Svetlana nuo mažens buvo atsidavusi sportui ir su juo siejo ateitį, tačiau meniškumo grūdas jos sąmonėje irgi seniai buvo pasisėjęs. Mokykloje technologijų mokytoja vis pagirdavo jos darbelius.
Kadangi buvo itin smalsi, paauglystėje daug ko išmoko: siūti ir megzti, nerti ir velti, dekoruoti baldus dekupažo technika. Mergina mėgdavo pagražinti senus drabužius – tai įdomesnėmis sagomis papuošdavo, tai vąšeliu apnerdavo ar karoliukais išsiuvinėdavo.
S.Šliževičienė prisipažino, kad jai artimi ir namų ūkio darbai, jei nuo jų padvelkia kūryba. Išklausiusi baldų restauravimo ir dekupažo technikos pradžiamokslį moteris nutarė atnaujinti miegamojo baldus.
Jie atrodė per tamsūs, tačiau žinodama, kad vyras Artūras nesutiks jų keisti, nusprendė pagudrauti. Artūrui kelioms dienoms išvykus ji sugalvojo baldus perdažyti. Rezultatas pranoko lūkesčius, o vyras, pamatęs atnaujintus baldus, žmonos paklausė, ar ji negalėtų ta pačia technika restauruoti miegamojo durų ir karnizų.
– Man sekėsi viskas, nes esu labai kruopšti. Bet vos išbandydavau kokią nors veiklą, norėdavau imtis ko nors naujo. Ne vienus metus vienturtę dukrą Atėnę (18 m.), perspektyvią daugiakovininkę, vežiodavau į treniruotes lengvosios atletikos manieže. Kol ji dvi valandas sportuodavo, aš skaitydavau, megzdavau, taip vienu metu atsirado ir karoliukai, – prisimena S.Šliževičienė.
– Koks buvo pirmasis papuošalas?
– Maždaug prieš šešerius metus Tėvo dienos proga sugalvojau nustebinti vyrą ir padovanoti jam savo rankomis suvertus karolius. Nusipirkau pusbrangių akmenų ir pasitelkusi fantaziją ėmiausi darbo.
Kaip tik tuo metu karolių vėrimas buvo atėjęs į madą. Juos nešiojo tiek moterys, tiek vyrai. Auksinės grandinėlės, kuriomis vyrai daug metų būdavo įpratę puoštis, jau buvo atgyvenusios. Karolius suvėriau savaip, nieko nekopijuodama. Vyrui papuošalas taip patiko ir prilipo, kad nenusiėmė, su juo ir miegojo, ir maudėsi.
Vėliau pradėjau domėtis ir akmenų reikšmėmis – kurie akmenys žmogui tinka pagal Zodiako ženklą, stiprina tam tikras savybes, gydo ar drąsina imtis iššūkių. Tuomet vyrui suvėriau dar vienus karolius pagal jo skorpionišką charakterį.
Karolius pamatę draugai pradėjo prašyti, kad ir jiems panašius suverčiau. Pagaminau karoliukus dukrai Atėnei, Artūro anūkėlei Paulai, dukros iš pirmos santuokos dukrytei, draugių vaikams.
Vaikiškiems papuošalams dažniausiai rinkdavausi agatą, kuris, manoma, yra stiprios apsaugos akmuo.
Buvo istorijų, sakyčiau, tiesiog mistinių, kai vaikas pametė karolius ir jam ėmė nesisekti. Daugelis eidami miegoti karolius pasidėdavo po pagalve.
Po kokių ketverių metų mano kūryboje atsirado įvairiaspalviai, įvairių formų „Swarovski“ kristalai.
Jie mane užbūrė ir iki šiol nepaleido.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Savaitgalis“.
