Kad ir kokią skaudžią tiesą sužinotum, ieškoti savo šaknų tikriausiai daugelį skatina genai.
Taip nutiko ir R.Tubenytei. Vilniuje gimusi Raminta blankiai prisimena šiltas tėvų rankas, nes kai jai sukako dveji metai, motina išsiskyrė su jos tėvu. Po metų motina ištekėjo antrąkart ir persikraustė į kaimą, kuriame šeimą užklupo dideli sunkumai ir šeiminės problemos.
„Taip mane ir dvi seseris priglaudė Trakų vaikų globos namai – esu dėkinga Dievui už tai!“ – prisiminė anuomet Trakų Vytauto Didžiojo vidurinę mokyklą baigusi ir jau dvidešimt metų Graikijoje gyvenanti R.Tubenytė.
Kai Ramintai sukako 15 metų, ji išgirdo baisią žinią, kad mirė motina. Netekties prislėgta mergina nuo tada ieškojo savo biologinio tėvo. Žinojo tik jo vardą bei pavardę ir tai, kad kažkur yra dar viena vyresnė sesuo.
Tik po penkerių metų Ramintai pavyko surasti tėvą – 2000-aisiais jie susitiko. Pasirodo, vyras buvo trečią kartą vedęs, susilaukė dar dviejų dukrų ir sūnaus. Todėl Raminta apsidžiaugė, kad turi net keturias seseris ir brolį.
Tačiau pažinti tėvą fotografei buvo lemta ne tiek ir ilgai. Raminta spėjo su juo pasimatyti tik penkis kartus, ir kai išvyko į Graikiją, po trijų savaičių ją pasiekė žinia apie tėvo mirtį.
Tačiau ir ši netektis vaikų globos namuose augusios Ramintos nesužlugdė – ji ir dabar jaučiasi laiminga, kad spėjo susipažinti su tėvu. Juk net suaugusiam žmogui svarbu žinoti, kas tave pagimdė, nesvarbu, kad ir kokia skaudi būtų tiesa.
Saulėtoje saloje gyvenanti fotografė nesugebėjo iš savo širdies išrauti ir tėvynės ilgesio. Nors vaikystė prabėgo valdiškuose namuose, Raminta labiausiai pasiilgsta lietuviško maisto ir savo giminių.
„Labai gražiai bendraujame su broliu ir sesutėmis, aplankau juos Lietuvoje“, – neslėpė pašnekovė.
Fotografė ir Rodo saloje palaiko glaudų ryšį su seserimis, nes visų jų motina buvo ta pati. „Dvi sesutės Lina ir Jurgita, kurias užauginau, gyvena Graikijoje. Turiu net šešias dukterėčias“, – pasidžiaugė fotografė.
Kol gyveno Vilniuje, Raminta dirbo per du darbus, nes sunkiai sudūrė galą su galu, – juk reikėjo išlaikyti ir dvi jaunesnes seseris.
Dėl didesnio uždarbio moteris nutarė išvykti sezoniniam darbui į Graikiją, bet šioje šalyje liko gal net visam gyvenimui.
Pirmiausia lietuvė per vieną pažįstamą atvyko į Evijos (Eubojos) salą, čia nutarė pradėti naują gyvenimo etapą, padėsiantį išlaikyti seseris. Iš pradžių Ramintai teko mokytis graikų kalbos, kad rastų geresnį darbą. Nors anuomet nebuvo nei interneto, nei lietuvių ir graikų kalbų žodynų, lietuvė užsienio kalbą per metus išmoko naudodamasi rusų ir graikų kalbų žodynu.
Graikijoje R.Tubenytė šiek tiek laiko dirbo barmene, padavėja, pardavėja. Tuo metu Graikijoje šių profesijų atstovai gaudavo gerokai didesnius atlyginimus nei Lietuvoje.
Prieš 14 metų įsitvirtinusi Rodo saloje Raminta ėmėsi fotografijos. Nors prieš tai buvo įkūrusi modelių agentūrą, turėjo drabužių butiką, netikėtai viskas pasisuko visai kita linkme – ji nusprendė tapti fotografe.
Nors nuo mažens Raminta buvo meniškos prigimties, norėjo tapti aktore, sulaukusi 20-ojo gimtadienio ieškojo atsakymo, dėl ko ji atėjo į šį pasaulį.
Vaikystėje ji rašė eilėraščius, šoko, vaidino dramos būrelyje ir vaikiškuose spektakliuose, bet baigusi mokyklą Trakuose nežinojo, kokią profesiją rinktis. Raminta buvo pradėjusi mokytis ne vienos specialybės, bet vis mesdavo, nes pajusdavo, kad tai – ne jos pašaukimas.
Bet vieną dieną atėjo nušvitimas – tai įvyko Rodo saloje.
Jos seseriai Linai reikėjo nusifotografuoti pasui, tačiau išėjusi iš fotoateljė ji puolė į ašaras, nes fotografė buvo labai nemaloni, o nuotraukoje sesuo sau atrodė negraži.
Kai ji įsėdo į Ramintos automobilį, gatvėje prasidėjo liūtis – beveik audra. Tada Raminta suprato, kaip svarbu kiekvienam žmogui įamžinti tinkamą momentą, turėti gerą, tikrovę atspindinčią nuotrauką.
Dar ji pagalvojo, kad fotografė arba gali labai nuvilti, arba, atvirkščiai, padaryti žmones labai laimingus.
„Prasidėjus audrai, atsimenu, ilgai sėdėjau užmerktomis akimis ir nutiko kažkas, ko tikrai nemoku paaiškinti žodžiais, – išgirdau (pagaliau!) vidinį balsą: „Tu gimei būti fotografe ir suteikti labai daug džiaugsmo žmonėms“, – prisiminė R.Tubenytė, jau kitą dieną nusipirkusi fotoaparatą.
Lietuvė pradėjo mokytis fotografijos ir jau po keturių mėnesių pasipylė pasiūlymai fotografuoti asmenines šventes. „Nesitikėjau, kad viskas įvyks taip greitai“, – prisipažino Raminta.
Savo vietą po saule suradusi R.Tubenytė ugningu temperamentu ir netgi išvaizda tarytum supanašėjo su tamsius drabužius mėgstančiomis vilkėti graikėmis.
Bet taip palyginta juodaplaukė lietuvė paprieštaravo – ji sakė nesanti panaši į graikę: „Labai retai būtų galima pamatyti graikę žaliomis akimis. Ir graikių sudėjimas skiriasi nuo lietuvių moterų – Graikijoje visi jau iš tolo supranta, kad esu užsienietė.
Supratau, kad mums, tokioms gražioms lietuvaitėms, trūksta pasitikėjimo.“
Graikės neretai yra apkūnios, bet labai save myli ir nesuka galvos dėl papildomų kilogramų. O Lietuvoje Raminta tikino jautusis bjauriuoju ančiuku – save pamilo ir pasitikėjimo įgavo tik Graikijoje.
R.Tubenytei dar daugiau pasitikėjimo suteikė mėgstamas fotografės darbas. Lietuvei labai patinka įamžinti vestuves – jai tai prilygsta pabuvimui meilės šventėje, o ne fotosesijos kūrimui.
Kai pomėgis tampa darbu, negali sakyti, kad dirbi, – labiau tiktų įvardyti, jog mėgaujiesi tuo, ką darai.
Dar labiau Ramintos širdis šoka iš džiaugsmo, kai jai tenka įamžinti Rodo saloje vestuves švenčiančias lietuvių poras. Ji jaučiasi laiminga, kad tautiečiai prašo jos paslaugų.
Kad ir kokia skausminga buvo praeitis, fotografė niekada nepamiršo, iš kur yra kilusi, kas buvo jos tėvai, kas yra jos artimieji.
Lietuviškas kraujas verda, kad ir kur gyventum, kad ir kokias tradicijas kurtum, o sutikti lietuviai Rodo salos vestuvių fotografei mieli tarsi giminės.
Saulėtoje šalyje fotografė laiko atostogoms turi nebent žiemą, nes iki gruodžio 1-osios dar būna kvietimų fotografuoti krikštynas, rengti asmenines ar mados fotosesijas. Žiemą lietuvei tenka apdoroti tūkstančius vestuvinių nuotraukų, kurios sugula į jaunavedžių albumus.
Raminta su fotoaparatu sukiojasi ne tik po Rodo salą, keliauja ir svetur – dėl fotosesijų vyko į Balio salą Indonezijoje, Indiją, Italiją, Prancūziją.
Moteris pripažino, kad fotografija jos gyvenime užima svarbiausią vietą. Dėl to dažnai pyksta jos sužadėtinis graikas ikonografas Georgesas.
Vyras mėgsta pajuokauti: „Esi ištekėjusi už savo fotoaparato, kam tau antras vyras?“
Nors juodu kartu gyvena aštuonerius metus, tuoktis neskuba.
„Manau, kad vestuvės, kai žmonės vienas kitą myli ir gerbia, nieko nepakeis“, – patikino lietuvė, su graiku po vienu stogu apsigyvenusi tik po savaitės pažinties.
Raminta dėkinga likimui, kad turi nuostabų vyrą, kuris ištveria su nuolat keliaujančia ir iki išnaktų dirbančia moterimi.
Nors juodu yra įsikūrę netoli paplūdimio, vasarą šią porą retai pamatysi besimėgaujančią vandens ir saulės malonumais.
Dėl laiko stygiaus Raminta gali sau leisti jūroje išsimaudyti maždaug penkis kartus per vasarą.
Tačiau jei tekėtų, lietuvė būtinai įsiamžintų pajūryje, kuriame dažnai fotografuojasi jaunavedžiai.
„Jei tekėsiu, viena šio žingsnio priežasčių bus nuostabios nuotraukos. Nežinau, kas fotografuotų vestuves, bet tikrai norėčiau, kad šias akimirkas įamžintų moteris fotografė. Juk moterys viską mato detaliau, nuoširdžiau ir turi geresnę nuojautą, kuri padeda perprasti asmenybę“, – svarstė pašnekovė.
Planuodama vestuves Raminta negailėtų pinigų geram fotografui, nes po daugybės metų visi pamirštų, kokia buvo nuotakos suknelė, ką puotaudami valgė. O nepakartojamos nuotraukos lieka visam gyvenimui.
„Nuotraukos – kaip senas vynas, laikui bėgant jų vertė tik didėja!“ – patikino R.Tubenytė.
Nors nuotraukos tarsi užrakina nepamirštamą praeitį, pati fotografė vis dėlto neišvengė prisiminimus naikinančios jėgos.
Prieš šešerius metus, kai Rodo saloje kilo audra ir naktį užtvindė namus ir pražudė kelis žmones, Raminta taip pat stipriai nukentėjo – vanduo nuniokojo turtą, o kartu su juo pradingo ir vaikystės nuotraukos.
Tada lietuvė neteko fotokameros, drabužių, automobilio, bet galiausiai suprato, pats brangiausias turtas, kurį prarado tą naktį, – jos vaikystės nuotraukos. Jautrių gyvenimo kadrų nepakartosi net labai norėdamas.
