Jis nustojo naudotis Jo Karališkosios Aukštybės titulu, grąžino visus karalienės jam suteiktus karinius garbės titulus. Tai reiškia, kad Andrew pašalintas iš oficialaus Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos gyvenimo.
Šią žinią Jorko kunigaikštis sutiko suakmenėjusiu veidu. Rudenį jam teks stoti prieš Niujorko federalinį teismą dėl kaltinimo seksualine prievarta prieš tuo metu 17-metę Virginią Roberts. Dabar ji vadinasi Virginia Giuffre ir jai 38 metai.
Bet neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad princas Andrew pasiekė neteisminį susitarimą su ieškove V.Giuffre. Moters advokatas apie principinį susitarimą raštu informavo Niujorko federalinį teismą. Tai reiškia, jog Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II sūnui pavyo išvengti civilinės bylos.
Kiek Jorko kunigaikštis ketina sumokėti V.Giuffre, neskelbiama. Bet dokumente teigiama, kad princas Andrew paaukos reikšmingą sumą jos įsteigtai organizacijai, kuri rūpinasi seksualinio išnaudojimo aukomis.
Norint suprasti buvusios Jo Karališkosios Aukštybės nuopuolį, reikia žinoti istoriją iš pat pradžių. Ji Bakingamo rūmuose prasidėjo dar iki Andrew Alberto Christiano Edwardo gimimo 1960 metų vasario 19-ąją.
Jis buvo trečias monarchės Elizabeth II ir jos sutuoktinio, Edinburgo kunigaikščio, velionio Philipo vaikas – po brolio Charleso (73 m.) ir sesers Anne (71 m.).
Vyriausias monarchės sūnus princas Charlesas – įpėdinis, sosto paveldėtojas. Andrew – tik atsarginis blogiausiam atvejui. Charlesas vieną dieną taps Didžiosios Britanijos karaliumi, Andrew liks princu. Įpėdiniu ir atsarginiu. Taip visada buvo ir yra.
Bet Andrew buvo pirmasis vaikas karališkojoje šeimoje, kuriam tėvai dovanojo tai, ko vaikui labiausiai reikia, – dėmesio. Tuo metu Elizabeth II sėdėjo soste jau aštunti metai, jos kasdienis gyvenimas buvo tapęs rutina. Ji ir jos vyras Philipas skyrė daugiau laiko mažajam princui.
Iš esmės tėvai davė Andrew tai, ko prieš dvylika metų nesuteikė vyriausiam Charlesui, – laiko ir šilumos. Vienai pusseserių Elizabeth II yra rašiusi: „Kūdikis – žavingas, esu įsitikinusi, kad mes jį siaubingai išlepinsime.“ Taip įvyko ir dėl to vėliau kilo didelė problema.
Andrew nuo lopšio buvo išpaikintas berniukas, kaip britai sako, išlepintas nenaudėlis.
Vaikystėje Andrew buvo linksmo būdo, tėvai jį meiliai vadino Andy Pandy – pagal britų televizijos serialo vaikams personažą. Tėvelis Philipas – tikru bosu, šį bruožą labiau priskirdamas šelmiškam Andrew nei į apmąstymus linkusiam Charlesui.
Taip augo būsimasis Jorko kunigaikštis, visų mažasis numylėtinis. Bet pirmiausia mamos ir tėvelio.
Būdamas aštuonerių metų pradėjo lankyti netoli Askoto įsikūrusią parengiamąją mokyklą „Heatherdown“ – garsią aukštuomenės ir aristokratų vaikams skirtą švietimo įstaigą, kurioje buvo taikoma itin griežta metodika. Šios mokyklos auklėtinis, buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (55 m.) savo autobiografijoje rašė, kad šią mokymo įstaigą drąsiai galima vadinti senamade.
„Prieš maudymąsi vakare privalėjome nuogi išsirikiuoti prie Viktorijos laikų stiliaus metalinių vonių ir laukti mokyklos direktoriaus, kuris švilpuku duodavo startą maudytis. Antrasis švilpukas reiškė pabaigą.“
Andrew rašė tėvams, kad ten jaučiasi kaip kalėjime. Mokykloje nebuvo itin mėgstamas, klasės draugai laikė pasipūtėliu, nenuoširdžiu. Nebuvo Andrew ir ypač gabus.
„Jis nepasižymėjo nei sportiniais pasiekimais, nei mokslo žiniomis“, – rašė britas Nigelas Cawthorne’as (70 m.) princo Andrew biografijoje.
Tai nepasikeitė ir kitoje mokykloje – Gordonstouno internate Škotijoje, kur mokytis tapo Windsorų šeimos tradicija. Ten mokėsi princas Philipas, kuriam patiko ten nustatytas asketizmas, ir princas Charlesas, kuris nekentė muštro.
Andrew patiko ši vieno vokiečio po Pirmojo pasaulinio karo įkurta ugdymo įstaiga. Žvelgiant atgal veikiausiai galima tvirtinti, kad laikas, praleistas tarp Gordonstouno sienų, turėjo įtakos tolesniam princo keliui. Ne dėl intelekto pažangos. Mokykla Andrew suteikė daug daugiau lytinio potraukio pažadinimo patirties.
Į kadaise buvusią vien jaunuolių mokyklą įsileistos merginos, ir Jo Karališkoji Aukštybė greitai tapo moterų numylėtiniu. Andrew gerai atrodė, jam patiko merginos, joms patiko jis. Mokyklos miestelyje kiek kitoks karališkasis namas netrukus buvo pavadintas Andy haremu.
Taip prasidėjo begalinė ir turininga princo ir moterų istorija. Pagreitį ji įgavo po Folklando karo – karinio konflikto tarp Argentinos ir Jungtinės Karalystės dėl Atlanto vandenyno pietuose esančių Folklando salų 1982 metais.
Princas, po mokyklos baigimo karališkajame laivyne įgijęs sraigtasparnio piloto kvalifikaciją, į Didžiąją Britaniją grįžo kaip Folklando karo didvyris. Kaip toks veikiau buvo pateiktas: laive būriavosi pusė tuzino reporterių. Jų dėmesys, žinoma, buvo nukreiptas į žymiausią keleivį – Jo Karališkąją Aukštybę princą Andrew.
Grįžęs iš Folklando karo jis buvo garbinamas tarsi popmuzikos žvaigždė, net iš kritikų stovyklos liejosi pagyrimai. Andrew Mortonas (69 m.), vėliau tapęs Velso princesės Dianos biografu, žavėjosi linksmu, maloniu princo Andrew būdu, gera išvaizda, pasisekimu tarp moterų. Antrasis monarchės sūnus esąs žaviausias iš visų britų karališkosios šeimos narių.
A.Mortono įžvalga dėl moterų teisinga – Andrew keitė drauges vieną po kitos. Tarp jų buvo tokios filmų žvaigždutės kaip Koo Stark, modeliai Gemma Curry, Kim Deas, „Mis Jungtinė Karalystė 1979“ Carolyn Seward ir aktorė, modelis Vicki Hodge. Pastaroji, kaip ir daugelis kitų gražuolių, bendravimo su Jo Karališkąja Aukštybe detales pardavė skandalingam leidiniui.
V.Hodge mini ir pikantišką epizodą, kai ji meilės žaidimo metu tramdė veržlųjį Andrew patarusi skaičiuojant sulėtėti iki tam tikro lygio. Bet, jos apmaudui, jis skaičiavęs taip garsiai, lyg tai būtų laikas iki raketos starto Kanaveralo (Floridos valstija, JAV) kyšulyje.
Viešumoje Andrew buvo vadinamas Geidulinguoju Andy ir tai truko iki šiol. Princo šėliones nutraukė tik santuoka su jo gyvenimo meile Sarah Ferguson (62 m.). Ji pagimdė jam dvi dukteris – Beatrice (33 m.) ir Eugenie (31 m.), bet Andrew santuoka žlugo – kaip ir jo brolio Charleso su Diana.
Jorko kunigaikščio ir jo žmonos intelektinis lygis yra maždaug vienodas, bet laikui bėgant Sarah tapo nelaiminga, nes vyro nuolat nebūdavo namuose. Čia jis praleisdavo tik 40 dienų, likusį laiką – jūroje.
Jorko kunigaikštienei dėl sielvarto augo svoris, dėl to ji pašaipiai buvo vadinama Kiaulienos kunigaikštiene. Pietų Prancūzijoje atostogų metu ji buvo nufotografuota be viršutinės maudymosi kostiumo dalies, o ją bučiavo ir jos kojų pirštus čiulpė draugas milijonierius Johnas Bryanas.
Dabar senos problemos jau seniai užmirštos, abu vėl artimai bendrauja – sielų giminystė. Andrew ir Sarah turi daugiau bendro nei jų titulas. Abejotinas skonis, žmonių pažinimo stoka ir dideli sunkumai tvarkant pinigus.
Didžiausia Jorko kunigaikščio problema buvo ir yra jo vaidmuo, antrojo gimusio sūnaus tragedija. Šią kartą trumpai apibūdino Charlesas: „Didžiausia mano brolio problema ta, kad jis nori būti manimi.“
Tiksliau pasakė garsus britų istorikas, karališkųjų asmenų biografijų autorius Robertas Lacey (78 m.). Jo nuomone, vaikystėje ir jaunystėje antri gimę vaikai dar būna vienodo lygmens žvaigždės. Kaip pavyzdį istorikas pateikė seseris – vyresniąją Elizabeth ir jaunesniąją velionę Margaret.
„Bet nuo tos akimirkos, kai Elizabeth tapo karaliene, Margaret statusas smuko“, – sakė R.Lancey.
Panašūs Charleso ir Andrew, Williamo ir Harry atvejai. Įpėdiniai kada nors įžengs į sostą, atsarginiai gali pelnyti kare medalius už drąsą.
Praėjusių metų lapkričio 11-ąją per Didžiosios Britanijos Atminimo ceremoniją prie centrinio Londono Vaitholo gatvės memorialo žuvusiems XX a. anglų kariams būtent Andrew ir Harry jau nedalyvavo antrą kartą. Abu dėl skirtingų priežasčių.
Princas Harry bando JAV rasti savo vietą ir save atrasti iš naujo. Tai princui Andrew niekada nepavyko. Jorko kunigaikštis ieškojo savo vaidmens ir jo nerado. Kaip britų ekonomikos pasiuntinys Andrew keliavo po pasaulį, bet dažniausiai sukeldavo sumaištį.
Andrew susitiko su despotais ir despotų sūnumis, jis negalėjo ir nenorėjo privačių interesų atskirti nuo valstybės interesų. Kazachstane dalyvavo medžioklėje su abejotinos reputacijos žmogumi, diktatoriumi Nursultanu Nazarbajevu, palaikė pernelyg draugiškus santykius su tuomečio Libijos diktatoriaus Muammaro al-Gaddafi sūnumi Saifu Islamu al-Gaddafi, tarpininkavo itin abejotiniems sandoriams su Azerbaidžano oligarchais.
Jorko kunigaikštis ištaškė milijonus mokesčių mokėtojų pinigų savo brangioms kelionėms ir tapo gerbiamos britų diplomatijos košmaru. Ambasadoriai skundėsi netikusiu karalienės sūnumi, Bendruomenių Rūmų parlamentarai kunkuliavo, kad Andrew būtų patrauktas iš šių pareigų.
Dėl žmonių pažinimo stokos Jorko kunigaikštis tapo itin plačius ryšius turėjusio JAV bankininko velionio Jeffrey Epsteino laimikiu. Abu vyrus supažindino sena Andrew bičiulė Ghislaine Maxwell (60 m.). Ją Jorko kunigaikštis pažinojo iš tarnavimo armijoje laikų ir jos studijų Oksfordo universitete.
G.Maxwell išaugo kaip mylimiausias išlepintas spalvingos asmenybės, britų laikraščių magnato Roberto Maxwello vaikas. Jos tėvas garsėjo valdžios troškimu ir nederamu elgesiu. 1991-aisiais turtuolio lavonas buvo ištrauktas iš jūros prie Kanarų salų, mirties priežastis liko neatskleista.
Daugelis įtarė savižudybę, nes R.Maxwellas buvo pasisavinęs laikraščių grupės „Mirror“ tūkstančių darbuotojų pensijų fondą, kad nuslėptų bendrovės bankrotą.
Po tironiškos šeimos galvos mirties jo numylėtinė Ghislaine prarado gerovę ir prestižinę padėtį. Ji išvyko į Ameriką ieškodama naujo gyvenimo, prie kurio buvo įpratusi iš mažens. Ir viena, ir kita jai pasiūlė J.Epsteinas.
Andrew sužavėjo pasakiška JAV finansininko prabanga, kurioje maudėsi stulbinamai daug ir stulbinamai jaunų moterų. Keturis kartus – toks įrašas yra privataus J.Epsteino lėktuvo žurnale – Andrew su amerikiečiu sėdėjo orlaivyje, kurį visi vadino „Lolitos ekspresu“. Vien dėl šio apibūdinimo Jorko kunigaikštis turėjęs sunerimti.
Bet Andrew nekilo jokių klausimų. Jo Karališkoji Aukštybė leido sau pramogauti skristi į liūdnai pagarsėjusią privačią J.Epsteino salą. Čia ir finansininko namuose Niujorke princas Andrew turėjo lytinių santykių su V.Giuffre, kai ji buvo 17 metų – nepilnametė pagal Amerikos įstatymus. Šiuos kaltinimus Andrew griežtai atmeta.
Paskelbus, kad rudenį byla bus nagrinėjama Niujorko teisme, Jorko kunigaikščio komanda kovoja visais įmanomais teisiniais triukais, kurie net patyrusiems JAV advokatams kelia šoką.
Vykdydami savo įžymaus kliento užduotį – išvaduoti jį nuo teismo proceso, nesvarbu, kokia būtų kaina, – bandė paskelbti niekiniu „New York Child Victims Act“ („Niujorko vaikų aukų aktas“), o ne aiškintis, kurio pagrindu paremtas V.Giuffre kaltinimas. Remdamasis šiuo aktu teismas mažametėms seksualinio išnaudojimo aukoms suteikia ilgesnį laiką pateikti skundą. Andrew advokatai, iškreiptai įvertindami tikrovę, manė, kad V.Giuffre su J.Epsteinu pasiektas susitarimas atsiimti jos pateiktą civilinį ieškinį už 500 tūkst. JAV dolerių galioja ir jų klientui.
Galiausiai Jorko kunigaikščio advokatai norėjo apklausti V.Giuffre psichologę, jos sutuoktinį ir gauti prieigą prie jų konfidencialių pokalbių. Tokiu būdu Andrew komanda norėjo sukompromituoti moterį suabejojus jos psichikos būkle.
„Anksčiau advokatai teigė, kad ieškovės yra prostitutės, dabar siekia paversti pamišėlėmis“, – piktinosi teisės profesorė Clare McGlynn.
Niekšiška ir klastinga strategija daug pasako apie buvusios Jo Karališkosios Aukštybės charakterį. Bet dabar paskelbta Niujorko federalinį teismą pasiekusi informacija dėl princo Andrew susitarimo su V.Giuffre reiškia, kad karalienės Elizabeth II sūnui veikiausiai pavyks išvengti civilinės bylos.
Anksčiau Elizabeth II ir jos velionis sutuoktinis nuolat buvo savo numylėtinio atrama. Jie nematė visų jo nesėkmių, meilės romanų, šlykštaus elgesio su personalu, diplomatinių duobių.
Nekreipė dėmesio ir 2010-aisiais, kai Andrew tuomet jau su paleistu iš suėmimo J.Epsteinu buvo nufotografuoti Niujorko Centriniame parke. Tuo metu, kai visi bičiuliai jau seniai buvo nusisukę nuo nuodingojo amerikiečio.
Atleido numylėtiniui net gėdingą 2019-ųjų lapkritį duotą interviu transliuotojui BBC. Į viską užmerkdavo akis, atleisdavo, pamiršdavo. Andrew liko mamos numylėtinis.
Bet atėjo laikas, kai britų monarchė tarė ryžtingą žodį, nors ir pavėluotai. Princas Andrew neteko titulų. Tik tiek. Bet tokiam kaip jis tai – didžiausia bausmė. Jis tapo paprastu piliečiu ir pirmą kartą pasijuto vienišas.
Parengė Ona Kacėnaitė
