Būdama keturiolikos O.Peretjatko iš Visagino persikėlė į Rusijos miestą Sankt Peterburgą, kur mokėsi chorinio dirigavimo, bet Lietuvos himną iki šiol puikiai atsimena ir gali sugiedoti. Vokiečių, italų, rusų, anglų, prancūzų kalbomis bendraujanti solistė neužmiršo ir lietuvių kalbos.
Niekas nežino, kaip būtų susiklostęs Olgos likimas, jeigu ne Visagino muzikos mokyklos mokytojai, atkreipę dėmesį į jos krištolinio skambesio balsą ir paskatinę paauglę eiti atlikėjos keliu.
Visagino vaikų muzikos mokyklos salė buvo pirmoji scena, kurioje Olga sulaukė plojimų. Daug laiko skirdama fortepijono pamokoms, ji siekė pripažinimo dalyvaudama ir Balio Dvariono konkurse.
Nors vaikų muzikos mokykla, įkurta tuometiniame Sniečkaus mieste, keitė pavadinimą kaip ir pats miestas, pedagogams pavyko išsaugoti archyvą ir nuotraukas, kuriuose įamžinti buvę moksleiviai. Tarp jų – ir Olga.
Šiame mieste gyvenanti muzikos pedagogė Vilija Ginaitienė ne vieną dešimtmetį iš tolo stebi savo auklėtinės karjerą ir ypač džiaugiasi, kad nenutrūko šis ryšys.
Susirašinėdama socialiniuose tinkluose su savo buvusia mokine V.Ginaitienė pastebi, kad iš Visagino kilusi solistė užkariavo operos gerbėjų širdis ne vienoje šalyje.
„Olga jau vaikystėje išsiskyrė iš kitų moksleivių užsispyrimu, ypatingu balsu, galbūt dėl šios priežasties kartu su kitomis vokalinio ansamblio atlikėjomis jai pavyko tapti konkurso „Dainų dainelė“ laureate“, – prisiminė V.Ginaitienė.
Rengti moksleives šiam konkursui nebuvo sunku, nes jų spindinčios akys rodė, kad joms smagu dainuoti.
Tačiau tuo metu daug ko trūko – net koncertinius drabužius vaikams siuvo mamos, jos lydėdavo savo atžalas ir į konkurso atrankos turus.
Prie O.Peretjatko karjeros daug prisidėjo ir Visagine gyvenanti jos motina, buvusi ekonomistė Liudmila Umarova (65 m.), nuvedusi dukrą mokytis muzikos.
Ištekėjusi už Sankt Peterburgo Marijos teatro choro dainininko Liudmila susilaukė dviejų dukterų – Olgos ir penkeriais metais jaunesnės Anos. Tačiau šeimos laimė truko neilgai.
1987-aisiais iširus santuokai Liudmila su vaikais grįžo iš tuometinio Leningrado į Sniečkų, kur buvo įsikūrę jos tėvai, prisidėję prie atominės elektrinės statybos.
1992 metais Sniečkus buvo pervadintas Visaginu. Jis tapo būsimos solistės vaikystės ir paauglystės miestu. Olga čia pradėjo eiti į mokyklą, domėjosi fizika ir matematika, lankė papildomai šių dalykų pamokas.
Paauglei rūpėjo ir sportas – bėgimas, karatė treniruotės. Atkaklumas vėliau jai pravertė ieškant vietos operos pasaulyje, kur konkurencija labai didelė.
„Mano duktė nuo mažumės buvo smalsi ir judri, stengiausi, kad ji jaustųsi mylima, būtų savarankiška ir siektų užsibrėžto tikslo“, – pasakojo Liudmila.
Kalbėdama apie savo auklėjimo metodą moteris tikino, kad nieko ypatingo nesiekė.
Dukters Olgos muzikinis lavinimas jai atrodė savaime suprantamas dalykas, nes pati Liudmila buvo baigusi vaikų muzikos mokyklą, jaunystėje žaidė krepšinį ir buvo tapusi net sporto meistre, o geriausiai pailsėdavo klausydamasi muzikos.
Ir dabar, kai būna liūdna, ji klausosi savo dukters įrašų arba išleistų kompaktinių plokštelių. Netgi kaimynai iš daugiabučio, išgirdę už sienos operos arijas, gali būti ramūs, kad Liudmilai viskas gerai.
Nors visaginietė jau yra pensinio amžiaus, nesiskundžia, kad nuobodu. Jai į atmintį giliai įsirėžė ne viena akimirka, kai braukė ašarą iš džiaugsmo.
Moteris prisiminė, kaip konkurso „Dainų dainelė“ laureatų koncertas vyko Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Jos dukrai kartu su kitomis moksleivėmis iš Visagino netgi buvo patikėta teatro grimerinė, kurioje ruošdavosi spektakliams žymus tenoras Virgilijus Noreika (1935–2018).
Po daugiau kaip trijų dešimtmečių šiemet į šį teatrą vėl atvyko O.Peretjatko. Pastaruosius kelerius metus pandemija pakoregavo ir operos solistės gyvenimą, todėl galimybė repetuoti su orkestru ir susitikti su klausytojais džiugina jos širdį.
Kartu su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovu ir dirigentu Sesto Quatrini ji parengė retai atliekamos muzikos programą.
Iki šiol Olgai sekasi derinti du skirtingus dalykus – karjerą bei motinystę ir ištesėti prieš keletą metų dirigentui S.Quatrini duotą žodį surengti iškilmingą koncertą Vilniuje.
Erdvi grimerinė O.Peretjatko taip pat svarbu. Šįkart Vilniuje ji vieši su vos vienuolikos mėnesių dukterimi Maja, kurią dar maitina krūtimi. Labiausiai anūkės Majos atėjimo į pasaulį laukė solistės motina Liudmila. Ji džiaugėsi, kad anūkė taip pat turi stiprų balsą.
Nors solistė padarė svaiginamą karjerą, nuoskaudų irgi patyrė. 2012 metais dainininkė ištekėjo už italų dirigento Michele Mariotti, tačiau ši santuoka žlugo. Skyrybos buvo sunkiausias metas jos gyvenime.
2018 metais ji ne tik paliko savo sutuoktinį, pakeitė savo agentą, bet ir persikėlė gyventi į Liucerną (Šveicarija). Šią krizę solistei padėjo įveikti jogos pratimai ir meditacija.
Tylos ir vienatvės pasiilgusi operos žvaigždė yra dešimt dienų praleidusi be telefono ir kompiuterio Balio saloje praktikuodama vieną pagrindinių indų meditacijos rūšių vipasaną, kai stebint vidinius kūno pokyčius stengiamasi išgryninti protą ir suvokti tikrovę tokią, kokia ji yra.
2020-aisiais O.Peretjatko ištekėjo už Berlyne dirbančio rusų boso Grigorijaus Škarupos ir susilaukė dukters Majos.
Dukters atėjimas į šį pasaulį buvo tik nedidelė pauzė garsios solistės karjeroje. Likus trims dienoms iki gimdymo ji dar koncertavo. Susilaukusi dukters solistė šiek tiek pakeitė savo planus ir scenoje pasirodė praėjus trims savaitėms po gimdymo.
Daug kas galėtų pavydėti O.Peretjatko išskirtinio tembro, energijos ir užspyrimo, tačiau jos motina Liudmila puikiai žino tai, ko nepastebi salėje plojimais solistę pasitinkantys gerbėjai.
Intensyvios gastrolės kainuoja daug sveikatos ir jėgų. O.Peretjatko nekart skundėsi motinai, kad nemėgsta nakvoti viešbutyje, prieš kelionę krautis lagamino. Yra buvę ir tokių dienų, kai atsibudusi viešbučio kambaryje negalėdavo prisiminti, kokiame mieste ji yra.
Išskirtinio tembro bel canto meistrė labiausiai ilgisi savų namų, kurių dar neturi, nes gyvena tarp Šveicarijos, kur apsistojusi Liucernoje, Vokietijos, nes Berlyne dirba jos vyras, ir Sankt Peterburgo, kur įsikūręs jos tėvas ir sesuo Ana.
Ryšys su tėvu jai svarbus ir dėl to, kad jis yra reiklus kritikas ir netgi padeda dukrai planuoti svarbius įvykius. Olgos tėvas jau daug metų sudarinėja horoskopą visiems savo šeimos nariams, netgi buvusiai žmonai Liudmilai, kuri Visagine ištekėjo antrą kartą.
Paauglystėje tėvas nuolat primindavo Olgai, kad ji turi išskirtinį balsą, todėl privalo mokytis solinio dainavimo, ir ragino lankyti privačias pamokas, o tai padėjo jai pasirengti studijoms Berlyne.
Tėvas jai įdiegė mintį, kad labai svarbu būti scenoje, įgyti patirties, kuo daugiau pasirodyti ir koncertuoti. Prizinė vieta svarbiame konkurse nebūtinai lemia darbo sutartį, bet tai skatina judėti į priekį. Ne vieną reikšmingą apdovanojimą pelniusi solistė įsitikinusi, kad konkursai yra svarbūs karjeros pradžioje. Vėliau svarbu atrasti savo vietą ir suvokti, kas labiausiai tinka balsui.
Iki pandemijos kasmet surengdavusi apie 50 pasirodymų solistė suprato, kad galima ir perdegti. Atsakingai rinkdamasi spektaklius ji nevengia ir koncertų, nes tai – du skirtingi pasauliai.
Pastaruoju metu solistės palaikymo komandą papildė ir jos motina. Ji kartu vyksta į gastroles ir padeda prižiūrėti anūkę Mają. Liudmilai patikėtos ir kitos svarbios pareigos – prieš spektaklį ji ruošia dukteriai kokį nors mėsos patiekalą, dažnai tai būna ėriena arba veršiena. Vien pasistiprinti salotomis, vaisiais ar makaronais solistei neužtenka, nes dainavimas, kaip ir fizinis darbas, reikalauja daug kalorijų.
Dukterį gastrolėse lydinti Liudmila Europos žemėlapyje vėliavėlėmis galėtų nusagstyti vietas, kuriose lankėsi. Visaginietė viešėjo ne tik Berlyne, bet ir Hamburge, Milane, Bolonijoje, Monte Karle, Vienoje, Prahoje, Londone. Moteris prieš premjerą, kurioje dainuoja jos duktė, labai jaudinasi, ypač jai būna sunku ramiai sėdėti nusileidus uždangai, kai salėje pratrūksta plojimų audra.
Visaginietei taip norisi sušukti: „Čia dainavo mano dukra, čia mano Olga.“
Moteris apgailestauja, kad du kartus negalėjo klausytis dukters pasirodymo, kai 2014 metais ji debiutavo Niujorke, „Metropolitan Opera“, ir Tokijuje.
Nors gastrolės – dainininkės duona, ji nekart yra užsiminusi, kad solisto dienotvarkė yra nuobodi. Neretai po ilgo spektaklio dainininkė negali užmigti iki paryčių. Kitą dieną reikia duoti balsui patylėti, o tai reiškia, kad būtina priprasti prie vienatvės.
Geriausiai jai pavyksta dainuoti scenoje, kai nejaučia įkyraus nerimo dėl to, ar viskas pavyks. O.Peretjatko puikiai žino, kad be laisvės improvizuoti ir pasitikėjimo savimi neįmanoma atlikti sudėtingos operos partijos.
Solistė nemėgsta skaičių kalbos. Ji nesiryžtų suskaičiuoti, kiek kartų kurdama įvairius vaidmenis turėjo scenoje mirti. Puikia nuojauta ir artistiniais gebėjimais apdovanota Olga stengiasi išvengti vaidybos šablonų, kad nenuviltų žiūrovų.
Solistės patirtis skatina ją imtis ir toli nuo scenos nutolusių projektų.
Dar studijų metais koncertuodama pensionų ir globos namų gyventojams ji įsitikino, kad dainavimas gali tapti meno terapijos dalimi sunkiai sergantiems žmonėms, nes padeda jiems nusiraminti, netgi sumažinti vaistų dozes.
O.Peretjatko svajoja sukurti kvėpavimo pratimų programą visiems, kuriems reikia stiprinti plaučius. Dalį pratimų, kuriuos ji sukūrė, jau išbandė jos motina.
„Poveikis buvo toks, kad darydama Olgos pasiūlytus atpalaidavimo pratimus nepajutau, kaip užsimerkė akys“, – pasakojo Liudmila.
O.Peretjatko pandemijos metu sukūrė platformą „Breathe Next Level“ („Kvėpuok kitu lygmeniu“). Solistė siekia, kad kuo daugiau žmonių suprastų, kaip svarbu sąmoningai kvėpuoti, nes kvėpavimas – tai gyvenimas.
Norint išmokti valdyti stresą, būtina sutelkti dėmesį į kvėpavimą – užtenka kasdien skirti tokiai terapijai penkias ar dešimt minučių.
Šie pratimai nėra sudėtingi, bet kovojant su koronavirusu kai kam tai gali išgelbėti gyvybę.
Solistė mėgsta ruošti staigmenas ne tik savo gerbėjams. Prieš penkerius metus, kai jos motina šventė šešiasdešimtmetį, padovanojo jai nedidelį špicų veislės šunį Bosą.
Augintinis taip priprato prie moters, kad liūdi be jos, todėl vykdama į užsienį lankyti dukters ji nepalieka Boso sutuoktiniui, o nešasi jį į lėktuvą.
Šiemet motinos 65-ojo gimtadienio proga solistė nutarė surengti koncertą Visagine, kuriame susirinktų ne tik artimieji, bet ir jos muzikos mokytojai, mokyklos laikų draugai.
Visaginas iki šiol dainininkės motinai yra gražiausias miestas pasaulyje. Pušys ošia prie pat namų, o norint pasivaikščioti ežero pakrante nereikia sukti galvos, kur eiti.
Ilgiau išvykusi iš namų ji pasiilgsta šio miesto ramybės. Visagino ilgisi ir jos duktė.
Vos keli kilometrai nuo šio miesto esančiame Smalvo ežere būsima operos žvaigždė mėgo su motina maudytis vasaromis, todėl ji taip pat noriai čia sugrįžta.
„Visagine gera auginti vaikus, nes jie nuolat būna gamtoje“, – pasakojo Liudmila. Jai šis miestas patinka, nors kai kam Visaginas atrodo kaip monstras dėl atominės elektrinės, kurią uždarius daug kas liko be darbo ir buvo priversti laimės ieškoti svetur.
Dainavimu užkariavo ne vieną sceną
O.Peretjatko dainuoja žymiausiuose pasaulio teatruose: Milano „La Scala“, Berlyno valstybinėje operoje, karališkajame operos teatre „Covent Garden“, Maskvos Didžiajame teatre, Niujorko „Metropolitan Opera“, Buenos Airių „Colon“ teatre.
Bendrovė „Sony Classical“ išleido šešis solistės albumus, kuriuos puikiai įvertino muzikos kritikai.
2022 -ųjų sausio 16 d. Vilniuje O.Peretjatko kartu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovu ir dirigentu S. Quatrini atliks nuostabaus grožio muzikos programą.
2022-ųjų sausio 19 d. Visagino kultūros centro salėje „Draugystė“ įvyks operos solistės O.Peretjatko ir pianisto J.Čeponio koncertas „Su meile Visaginui“.
