– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Didelių tradicijų neturime, bet jeigu nesame sutarę eiti į svečius ar patys nelaukiame svečių, namuose nesėdime. Žiemą einame čiuožinėti ant Balsių ežero ledo, važiuojame slidinėti nuo Liepkalnio ar pasivažinėti su vaikais rogėmis nuo kalniuko.
Vasarą po apylinkes važinėjame dviračiais, mažiausiai vieną savaitgalį praleidžiame plaukdami baidarėmis, mat turime tradiciją – į žygį baidarėmis išsiruošia visa šeima. Jei darbovietės rengia šeimines išvykas baidarėmis, visada mielai prisijungiame.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Dabar esu laimingas, kad savaitgaliais nebereikia galvoti apie darbą. Šešerius metus dirbau Klaipėdoje, vadovavau nemažam kolektyvui, tuomet vieną savaitgalio dieną būtinai važiuodavau į darbą apžiūrėti ligonių. Neretai tekdavo važiuoti operuoti sudėtingų pacientų.
Grįžus į Vilnių nebereikia dirbti administracinio darbo, tik gydytojo, tad savaitgaliai dabar priklauso tik šeimai. Miegame, kiek širdis geidžia, darome, ką norime, – nebėra jokios įtampos.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Penktadienis mūsų šeimoje skirtas filmams, kuriuos žiūrime su vaikais. Mėgstame ir klasiką, ir naujus gerus filmus. Tad penktadieniais popiet tikrai nedirbame.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Nesimankštiname. Ilgai vartomės lovoje, o po to traukiame kur nors aktyviai pramogauti.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Paprastai visuomet pagalvojame, ką veiksime, kur važiuosime, kuo užsiimsime.
Kaip minėjau, turime keletą tradicinių visų pamėgtų vienos dienos užsiėmimų, tad čiumpame kalnų slides ar roges žiemą ar dviračius vasarą. Jei kur nors vykstame visam savaitgaliui, dažniausiai renkamės Lietuvos kurortus, Latvijos pajūrį. Vaikai labai mėgsta vandens parkus. Daug vaikštome.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Tai, kas patogu. Kadangi daugiau judame, savaitgaliais visos šeimos uniforma – laisvalaikio drabužiai, rečiau sportiniai rūbai.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Kiek lieka laiko nuo fiziškai aktyvios veiklos, – knygoms, televizoriui.
– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?
– Dažniausiai su šeima. Visa šeima slidinėja, tad žiemos atostogas visuomet leidžiame kalnų slidinėjimo kurortuose – nuo Čekijos ar Slovakijos iki Austrijos, Italijos.
Per vasaros atostogas taip pat keliaujame, tačiau viešbutyje prie baseino nesėdime – kur nors einame, kopiame, ką nors lankome. Labai pamėgome paviršinį nardymą, tad kur tik atostogaujame, visuomet ieškome vietos, kur būtų galima pažiūrėti, kas gyvena po vandeniu. Šią vasarą Zakinto saloje draugavome su jūriniais vėžliais.
Vienintelės kelionės, kai ilsiuosi be šeimos, – su grupe draugų, kurie, kaip ir aš, mėgsta istoriją. Su jais savaitei išsiruošiame į kelionę po įvairias su Lietuva susijusias istorines vietas. Lankėmės Gdanske, Lvove, Užkarpatėje, pavasarį ruošiamės į Vokietiją, norime aplankyti vietas, kuriose atsirado ir nustojo gyvuoti fašizmas.
Kompanijoje – vien tik vyrai, daug važiuojame, daug vaikštome. Panašiai kaip Nacionalinė ekspedicija, kurios kelionės ir atradimai rodomi per televiziją. Mes keliaujame panašiai, tik nefilmuojame. (Juokiasi.) Nebent feisbuke parodau reportažus savo draugams.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodamas, tvarkydamasis, skaitydamas, žiūrėdamas televizorių?
– Sportuodamas ar aktyviai leisdamas laiką. Beje, po ilgo laiko vėl atradau knygas. Dirbdamas Klaipėdoje neperskaičiau nė vienos – nebuvo poreikio, nes knygų skaitymas reikalauja tam tikro susikaupimo, įtampos. Dabar vėl daug skaitau.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate, – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Restoraną. Bet kaip ir atostogaudami stengiamės niekad nevažiuoti į tą pačią vietą, taip ir lankydamiesi restoranuose neiname į tuos pačius. Nei Lietuvoje, nei užsienyje. Du kartus tame pačiame nevakarieniaujame, kad ir kaip patiko. Daug įdomiau išbandyti ką nors naujo. Toks, sakyčiau, savotiškas kulinarinis turizmas.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Ne, nebent į Latviją. Bet mintis gera – reikės ją išplėtoti.
– Jeigu mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?
– Mano firminis patiekalas – plovas. Kartą draugas išmokė, pabandžiau, visiems patiko, tad dabar bent kartą per mėnesį pagaminu.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Visus tvarkymosi darbus. Stengiamės negadinti savaitgalio.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Didžiulė atgaiva širdžiai. Turiu savo sodą, auginu daug vaismedžių. Ir visą sezoną nuo pavasario iki rudens turime savo vaisių ar uogų. Mėgstu ir gėles, jų taip pat sode nemažai. Tuomet, kai gyvendami Klaipėdoje neturėjome žemės lopinėlio, auginau orchidėjas.
Šiltnamis – kita mano aistra. Auginti pomidorus ar agurkus mėgstu netgi labiau nei juos valgyti. Net pats šiltnamį susimeistravau, tiksliau, perdariau pirktinį.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Nelabai. Nebent pasidalinu nuotraukomis socialiniame tinkle.
– Kaip jūs apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Tobulas poilsis – tai visiškas atitrūkimas nuo darbų, buities. Koks nors aktyvus poilsis. Mūsų mažiausias vaikas turistauti kalnuose pradėjo dar nemokėdamas vaikščioti, mažieji vaikai slidinėti kalnuose pradėjo nuo 3–4 metų.
Atostogaudami propaguojame kulinarinį turizmą – kelionių metu stengiamės patys negaminti ir paragauti daugiau vietinės virtuvės patiekalų.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Idealu, jei vieną dieną galime keliauti pėsčiomis, kitą – dviračiais. Bet pirmenybė vis dėlto pėsčiomis. Daugiausia gerų prisiminimų – iš žygių į kalnus.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– Turime atskirą sąskaitą nenumatytoms išlaidoms, ten kaupiame ir pinigus atostogoms. Pinigais, aišku, nesišvaistome, nesirenkame prabangių viešbučių ar restoranų. Daug įdomiau apsistoti šeimyniniuose viešbutėliuose.
Graikijai priklausančioje Kerkyros saloje atostogavome per Žolinę. Viešbučio šeimininkai pasikvietė į kaimelio Žolinės šventę – tai paliko neišdildomą įspūdį. Šventė buvo surengta vietinės cerkvės šventoriuje, o šalia vyko šokiai, liejosi vynas, čia pat ant didžiulių iešmų buvo kepamos gal šešios avys.
Dabar sąmoningai renkamės atostogas per religines šventes. Sykį taip pat netyčia dalyvavome Sakartvele, Svanetijoje, vykusioje šventėje, kuri vyko gal XII amžiuje įkurtame vienuolyne ant aukšto kalno. Bendras vienuolyno plotas – gal tikrai 10–15 arų. Anot vietinių svanų, vienuolyne per dieną apsilanko visi svanai. Į kalną jie lipa siaurais kalnų takeliais su mažais ožiukais ir avinėliais, kurie vienuolyne pašventinami. Iš tiesų nustebino žmonių gausa.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Ilgas miegas, o po to kokia nors aktyvi veikla pagal metų sezoną.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Prasidėjus karantinui išvykome į Latviją, prie Rygos įlankos. Tuščias pajūris, daug laukinės gamtos, medžių išvartų, mažai to, prie ko prisilietė žmogaus ranka, – toks pajūris mus sužavėjo.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Laukiu gerų orų – nekantrauju eiti į sodą balinti ir genėti medelių.
