Pats V.Putinas, gimęs darbininkų šeimoje Sankt Peterburge, yra prisipažinęs, kad vaikystėje buvo blogai besielgiantis „chuliganas“.
2000 m. pasirodžiusioje jo biografinėje knygoje „Pirmuoju asmeniu“ kalbinta viena jo mokytojų Vera Gurevič, kuri jį mokė nuo 4 iki 8 klasės, sakė, kad V.Putinas „staiga pasikeitė“, kai jam buvo 11 metų.
Knygoje ji pasakojo: „Pats [Putinas] labai staigiai pasikeitė šeštoje klasėje. Buvo akivaizdu, kad jis užsibrėžė tikslą. Labai tikėtina, kad jis suprato, jog turi kažko pasiekti savo gyvenime“.
Prieš tai viena kolegė mokytoja Verai pasakė, kad V. Putinas jai atrodo „niekšiškas ir neorganizuotas“, tačiau V. Gurevič teigė iškart pastebėjusi, kad „iš jo kažkas išeis“.
Knygoje V. Putinas teigė, kad mokykloje jam patiko “kiek jam pavykdavo būti neįvardytu lyderiu“, tai reiškia, kad jam patikdavo nurodinėti žmonėms ir likti „nepriklausomam“.
Bet jis suprato, kad reikia pasikelti savo socialinį statusą, tad pradėjo sportuoti, tuo pačiu ir labiau stengtis pamokose.
Vera padėjo V. Putinui tobulėti, ėmė skirti jam daug dėmesio, kad atgrasytų nuo šlaistymosi gatvėse su pora neklaužadų brolių.
Kiti mokiniai mėgdavo lankyti šokius, o V. Putinas vengė juose lankytis ir „nemėgo bendrauti“, o labiau norėjo keturis kartus per savaitę lankyti dziudo užsiėmimus.
Knygos autoriams jis pasakojo: „Kai pradėjau sportuoti... mankštindavausi kas antrą dieną, o paskui – kasdien.
Greitai nebeturėjau laiko niekam kitam. Turėjau kitus prioritetus, turėjau įrodyti, kad esu kažko vertas sporte, kažko pasiekti, išsikėliau tikslus.“
V. Putinas su mokytoja Vera tapo labai artimi, ji jam tapo tarsi antrąja mama, netgi pasiėmė jį kartu atostogų.
2000 metais ji sakė knygos autoriams: „Manau, kad [Putinas] yra geras žmogus. Tačiau jis niekada neatleidžia žmonėms, kurie jį išduoda arba jo nemėgsta.“
Broliai mirė prieš jam gimstant
Pasak mokytojos Veros, V. Putino tėvų gyvenimas buvo sunkus. „Ar įsivaizduojate, kokia drąsi turėjo būti jo mama, pagimdžiusi būdama 41 metų? Volodios tėvas kartą man pasakė: „Vienas iš mūsų sūnų būtų buvęs tavo amžiaus“. Maniau, kad jie turėjo netekti dar vieno vaiko per karą, bet nebuvo patogu apie tai klausti“, – pasakojo ji.
Iš tiesų Vladimiras, gimęs 1952 m. spalio 7 d., buvo trečias sūnus šeimoje. Abu vyresnieji jo broliai mirė dar iki jam gimstant. Albertas mirė dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, o Viktoras (1940—1942) mirė nuo difterijos Leningrado blokados metu.
„Volodios motina buvo labai malonus žmogus – miela, nesavanaudiška, geros širdies. Ji nebuvo labai išsilavinusi moteris. Nežinau, ar ji baigė net penkias klases. Ji visą gyvenimą sunkiai dirbo. Ji dirbo kiemsarge, naktimis kraudavo siuntas kepykloje, o laboratorijoje plaudavo mėgintuvėlius. Berods, ji vienu metu net dirbo sarge parduotuvėje.
V. Putino tėtis dirbo įrankių gamykloje. Jis buvo labai mėgiamas ir vertinamas kaip iniciatyvus darbuotojas. Beje, ilgą laiką jis neėmė neįgalumo, nors viena jo koja tikrai buvo suluošinta. Jis buvo tas, kuris dažniausiai namuose gamindavo maistą. Jis gamindavo nuostabią šaltieną. Tą Putino šaltieną prisimename iki šiol. Niekas nemokėjo pasigaminti šaltienos taip, kaip jis“, – apie V.Putino tėvus pasakojo mokytoja.
Gyvenimo sąlygos klaikios
Šeimos gyvenimo sąlygos, pasak mokytojos, buvo baisios.
„Jų butas buvo baisus. Komunalinis, be jokių patogumų. Nebuvo nei karšto vandens, nei vonios. Tualetas buvo baisus. Jo smarvė jautėsi laiptų aikštelėje. Buvo taip šalta – tiesiog baisiai, – ir laiptai turėjo šąlantį metalinį turėklą. Laiptai taip pat nebuvo saugūs – visur buvo pilna tarpų“, – pasakojo mokytoja.
Toje baisioje laiptinėje V.Putinas žaisdavo su draugais lazdomis vaikydami žiurkes, kurių čia buvo daugybė. Savo biografinėje knygoje jis net papasakojo, kaip vaikydamas žiurkes gavo labai svarbią gyvenimo pamoką.
„Kartą pastebėjau didžiulę žiurkę ir persekiojau ją koridoriumi, kol įvariau į kampą. Ji nebeturėjo kur bėgti. Staiga ji apsisuko ir metėsi į mane. Nustebau ir išsigandau. Dabar žiurkė mane vijosi. Ji peršoko per aikštę ir nusileido laiptais. Laimei, buvau šiek tiek greitesnis ir man pavyko užtrenkti duris prieš jos nosį“, – biografijos autoriams pasakojo V.Putinas.
Pasak mokytojos, virtuvės praktiškai nebuvo. Tai buvo tik kvadratinis, tamsus koridorius be langų. Vienoje pusėje stovėjo dujinė viryklė, kitoje – kriauklė. Nebuvo kur apsisukti.
„Už šios vadinamosios virtuvės gyveno kaimynai, trijų asmenų šeima. Šalia buvo ir kiti kaimynai, pusamžė pora. Butas buvo bendras. Ir Putinai buvo suspausti į vieną kambarį. Tačiau pagal tų dienų standartus jis buvo neblogas, nes turėjo apie 20 kvadratinių metrų“, – pasakojo mokytoja Vera.
