Kai 2000-aisiais Sidnėjaus žaidynėse moterų dvivietės valties porininkės B.Šakickienė ir Kristina Poplavskaja iškovojo bronzą, jos nesvarstė baigti sportinės karjeros. Sportininkės intensyviai rengėsi Atėnų žaidynėms 2004-aisiais, tačiau į jas taip ir neišvyko.
Neplanuotas tuo metu 31 metų vilnietės K.Poplavskajos nėštumas uždarė jai ir porininkei B.Šakickienei vartus į olimpiadą. Kristina žinią apie tai, kad laukiasi kūdikio, Birutei telefonu pranešė 2004-ųjų gegužę, o rugpjūtį turėjo vykti vasaros žaidynės Graikijoje.
Porininkės naujieną tuo metu 35 metų kaunietė B.Šakickienė priėmė kaip akibrokštą. Likusi viena irkluotoja neįstengė laimėti bilieto į olimpiadą.
Kai Kristina apie nėštumą pranešė Birutei, ragelyje pasigirdo pastarosios verksmas.
Pokalbis buvo trumpas. Birutė ašarodama Kristinai palinkėjo sėkmės, sveikatos ir atsisveikino. Vėliau jos ilgą laiką nesikalbėjo. Atslūgus sportiniam pykčiui ir pabaigus karjerą irkluotojos, kadaise kartu septynerius metus liejusios prakaitą, vėl bendrauja, sveikina viena kitą su šventėmis, retkarčiais pasimato per varžybas.
Nors B.Šakickienei porininkės žinia buvo didžiulis smūgis ir ji sunkiai susitaikė su tuo, kad jųdviejų pasirengimas žaidynėms nuėjo veltui ir sudužo svajonės, ji pati tarsi iš naujo atsigręžė į šeimą.
Su vyru Birutė planavo susilaukti dar vienos atžalos, kai tik baigs irkluoti, tad skyrybos su porininke nėštumui planuoti buvo tinkamas laikas. 2005-aisiais B.Šakickienė susilaukė dukters Ugnės, sūnui Gyčiui tuo metu buvo trylika metų.
„Bandžiau dar irkluoti vienvietę, bet nebuvau prie jos pripratusi, juk ruošėmės startuoti dviviete. Be to, buvo labai sunku psichologiškai, todėl jau nebepatekau į Atėnų žaidynes. Bet gyvenime puikiai viskas susiklostė“, – kad visos nuoskaudos pamirštos, patvirtino B.Šakickienė.
Sportininkė nemano, kad karjerą užbaigė per anksti. Tai būtų buvęs tikrai paskutinis startas Atėnų žaidynėse, gaila, jog nepavyko užbaigti sezono.
2004-aisiais K.Poplavskaja susilaukė dukters Kamilės, o 2005 metais B.Šakickienė – Ugnės. Irkluotojos panašiu metu atsidėjo šeimai.
Gimus antram vaikui B.Šakickienė susitaikė, kad į sportą negrįš ir teks ieškotis darbo. Paaugus dukrai Birutė dirbo vadybininke – trejus metus pardavinėjo patalynę.
Lietuvos sporto universitete trenerio specialybę įgijusi irkluotoja dabar juokiasi prisiminusi, kad rūpinosi patalynės pardavimu. Tačiau tuo metu situacija nebuvo juokinga, nes laisvų trenerių darbo vietų nebuvo.
„Mokytojų nereikėjo. Nebuvo taip, kad ateini, ir visi tau darbus siūlo. Visko ieškojau, bet niekur nieko nebuvo. O kaip nors reikėjo gyventi, reikėjo pinigų“, – sunkmetį prisiminė B.Šakickienė.
Vadybininkės karjerą sportininkė baigė 2009-aisiais, nes su didžiuoju sportu atsisveikinusiems nusipelniusiems Lietuvos atletams 2008 metais buvo paskirtos valstybinės rentos. Tuo metu Birutė vėl daugiau dėmesio skyrė šeimai. Tačiau 2016 metais irkluotoja sulaukė pasiūlymo dirbti trenere Kauno sporto mokykloje „Bangpūtys“.
21 metus irklavimui atidavusi B.Šakickienė trenerės darbo labai norėjo, nes tą sritį geriausiai išmano. „Irklavimas įaugęs į kraują“, – pasirinkimą apibūdino irklavimo trenerė, ugdanti 10–21 metų sportininkes.
B.Šakickienės treniruojamos keturvietės valties 15–16 metų irkluotojos praėjusiais metais tarptautinėse jaunių varžybose „Baltic Cup“ iškovojo trečiąją vietą. „Toje valtyje sėdėjo ir mano dukra“, – nedrąsiai prisipažino Birutė.
Trenerė patikino, kad kol sportininkai jauni, nedrąsu kalbėti apie jų ateitį. Juk sportas – tai likimas, negali žinoti, kaip seksis siekti aukštumų.
Kodėl Ugnė pasirinko irklavimą? Motinai šis klausimas nebuvo netikėtas: „Kažkada net skaičiavome, kad dukra per vasarą nė vienos treniruotės nepraleido. Nebuvo kitos išeities, nes važiuodavau į darbą ir ji kartu su manimi. Jai patinka irklavimas. Nežinau, ar ji bus mano pamaina. Kaip susiklostys, taip ir bus.“
B.Šakickienės sūnus Gytis taip pat bandė irkluoti, bet gydytojai neleido jam sportuoti. Jis pasirinko kineziterapiją.
Irkluotojos sūnus sukūrė šeimą ir turi du vaikus – Nojų (5 m.) ir Leilą (2 m.).
„Neblogas jausmas būti močiute, tik kad laiko anūkams nėra daug. Anūkas atvažiuoja į irklavimo varžybas pasižiūrėti. Kai parodau vaizdo įrašus iš savo irklavimo, žiūri įdėmiai, labai nori irkluoti. Kai užaugs, galės pamėginti“, – pasakojo B.Šakickienė.
Buvusi olimpietė prisiminė, kad jos pažintis su irklavimu užsimezgė atsitiktinai, – iš Zarasų rajono Sadūnų kaimo kilusią Birutę devintoje klasėje treniruotis Trakų sporto mokykloje pakvietė apsilankę treneriai.
„Neieškojau irklavimo, nesvajojau būti sportininkė. Anksčiau važiuodavo treneriai į rajonų mokyklas ir vaikus kviesdavo sportuoti. Nebijojau vandens, nes visas vasaras mirkdavau ežere. Kiekvieną mėnesį nuvažiuoju į gimtinę aplankyti tėvų“, – į vaikystės prisiminimus grįžo B.Šakickienė.
Žinoma irkluotoja įsitikinusi, kad suderinti šeimą ir sportą nelengva, jei vienas sutuoktinių – sportininkas. Nors jaunystėje bendraamžiai Birutė ir Audrius kartu sportavo ir studijavo, sutuoktinis į profesionalų sportą nepasuko.
Kai irkluotoja baigė sportinę karjerą, po kiek laiko pora pasuko į skirtingas puses – prieš šešerius metus Šakickų šeima iširo.
Irkluotojos laimėjimai
- B.Šakickienė 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojo 14-ąją vietą (2000 m, vienvietė).
- 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse užėmė 3-iąją vietą (2000 m, porinė dvivietė).
- 2002 m. pasaulio čempionate – 7-ąją vietą (2000 m, porinė dvivietė).
