Sklaidant savo rašinių archyvą netikėtai akis užkliuvo už pasakojimo apie tuo metu 28-erių vilnietės džiazo dainininkės V.Rusaitytės nėštumą: „Moteris mėgsta po vidurdienio nusnūsti kelias valandas. Didesnio negu įprastai miego poreikio priežastis nesunkiai paaiškinama. Vieno garsiausių šalies džiazo muzikantų bei kompozitorių Skirmanto Sasnausko žmona V.Rusaitytė laukiasi kūdikio. Poros atžala pasaulį išvys liepos mėnesį.“
V.Rusaitytės ir S.Sasnausko (60 m.) pirmagimiui Simonui – jau penkiolika metų, o jo seseriai Gabrielei – aštuoneri. Laikas bėga greitai, keičiasi ir žinomų žmonių gyvenimas.
Kaip per tą laiką pasikeitė džiazo kūrėjų kasdienybė?
„Motinystė daug ką pristabdė, kai ką šiek tiek pakeitė. Bet apskritai branda keičia žmogų.
Didelę laiko dalį skyriau pedagoginiam ir vadovaujamam darbui. Muzikinėje plotmėje natūraliai išsiplėtojau link aranžuočių.
Galiu pasidžiaugti savo aranžuotėmis bigbendams ir simfoniniams-džiazo, pučiamųjų orkestrams. Mano aranžuotas S.Sasnausko kūrinys „Dūda“ skambėjo Dainų šventės renginyje „Vario audra“ 2018-aisiais. Man tai paglostė širdį, buvo savotiškas pripažinimas“, – tarsi vienu atokvėpiu didžiuosius pokyčius įvardijo V.Rusaitytė.
Vokalistei dabar labai įdomu kurti aranžuotes, ji jaučiasi geriau pažįstanti muziką.
Nors V.Rusaitytė nenutraukė atlikėjos karjeros, į sceną kopia labai retai. 2020–2021 m. Vitos balsas ir Skirmanto trombonas skambėjo Latvijoje, jie dalyvavo tarptautiniame projekte su žinomais latvių džiazo muzikantais.
Daugiau nei prieš dešimtmetį V.Rusaitytė ir S.Sasnauskas buvo neatsiejami nuo Birštono džiazo festivalio renginių. Bet pastaruoju metu į šią džiazo šventę Vita tiesė kelią savo studentams. Atlikėja tai priėmė kaip natūralų perėjimą iš koncertavimo į dalijimąsi patirtimi su jaunimu.
Galimybę jam perduoti žinias Vita turi tiesiogiai, nes dėsto populiariosios muzikos vokalą Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje, o pirmomis 2022 metų sausio dienomis ji buvo paskirta šios mokymo įstaigos direktore.
1998 metais V.Rusaitytė baigė chorinį dirigavimą Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje, 2003-iaisiais Klaipėdos universitete – džiazo studijas.
Vita ir pati kiek laiko stebėjosi, kad muzikinį kelią pradėjo J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje, o dabar atėjo jai vadovauti. Ji patikino, kad natūraliai taip susiklostė, nes dešimtmetį aktyviai domėjosi muzikos studijomis tarptautiniu mastu.
„Daug šalių apkeliavau su dėstymo vizitais, vykau į stažuotes. Žinau, kokiais būdais ugdomi studentai Vakarų Europoje. Pažinusi šį kelią atėjau į konservatorijos vadovo pareigas. Konservatorija – gimnazijos tipo mokykla, gimnazistai įgyja kokybišką bendrąjį ir muzikinį išsilavinimą. Auklėtinius paruošiame aukštajam mokslui tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dalis jų pasirenka nebūtinai muzikos studijas“, – apie naujas pareigas pasakojo mokytoja ekspertė V.Rusaitytė.
Šeimoje ji ne viena pedagogė, sutuoktinis S.Sasnauskas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo katedros docentas, Vilniaus kolegijos dėstytojas.
Vitos ir Skirmanto atžalos taip pat susipažįsta su muzika. Simonas sėkmingai grojo fleita, bet neseniai nutarė pasukti tiksliųjų mokslų link – jį labiau patraukė išmaniosios technologijos. Gabrielė mokosi griežti smuiku Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.
Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, kaip muzika daro įtaką vaiko raidai ir padeda tobulėti bet kurioje kitoje srityje. Tai žinodami Vita ir Skirmantas Sasnauskai neabejojo muzikos nauda ir savo atžaloms. Pora muziką netgi vertina kaip privalomą vaikų ugdymo elementą. Ar ateityje jie pasuks į muziką, jau nebe taip svarbu. Muzikavimas jau bus pasėjęs gerą grūdą.
Neseniai V.Rusaitytė dalyvavo profesoriaus iš Šveicarijos mokymuose, kuriuose jis paminėjo, kad norint vaikams sėkmingai prisitaikyti prie kintančios aplinkos reikėtų nekimšti į smegenis lengvai pasiekiamų žinių iš interneto.
„Prieita prie išvados, kad vaiko ugdymui būtini trys dalykai: muzika, menas, sportas. Pastarasis paruošia kūną kaip instrumentą viskam, teatras ar piešimas reikalingas bendram išprusimui, o muzika išskiriama dėl erdvinio mąstymo ir suvokimo. Juk muzika galima daugiau pasakyti negu literatūriniu tekstu, nes žodžio prasmė ar intonacija mąstymą įrėmina“, – patirtimi pasidalijo V.Rusaitytė.
Nors anksčiau Vita neįsivaizdavo savęs kaip pedagogės ir mokymo įstaigos vadovės, pastebėjo, kad iš matematikės-inžinierės motinos paveldėjo strateginį mąstymą. Tai po truputį išgrynino džiazo atlikėjos veiklą: „Mačiau, kas man gerai sekasi ir kas patinka. Be to, džiazo muzika daug duoda, nes pripratina taikytis prie kintančių aplinkybių nedelsiant. Juk ir aranžavimas – savotiškas strategavimas, plėtojimas, naujų kelių pamatymas.“
