Tai jau ketvirtas Saulės kalėdinis laikotarpis Meksikoje. Nors biologė šventėms norėtų grįžti namo, pandemija keičia jos planus.
Kalėdos Meksikoje labai svarbios, kaip ir Lietuvoje. Tai šeimos šventė, nors tradicijos ir skiriasi. Kūčių – tokių, kokias švenčiame Lietuvoje, – Lotynų Amerikos šalyje nėra. Tad vaikams pamokas apie gamtą vedanti S.Paltanavičiūtė pasakoja apie 12 patiekalų tradicijas, jų simboliką, mėsos nebuvimą. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems įdomu paklausyti, nes tai skamba egzotiškai.
Meksikoje visas gruodis skirtas pasirengimui: pirmo žiemos mėnesio pradžioje pasirodo puansetijos – Kalėdų gėlės, kilusios iš Meksikos, statomos prakartėlės, kartais milžiniškos, rengiami humoristinio pobūdžio kalėdiniai vaidinimai pastorelos.
Nuo gruodžio 16 iki 24 dienos tęsiasi laikotarpis, vadinamas „Las Posadas“, kuris simbolizuoja Marijos ir Juozapo kelionę iš Nazareto į Betliejų. Šias devynias naktis ar vakarus lankomi skirtingi namai, meldžiamasi, giedamos Kalėdų giesmės, vaišinamasi punšu, saldumynais iš pinjatų.
„Pirmą kartą kalėdiniu laikotarpiu keliavau po Meksiką su kuprine ant pečių. Buvo labai įdomu, lankiausi Pietų Meksikos valstijose, stebėjau jų tradicijas ir šventes. Labai patiko Oachakoje, kur kas vakarą vyko instrumentiniai koncertai, šokolado šventė, buvo vaišinama karštu šokoladu, pagamintu iš vietos žmonių užaugintos kakavos.
Tik į dideles dirbtines egles miestuose keista žiūrėti, kai lauke 28 laipsniai šilumos ir šlama palmės. Tai nebuvo man tradicinės Kalėdos, nieko neruošiau, stengiausi mėgautis ir priimti kitą kultūrą“, – pirmąsias Kalėdas Meksikoje prisiminė žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus dukra Saulė.
Pernai lietuvė Kalėdas sutiko su meksikiečių šeima. Jos laukė kalėdiniai pietūs, daug tradicinio meksikietiško maisto, papuošta eglutė, keitimasis dovanėlėmis. Gal kiek ir panašu į tėvų namuose Vilniuje sutinkamas Kalėdas.
Saulė pastebėjo, kad yra daug meksikiečių šeimų, kurių artimieji įsikūrę Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl dažniausiai Kalėdoms giminaičiai suvažiuoja į vieną vietą. Tokie susibūrimai gali būti labai gausūs.
Trejus metus gyvendama Meksikoje lietuvė nėra ruošusi Kūčių ar Kalėdų patiekalų, kaip tai darydavo tėvų namuose.
Meksikoje Kūčios nėra švenčiamos kaip, tarkim, lietuviams priimta, o sau juk 12 patiekalų nesigaminsi. Todėl Saulė stengiasi prisitaikyti prie Meksikos tradicijų.
„Kalėdų pietų čia susirenka visa šeima. Nelygu regionas ir šeima, skiriasi ir maisto pasirinkimas, ir kiekiai. Aš gyvenu nedidelėje Agvaskaljenteso valstijoje centrinėje Meksikoje. Čia klesti gyvulininkystė, todėl daug kas Kalėdoms patiekia kiaulienos. Man teko valgyti kalakuto ir skaniai paruoštos žuvies, įvairaus tradicinio meksikietiško maisto – „mole“ padažo, „pozole“ sriubos, takų, tamalių (vyniotinių su kukurūzų lapais), taip pat gerti karšto vaisių kompoto – punšo“, – apie meksikietiškus šventinius patiekalus užsiminė pašnekovė.
Lotynų Amerikoje būtų galima rasti į silkę, be kurios Lietuvoje neįsivaizduojamas švenčių stalas, panašios žuvies – tai tuose kraštuose populiari sevičė.
„Grybams čia nėra skiriama tiek dėmesio, o dažnam lietuviui grybavimas – mėgstama kiekvieno rudens dalis. Meksikiečiams tenka aiškinti, kas yra tas grybavimas, nes nelabai žmonės supranta“, – pasakojo Saulė.
Nors ji nei žuvų, nei grybų patiekalų Meksikoje Kalėdoms negamino, buvo paruošusi desertą – „Tinginį“. Jis Lietuvoje puikiai tiktų Kalėdų stalui, bet tik ne Meksikoje.
„Dariau iš produktų, kuriuos radau. Nors, atrodo, nieko išskirtinio jam paruošti nereikia, bet neišėjo toks, koks turėtų. Vis dėlto produktai čia skiriasi. Gerai, kad niekas čia nežino, koks jis turėtų būti, taigi visiems labai patiko!“ – juokdamasi pasakojo S.Paltanavičiūtė.
Sutikdama šventes toli nuo tėvynės Saulė pasiilgsta tradicinių virtinių su baravykais. Jie išskirtiniai, nes gamina kartu visa šeima. Šią tradiciją ji prisimena nuo vaikystės.
„Naudojame tėčio rinktus ir džiovintus baravykus, o tai virtiniams suteikia dar daugiau išskirtinumo“, – pasakojo biologė.
Gyvendama Lietuvoje Saulė tradiciškai prikepdavo daug kalėdinių imbierinių sausainių ir visiems dovanodavo.
„Šilti prieskonių kvapai, besimaišantys su eglutės aromatu, iškart leisdavo pajusti kalėdinę nuotaiką. Meksikoje galimybių to gaminti nebuvo, teko tik prisiminti ir pamatyti nuotoliniu būdu, kaip Lietuvoje artimieji tuo mėgavosi“, – patikino S.Paltanavičiūtė.
Didelę Meksikos gyventojų dalį sudaro katalikai, net 89 procentai visų gyventojų.
Lietuvė įsitikino, kad katalikybė čia svarbi, bet ne visos šeimos itin religingos.
Gruodį, „Las Posadas“ laikotarpiu, daug meldžiamasi. Kalėdos, žinoma, neapsieina be apsilankymo bažnyčioje, jei tik šeima religinga.
Pernai pandemija keitė daugelio planus ir šeimos apsilankymų bažnyčioje reikėjo atsisakyti.
Artėjant gražiausioms metų šventėms S.Paltanavičiūtė neretai ilgisi vaikystėje švęstų Kalėdų.
„Išlikę patys gražiausi prisiminimai – su šeima lankant gimines, kurių dažnai nematai, daug tradicinio skanaus maisto, prakartėlės bažnyčioje lankymas. Prisiminimai, kurie ir šildo, ir išliks visada“, – patikino moteris.
Per Kalėdas, ar būtum vaikas, ar suaugęs, lauki dovanų.
Gyvendama Meksikoje Saulė dovanų ieško artimiesiems, draugams ir pati jų gauna.
Bet Saulė su artimaisiais jau prieš kelerius metus nusprendė sumažinti dovanų pirkimą, nepasiduoti vartotojiškumui, vertinti, ką turi.
„Šią tradiciją tęsiu ir čia. Su brangiais žmonėmis apsikeičiame kokia nors smulkmena arba, pavyzdžiui, išsirenkame norimą knygą ir vienas kitam padovanojame“, – pasakojo S.Paltanavičiūtė.
Meksikoje dovanų pirkimo vajaus nėra. Jų maišais niekas neneša – taip, kaip vis dar įprasta Lietuvoje. Tiesa, mažieji meksikiečiai dovanų sulaukia ir sausio 6-ąją iš Trijų Karalių.
