo Ukrainoje akivaizdoje pradėjome branginti buvimą kartu. Tai svarbiausia.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Apie ką svajoju, viską pasidarau arba tai vyksta. Gyvenimas juk nėra vien bėgimas ir darbas.
