Prieš penkiolika metų Siuzana pakėlė sparnus iš gimtojo Vilniaus į Maskvą, kur pasirinko studijas Valstybiniame kinematografijos universitete, Kino operatorių fakultete.
Tokį posūkį lėmė atsitiktinumas. Studijuodama informologiją Vilniaus universitete tuomet antrakursė S.Musajeva sugalvojo nuvykti pas draugus į Rusijos sostinę švęsti Naujųjų metų.
Vienas draugų dirbo fotografijos srityje ir jai pasiūlė darbą. Siuzanos fotografijos aplinkiniams paliko gerą įspūdį. Mergina planavo Vilniaus universitete pasiimti akademines atostogas ir padirbėti fotografe.
Darbas jai suteikė drąsos Maskvoje, Valstybiniame S.Gerasimovo kinematografijos universitete, siekti kino operatoriaus diplomo.
S.Musajevos neišgąsdino milijoniniame mieste tarp menininkų tvyranti didžiulė konkurencija, nors iš pradžių Maskva jai pasirodė neįtikėtinai didelė, nedraugiška, judanti itin sparčiu tempu. Pirmais metais kasdien iš priemiesčio važinėdama elektriniu traukiniu ji nuolat turėjo įveikti milžiniškus atstumus, regėjo didelį sujudimą, galybę žmonių.
Ir finansiškai buvo nelengva. Siuzana prisimena, kad pagrindinis studentiškas maistas buvo bulvės, kopūstai ir makaronai. Daug kur ji stengėsi vaikščioti pėsčiomis, kad nereikėtų išlaidauti miesto transportui.
Tačiau talentingai studentei greitai nusišypsojo sėkmė. Jau antrame kurse ji pradėjo dirbti kino operatoriaus asistente, vėliau jai buvo pasiūlytas pirmojo operatoriaus darbas. S.Musajeva filmavo muzikos klipus, reklamas, trumpametražius filmus.
Universitete už diplominį darbą gavusi aukščiausią įvertinimą kino operatorė sulaukė pasiūlymo filmuoti ilgo metražo vaidybinį režisierės Oksanos Karas filmą „Geras berniukas“ (2016 m.). Projektas truko pusantrų metų. Taip pat Siuzana filmavo režisierių Darijos Nosik ir Jekaterinos Nosik serialą „Iškrypėliai“ (2016 m.), režisierės Leros Surkovos dramą „Liežuvautojai“ (2017 m.).
Dar mokydamasi Siuzana atrado ir teatrinę nišą, nes tuomet pasidarė madingi spektaklių vaizdo įrašai. Kino kūrėjai atsivėrė daug durų, mezgėsi naujos pažintys su režisieriais ir aktoriais. Lengva nebuvo, bet S.Musajeva Rusijos sostinę per 15 metų ištyrinėjo iš visų pusių.
– Jūsų likimas – kaip legendiniame rusų filme „Maskva netiki ašaromis“ – jei nori ką nors pasiekti, turi pereiti ugnį ir vandenį nevirkaudamas, kad sunku, arba važiuoti, iš kur atvykai.
– Sunkiausia buvo priprasti prie Maskvos ritmo. Man atrodo, kad labiau gyvenimas verda gal tik JAV didmiestyje Niujorke. Aš ten buvau nuskridusi antrame kurse, net norėjau kurį laiką pasimokyti. Bet pagyvenusi tris mėnesius supratau, kad tokios įtampos neištversiu, ir grįžau į Maskvą, kur jau turėjau draugų, darbą.
– Kiek karjerai svarbios pažintys, lemtingi apsilankymai tinkamu metu tinkamoje vietoje? Ir kiek lemia talentas?
– Talentas – visko pradžia. Jei jį turi, su tavimi pradeda šnekėti, paskui daug kas priklauso nuo to, kaip gali dirbti. Turi būti pasirengęs dirbti daug, neretai ir nemokamai.
Džiaugiuosi, kad mane pastebėjo pirmame kurse ir pradėjo kviesti dirbti.
Karjera susiklostė taip, kad pradėjau dirbti ir kaip prodiuserė.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Savaitgalis“.
