Stebuklai vyksta ir po Kalėdų. Tuo įsitikino kaunietė Vilmantė Kažemėkienė ir senolė, kuriai ši moteris suskato padėti prieš pat Naujuosius metus.
Žemuosiuose Šančiuose gyvenančią 85 metų kaunietę anksčiau lankydavo ir jai padėdavo kaimynai. Bet siautėjant koronavirusui daugelis užsukti į senolės namus nebenori. O ir mediniame vėjų perpučiamame name gyvenanti močiutė niekam nesiskundė, kad nebeturi malkų, ir žiemos šventes pasitiko vargingai.
Senolės vargai sujaudino ne tik šančiškius, bet ir kitose Kauno vietose ar net užsienyje gyvenančius žmones. Vieni padėjo pinigais, kiti – darbais.
Į senelių namus nenori
V. Kažemėkienė pasakojo, kad vaikystę ir jaunystę praleido Žemuosiuose Šančiuose. Tada jos teta bendraudavo su kaimyne, kuri gyveno sename mediniame name. Pati moteris vaikų neturėjo, bet drauge gyveno jos brolis su šeima.
Prieš 5 metus V. Kažemėkienė grįžo gyventi į Žemuosius Šančius ir vėl ėmė lankytis pas greta gyvenančią senolę. Tada jos brolis jau buvo miręs ir moteris kaip išmanydama vertėsi viena.
„Žinau, kad ji gauna labai mažą pensiją, bet niekada nesiskundė ir pagalbos niekieno neprašė. Metai eina, kaimynė jau vaikšto tik po namus. Tiesa, vasaromis dar išeina į prie namo esantį nedidelį kiemą.
Ėmiau vis dažniau ją lankyti, nunešu maisto“, – pasakojo V. Kažemėkienė.
Kad būtų linksmiau, senolė augina iš prieglaudos paimtą šunį.
Vienišai moteriai padėti ėmėsi ir į septintą dešimtį įkopęs vyras. Pasak V. Kažemėkienės, jis kaimynei padėdavo sutvarkyti kiemą, nueidavo į parduotuvę, bet vėliau neteko pastogės, todėl senolė jį priėmė gyventi.
„Vyras geras, darbštus, nors ir jo sveikata silpnoka. Bet močiutė jaučiasi saugiau, nes vienai namuose leisti naktis būdavo nejauku. Dienomis dabar ji turi su kuo pasikalbėti, pagalbininkas iš parduotuvės atneša ir pagamina maisto“, – pasakojo moteris.
V. Kažemėkienė sakė, kad valdžios atstovai senutei siūlė apsigyventi senelių globos namuose, bet ji niekur kraustytis nenori, nes visą gyvenimą praleido mediniame name.
„Ji sako, kad bent į kiemą gali išeiti ir šunimi pasidžiaugti. Jei kraustytųsi į senelių namus, laikyti jo nebūtų galima, o ir palikti nors ir varganų, bet savo namų senolė nenori“, – kalbėjo kaunietė.
Nebeturėjo kuo šildytis
Artėjant žiemos šventėms V. Kažemėkienė pastebėjo, kad nors spaudžia šaltis, iš kaimynės medinio namo kamino nekyla dūmai. Užėjusi į svečius pajuto, kad kambariuose šalta, krosnis nekūrenama.
„Medinis namas labai senas, sienos kiaurai perpučiamos. Paklausiau, kodėl nekuria krosnies. Senolė sakė, kad tuoj pradės kūrenti, bet supratau, kad nebeturi malkų, nes jų reikia daugiau nei anksčiau, ir tas, kurias turėjo, jau sukūreno“, – pasakojo šančiškė.
Name užšalę buvo ir vandentiekio vamzdžiai.
Apsilankiusi per Kūčias moteris senolei nunešė mišrainės, silkės, matė, kad ant stalo yra mandarinų ir šiek tiek kitokio maisto. Antrąja Kalėdų dieną senolė ir toliau šalo, bet pagalbos neprašė.
„Močiutė vis kartojo, kad visko turi, kad jai nieko nereikia, nenori kitų pagalbos, nes esą kas nors dar pamanys, kad ji yra ubagė. Bet mačiau, kad bent jau malkų būtinai reikia“, – prisiminė V. Kažemėkienė.
Padėjo nepažįstami žmonės
Gruodžio 29 dieną kaunietė Žemųjų Šančių bendruomenės socialiniame tinkle paskelbė, kad gal kas galėtų padėti senolei, paaukotų pinigų malkoms nupirkti.
Kone stebuklas – geranoriškai nusiteikusių žmonių atsirado ne vienas.
Vieni siūlė pinigų, kiti norėjo padovanoti įvairių daiktų.
„Du nepažįstami žmonės paaukojo po 100 eurų, už juos pavyko nupirkti 5 kubinius metrus malkų. Jos buvo atvežtos sausio 2 dieną.
Dar planuoju susitikti su tomis moterimis, kurios nori padovanoti apklotą, kitų daiktų ir ilgai negendančių maisto produktų – aliejaus, kavos, kruopų. Su jomis drauge eisime pas senolę, nes ji nepažįstamų žmonių neįsileidžia“, – pasakojo V.Kažemėkienė.
Pagalbininką vaišino arbata
Viena iš pinigų paaukojusių moterų sakė, kad su Žemaisiais Šančiais visai nėra susijusi, bet, perskaičiusi pagalbos šauksmą, padėjo, nes taip elgiasi visada. Ir tai daro tyliai, apie gerus darbus niekada viešai nekalba.
Padėti senolei pasišovė ir Šančiuose gyvenantis Karolis. Jaunas vyras pasakojo, kad į Kauną gyventi atvyko neseniai, nes netikėtai mirė abu jo seneliai ir jis atsikraustė prižiūrėti jų namo.
„Minimos močiutės nepažinojau, tiesiog socialiniame tinkle pamačiau, kad reikia pagalbos. Kadangi turėjau laisvo laiko, pasiūliau padėti sukapoti jau atvežtas malkas.
Geriau padėti ne žodžiais, o darbais, nes finansiškai paremti negaliu“, – pasakojo vyras.
Jis dvi dienas kapojo malkas. Antrąją močiutė jį pavaišino arbata ir jie pasišnekėjo. „Močiutė miela ir maloni“, – sakė vyras.
Pagalbą siūlė ir Laura. Ji sakė, kad yra kilusi iš Kauno, bet gyvena Didžiojoje Britanijoje. Laura norėjo prisidėti, kad medinis senolės namas būtų apšiltintas. Tačiau iš močiute besirūpinančios V. Kažemėkienės išgirdo, kad tokios pagalbos bent kol kas nereikia.
„Myliu Lietuvą ir jei ko reikia mano tautiečiams, stengiuosi padėti. Tikiu, kad jei namą reikės remontuoti, padėti galėsiu ne tik aš, – atsirastų ir daugiau gerų žmonių“, – svarstė Laura.
Bijo koronaviruso grėsmės
Netoli mediniame name gyvenančios senolės įsikūręs šančiškis Vytautas Radževičius sakė, kad anksčiau nemažai vyresnių kaimynų padėdavo močiutei.
„Bet kai prasidėjo pandemija, lankytis pas ją vengiame. Baisu, kad ji nesusirgtų ar kad patys neužsikrėstume.
Gerai, kad atsirado gerų žmonių. Mačiau, atvežė malkų, senolė galės gyventi šilčiau“, – džiaugėsi V. Radževičius.
Vis dėlto ne visi, kurie pamatė pagalbos prašymą, į jį sureagavo jautriai. Buvo ir manančių, kad senolė gauna pensiją, todėl gyvenimui jai pinigų užtenka.
Kiti patarinėjo kreiptis į seniūniją ir socialinius darbuotojus, nes rūpintis tokiais žmonėmis – jų darbas.
Džiaugėsi, kad yra geradarių
Žemųjų Šančių Kranto alėjos seniūnaitė Rita Namikė patikino, kad senolė iš savivaldybės ir seniūnijos gauna jai priklausančią paramą, kompensaciją už malkas, bet šią žiemą jų pristigo, todėl gerai, kad kaimynai suskubo padėti.
„Būna atvejų, kad senelių gyvenimo aplinkybėmis bandoma piktnaudžiauti.
Neseniai viena moteris skundėsi, kad jos senelė gyvena su kitu jaunu giminaičiu, kuris močiute nesirūpina. Paaiškėjo, kad besiskundusi moteris galbūt nori paveldėti senelės turtą ir todėl bando apjuodinti savo artimąjį.
Tačiau šiuo atveju galima tik padėkoti V. Kažemėkienei, kad ji ir kiti žmonės neliko abejingi ir senolei parūpino malkų“, – kalbėjo seniūnaitė R.Namikė.
Šančių seniūnijos seniūnė Ingrida Kuktienė sakė, kad minima gyventoja žinoma tiek seniūnijai, tiek miesto savivaldybei. Su ja kalbėta dėl gyvenimo sąlygų gerinimo, siūlyta socialinė pagalba ir paskirta piniginė parama.
Kompensacijas gaus daugiau gyventojų
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė sakė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo – tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru – malkomis, anglimis, dujomis. Šiais metais kompensacijos apskaičiavimo tvarka pasikeitė.
„Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų į rankas per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam šeimos nariui – po 258 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai – 387 eurai.
Jei keturių asmenų – dviejų tėvų ir dviejų vaikų šeimos darbinės pajamos siekia 1066 eurus, vadinasi, kad šeimai už normatyvinį 70 kvadratinių metrų ploto būstą šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc.
Jei vieno 50 kvadratinių metrų ploto būste gyvenančios asmens pajamos siekia 489 eurus – vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, asmuo už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 10,20 euro, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir koks preliminarus jos dydis, – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Pasikeitus kompensacijos už šildymą skaičiavimo metodikai, dabar jas galės gauti kur kas daugiau gyventojų. Kauniečiai jau aktyviai domisi, ar tokios išmokos jiems priklauso“, - Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Savivaldybė pasiryžusi teikti reikiamą pagalbą
Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė tikino, kad situacija dėl minimos Šančių gyventojos yra žinoma, moteriai siūlyta pagalba dėl gyvenamojo būsto sąlygų gerinimo, tačiau gyventoja ja nepasinaudojo.
„Jeigu asmuo persigalvotų – tiek savivaldybės, tiek seniūnijos specialistai yra pasiryžę konsultuoti ir suteikti reikiamą pagalbą.
Šiuo metu Kauno mieste beveik tūkstančiui senjorų teikiama pagalba namuose ar dienos globos paslaugos.
Namuose ją gauna apie 850 garbaus amžiaus kauniečių. Socialinės srities darbuotojai pasirūpina jų sveikata ir asmeniniais poreikiais, jei asmenims nepavyksta to padaryti patiems, aprūpinama maistu ir vaistais.
Dienos centruose pasirūpinama dar apie 80 senjorų“, - teikė Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.
