Gydytojas, fotomenininkas Darius Radzevičius (54 m.) papasakojo apie savo požiūrį į pinigus.
– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?
– Nors sakoma, kad meilės nusipirkti neįmanoma, mums tai pavyko. Tai 3 mėnesių kalytė Karma.
– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?
– Be jokios abejonės, pirmenybę šeimoje teikiame būtiniems pirkiniams. O kartais gydomės pirkimu. Bet taip būna retai.
Būna, kad ką nors nusiperki internetu, ir tuomet džiaugiesi du kartus: pirmą – kai užsisakai prekę, o antrą – kai ją gauni. O trečią kartą geras jausmas aplanko, kai grąžini prekę atgal ir atgauni pinigus. (Juokiasi.)
– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdami?
– Turiu silpnybę fototechnikai ir dviračių sportui. Žmona jau nesistebi, kai perku tokius pat akinius, pirštines, eilinį fotoaparatą ar objektyvą.
– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?
– Mūsų šeimos biudžetas yra bendras, todėl neturime paslapčių įsigydami vienokį ar kitokį daiktą. Didesnius pirkinius visada aptariame ir planuojame.
– Kokia jūsų pinigų filosofija?
– Pinigai yra tam, kad man tarnautų, o ne aš jiems. Su pinigais reikia elgtis atsargiai, nes jie labai sunkiai uždirbami, greitai dingsta ir, tikiuosi, jų dar ilgam reikės.
– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?
– Mano šeima, ypač tėvas. Jis yra baigęs istorijos ir ekonomikos mokslus, bet didesnę karjeros dalį dirbo ekonomistu. Tad sukaupė ekonominių ir finansinių žinių bei nemenką patirtį.
– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?
– Tėvas sakydavo ir iki šiol sako, kad dalį pinigų privalu išleisti savo malonumams, tačiau panašią dalį reikia palikti ateičiai. Manau, kad dalį pinigų reikia dar ir investuoti.
– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie patys turi užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?
– Sutinku, kad vaikus reikia išmokyti vertinti pinigus ir jie patys turi užsidirbti. Diskutuočiau, kokią dalį palikimo reikėtų palikti vaikams. Su amžiumi mano filosofija keičiasi: anksčiau maniau, kad vaikams nereikia nieko palikti, dabar svarstau, kad kažkiek reikėtų palikti. Bet svarbiausia, man regis, vaikams suteikti galimybę patiems mokytis ir užsidirbti pinigų, o ta galimybė – tai investuoti į jų išsilavinimą.
– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?
– Manau, kad greitai uždirbti pinigai gadina tuos, kuriems jų smarkiai trūko. Kaip ir valdžia.
– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?
– Pirmąją oficialią algą gavau dar būdamas paauglys – vasarą pilsčiau ir pardavinėjau girą. Žinau, kad tos algos iškart neišleidau. Išleidau gerokai vėliau, sukaupęs kur kas daugiau pinigų. Tuomet nusipirkau pirmąjį savo fotoaparatą „Minolta“.
– Kas jus skatina uždirbti pinigų?
– Noras būti laisvam ir kuo mažiau priklausyti nuo aplinkybių.
– Ar praveriate piniginę labdarai?
– Taip. Esu LIONS klubo narys. Prie klubo organizuojamų labdaros projektų prisidedu savo žiniomis, laiku bei finansais.
– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?
– Ne ir tikiuosi, kad neteks to patirti.
– Kiek pinigų reformų esate pergyvenę ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?
– Visas, kokios buvo nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Dėl reformų finansinis gyvenimas nelabai pasikeitė. Nebuvau verslininkas – buvau studentas, vėliau samdomas gydytojas, gaudavau fiksuotą algą, todėl atlyginimo svyravimai buvo ne tokie ryškūs.
Užsiimant privačia veikla atlyginimas svyruoja labiau, bet svarbiausia yra ne kiek uždirbi, o kiek išleidi. Manau, tai pagrindinis dalykas.
– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?
– Taip, tačiau tai galbūt nėra juodai dienai, o senatvei ir pensijai.
– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?
– Artimiems draugams perku tokias dovanas, kokias pats norėčiau gauti. Pasitaiko, kad iškart perku dvi dovanas, vieną iš jų – sau. Pavyzdžiui, kartą pirkdamas dovaną draugui ir pats nusipirkau man labai patikusį nestandartinį telefono įkroviklį.
– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?
– Kažkaip nebeatsimenu, kad būčiau gavęs dovanų, kurios nedžiugintų. Artimi žmonės žino, kuo domiuosi ir kas man patinka.
– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?
– Kelionei aplink pasaulį. Arba bent jau į Antarktidą.
– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?
– Tikrai ne.
– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?
– Be abejonės. Kuo daugiau pinigų, tuo daugiau laisvės. Tačiau laimei reikia tik tam tikro pinigų kiekio – tokio, kuris leistų gyventi patogiai: turėti būstą, automobilį, keliauti, atostogauti, lankytis koncertuose ir panašiai.
Amerikiečiai yra atlikę studiją – jie aiškinosi, kiek šeimos laimė priklauso nuo pajamų. Paaiškėjo, kad pasiekus tam tikrą sumą žmonės nuo to nebetampa laimingesni.
Taip, reikalingas tam tikras pinigų kiekis, kad gyventum kokybiškai, patogiai. Bet jeigu uždirbsi 100 kartų daugiau, nebūsi 100 kartų laimingesnis. Nes galbūt uždirbsi daugiau pinigų, bet mažiau būsi su šeima, galbūt kentės tavo miegas, sveikata.
Pažįstu labai turtingų žmonių, kurie nėra laimingi.
