Nostalgiški jausmai ir aktyvus gyvenimo būdas pozityvia energija trykštantį vyrą skatina ne tik mėgautis gamta, sportuoti, bet ir puoselėti gražių planų, kurie virsta mažesnėmis ir didesnėmis jo svajonėmis. O svajonės visada augina sparnus ir skraidina į priekį.
A.Puišys vadovaujasi vertybinėmis nuostatomis, todėl jeigu mato, kad gali padėti, visuomet ir padeda, negailėdamas nei laiko, nei jėgų.
Algirdo šeimos istorija labai susijusi su Ignalina. Nors jis gimė Vilniuje, nuo 1991 m. šeima persikėlė gyventi į Ignaliną.
Jo šviesios atminties mama Alytė – žinoma slidininkė, daugkartinė Lietuvos čempionė, kilusi iš Dūkšto, garsios sportininkų Milašių giminės. Tėtis Romas buvo biatlono rinktinės treneris, todėl Ignalina jam visada artima ir sava, čia dar negyvendamas berniukas leido savaitgalius, atostogas.
Užaugęs su sportu ir dabar Algirdas aktyviai sportuoja, treniruojasi. O savo gerbiamą, daugelį puikių sportininkų, olimpiečių išugdžiusį trenerį Aleksandrą Ščechočichiną jis vadina antru tėvu ir sako, kad treneris ne tik rengia sportininkus, bet ir augina stiprias asmenybes, ryžtingus kovotojus, siekiančius didelių tikslų.
Algirdas visada galvojo, kad ir savo ateitį susies būtent su sportu, biatlonu. Juk buvo Lietuvos jaunių rinktinės narys, turėjo realių galimybių važiuoti į olimpiadas ir atstovauti Lietuvai, bet gerai besimokantį vaikiną ėmė ir suviliojo medicina.
Vienas iš įkvėpėjų rinktis šį kelią buvo jo dėdė medikas, neurochirurgas Jonas Milašius, o kitas – savo asmenybe ir profesionalumu sužavėję ignalinietis odontologas Alvydas Pūkas, prieš kurį Algirdas sako žemai lenkiąs galvą.
A.Puišio medicinos ir verslo veikla taip pat neatsiejama nuo Ignalinos. Netgi sklinda kalbos, kad didžioji dalis Puišio įmonėse dirbančių žmonių yra ignaliniečiai: „Jau net juokaujam, kad norint patekti pas mus dirbti, reikia būti iš Ignalinos, arba vesti ignalinietę, ištekėti už ignaliniečio. Ignalinos krašto žmonės labai darbštūs, tą aš ypač vertinu...“.
Nostalgiški jausmai ir aktyvus gyvenimo būdas pozityvia energija tiesiog trykštantį vyrą verčia ne tik džiaugtis Ignalinos gamta, čia ilsėtis, sportuoti, bet ir puoselėti gražių planų, kurie virsta mažesnėmis ir didesnėmis jo svajonėmis.
Algirdas apie Ignaliną ir jos ateities viziją galėtų kalbėti, kaip juokauja, pusę dienos ir dar ilgiau. Čia mato dideles perspektyvas ir galvoja, kad šis kraštas unikalus, išskirtinis, o jo ateitis – sportinis turizmas. Jis pats tapo vienu iš VšĮ „Ignalinos sveikatinimo parko“ dalininkų ir sako, kad keliant Lietuvos žiemos sporto centrą yra išsikėlęs ir artimesnių, ir tolimesnių tikslų.
Pirmasis realus darbas, prie kurio jis prisidėjo ir finansiškai – atnaujinta biatlono šaudykla, kuri dabar atitinka tarptautinius reikalavimus, yra nuolat naudojama.
Kitas darbas – apgyvendinimo paslaugų kūrimas. Turistinio miestelio vizija ir jos vizualinis projektas jau juda prie realaus įgyvendinimo.
Gerinant esamą bazę ir centro infrastruktūrą planuojama kaip įmanoma labiau išnaudoti Europos Sąjungos fondų paramą ir įgyvendinti stambius, ilgalaikių tikslų siekiančius projektus.
Vienas tokių – asfaltuotos trasos atnaujinimas, toliau – didesnis kalnų įveiklinimas, įrangos įsigijimas ir paslaugų vasaros laikotarpiu plėtra.
Na, o didžioji Algirdo svajonė – įspūdingas sporto paslaugų centras, kuris būtų toks, kokio dar nėra Lietuvoje ir net Baltijos šalyse.
Didelio atgarsio ir gerų įvertinimų sulaukęs jauno architekto Aisčio Stalaučinsko projektas „Šuolis“, kaip sako Algirdas, viena ar kita forma turi būti įgyvendintas. Jis ir suteiktų Ignalinai tą trokštamą proveržį, apie tokį objektą kurtųsi ir kitos paslaugos, ateitų nauji verslai.
Architekto Aisčio idealizmą, maksimalizmą ir ypatingą susidomėjimą Ignalina A Puišys labai vertina. Ir ne tik Aisčio, yra ir daugiau jaunų verslininkų.
Vienas tokių – maitinimo paslaugas iki aukštumų keliantis ir Ignaliną garsinantis Justas Blaževičius. Su šiais talentingais žmonėmis galima daug nuveikti.
Vyresni vietiniai gyventojai dar atsimena ant Vilkakalnio stovėjusį aukščiausią Baltijos šalyse (38 m.) medinį trampliną. Čia vasarą lipdavo abiturientai saulės palydėti, o žiemą šuoliai su slidėmis sulaukdavo tokio susidomėjimo, kad būdavo net juoda nuo žmonių.
1965 m. čia buvo surengtas ir pirmas Lietuvos šuolių su slidėmis čempionatas. Daugybę žiūrovų pritraukdavęs tramplinas veikė 1962–1973 m., o 1978 m. dėl avarinės būklės jis buvo nugriautas.
Projektas „Šuolis“ galėtų atgaivinti buvusią kalno šlovingą gyvavimą. Lietuvos žiemos centro istorija ypač domimasi, renkamos senosios nuotraukos, kuriama romantiška jo istorinė legenda.
„Mums nereikia konkuruoti, lygintis su kitais kurortais, Ignalina gali turėti savo kryptį“,– sako A.Puišys.
Šiandien verslininkas jau galėtų nebedirbti, o tik mėgautis gyvenimo malonumais, tačiau tai ne jo būdui. Darbas, sportas, kelionės buvo ir liks jo variklis: „Šalia darbo labai norisi turėti ir hobį. 2018 m. grįžau į aktyvų sportą, su žmona įveikėm 42 km maratoną Antarktidoje, atnaujinau biatlono treniruotes. Džiaugiuosi, kad mano pavyzdys įkvepia kitus ir šiandien mūsų sportuojančių veteranų vis daugėja. Malonu, kad galiu prisidėti ir kažką kuriant, kad manimi pasitiki žmonės. Juk šiaip jau daugeliui kyla įtarimas, kai ateina verslininkas ir investuoja be naudos sau. Aš esu ignalinietis ir noriu kažką nuveikti šiam kraštui, o susigadinti gerą vardą, reputaciją – man būtų pats baisiausias dalykas...“.
Na, o ignaliniečiams kraštietis linki daugiau iniciatyvumo, aktyvumo, didesnio noro dalyvauti visose veiklose.
„Tai, kad kažko mes neturim ar kažko nepasiekiam, yra tik mūsų pasiteisinimas. Mes galim tikrai daug, reikia tuo patikėti...“.
