Kaunietės „Gėlių klubo“ floristės A.Vainauskaitės-Buragienės istorija – pavyzdys, kaip pomėgis aukštyn kojomis apverčia visą gyvenimą.
Teisę studijavusi ir aukštojo mokslo diplomą įgijusi moteris kurį laiką dirbo advokato padėjėja, o jos mintys sukosi apie tai, kaip ateityje sieks teisininkės karjeros.
Tačiau po kurio laiko Aurelija suprato, kad tai, ką dirba, nėra tikrasis pašaukimas, o jos aistra – gėlės.
„Įstabiu žiedų ir lapų grožiu bei subtiliu kvapu gėlės mane viliojo ir žavėjo nuo pat mažens. Pirmąją puokštę sukūriau būdama septynerių metų. Atrodė, kad floristika šalia manęs buvo visada, tačiau plačiau šia sritimi domėtis pradėjau, kai gimė dukra Samanta (9 m.)“, – pasakojo A.Vainauskaitė-Buragienė, kuri dar augina ir keturiolikmetį sūnų Karolį.
Dviejų vaikų motina tuo metu ne tik buvo į šalį padėjusi teisės diplomą, bet ir palikusi Lietuvą – apsigyveno Šiaurės Airijoje.
Moteris neslėpė, kad ji kiekvieną laisvą akimirką skyrė įvairių floristinių sprendimų paieškoms internete, žurnaluose ir gėlių studijose.
Užsienyje apsigyvenusi lietuvė taip pat gaudė išmonės nestokojančių kūrėjų idėjas, grožėjosi jų pristatomomis kompozicijomis, įmantriai išpuoštomis erdvėmis.
Kūrybiškai asmenybei nuolat knietėjo ir pačiai pamėginti sukurti tai, kas būtų miela širdžiai, nauja, įdomu.
Vis labiau gilindamasi į floristikos paslaptis moteris suprato, kad ši sritis yra tai, kur ji puikiai išreiškia save. Be to, turi daug minčių ir idėjų.
Iš pradžių tai tapo pomėgiu, bet vėliau A.Vainauskaitė-Buragienė panoro tobulėti, siekti profesionalumo.
„Aistra gėlėms buvo stipresnė už viską. Ji mane įtraukė lyg magnetas. Siekdama įgyti kuo daugiau žinių ir įgūdžių pabaigiau mokslus ir gavau profesionalios floristės diplomą.
Tačiau tomis žiniomis niekada neapsiribojau. Nuolat žengiu pirmyn stebėdama floristikos tendencijas visame pasaulyje ir tuo pat metu kuriu savitą braižą“, – patikino pašnekovė.
Dar Šiaurės Airijoje A.Vainauskaitė-Buragienė įkūrė gėlių studiją, kurioje sėkmingai įgyvendino kūrybinius sumanymus.
Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad moteris beveik prieš penkerius metus grįžo į gimtinę, kur ir toliau domėjosi floristikos tendencijomis Lietuvoje ir pasaulyje, Kaune buvo įkūrusi nuosavą gėlių saloną.
A.Vainauskaitė-Buragienė atvira – reikėjo daug darbo ir pastangų, kad jos kūryba būtų pripažinta.
Dabar kaunietės darbai įtinka ir griežto protokolo besilaikantiems politikams, valstybės institucijų atstovams, ir įnoringoms muzikos, televizijos, kitoms pramogų pasaulio bei sporto garsenybėms.
Tačiau ne mažiau A.Vainauskaitei-Buragienei glosto širdį tai, kad jos rankomis sukurtos kompozicijos suteikia malonių emocijų jas dovanojantiems, gaunantiems ir net sau įsigyjantiems paprastiems žmonėms. Ir visai nesvarbu, ar gėlės skirtos kokiai nors progai, ar ne.
„Sėkmė aplanko tuomet, kai randi aistrą, jai atsiduodi, dėl jos gyveni. Esu laiminga turėdama galimybių tobulėti, todėl bendrauju su kitais floristais ir visais, kurie mėgsta kurti“, – tikino floristė.
Moteris pabrėžė, jog viena didžiausių svajonių – padėti žmonėms suvokti, kad floristika pirmiausia yra menas, kultūros, etiketo dalis, o ne vien verslas, kaip daugelis įsivaizduoja.
Trokšdama, kad jaunoji karta turėtų kitokį požiūrį į šią sritį, moteris veda floristikos edukacijas vaikams ir jaunimui. Į veiklą įsisukusi išradinga kūrėja prisipažino, kad savo jausmus, fantaziją ir polėkį išreiškia ne vien kurdama puokštes ar kitas kompozicijas. Įdėmus žvilgsnis A.Vainauskaitei-Buragienei leido gėlėse įžvelgti kur kas daugiau ir sukurti neįtikėtinų dalykų.
Vieni tokių – žaislai iš žydinčių gėlių. Meškiukai, drugeliai, avys padaryti taip meistriškai, kad juos norisi paliesti ir įsitikinti, ar šie gyvūnai staiga neatgis.
Ne mažiau įspūdingai atrodo ir seniai besmegeniai, Kalėdų Seneliai, įvairūs automobiliai, traktoriai, širdys, dėžutės.
„Padovanoti puokštę ar kitą gėlių kompoziciją yra nuostabu. Tačiau tokiuose gamtos kūriniuose kaip gėlės matau gerokai daugiau galimybių. Todėl ir kuriu žydinčius žaislus“, – tvirtino floristė.
Pirmuosius tokius žaislus A.Vainauskaitė-Buragienė sukūrė savo dukrai.
Pradžia buvo kiek netikėta. Kartą iš gvazdikų surištą kompoziciją moteris nutarė papildyti užsienio gėlininkų pamėgtomis floristinėmis detalėmis – šypsena ir akimis.
Išvydus, kiek džiaugsmingų emocijų suteikė Samantai, kūrėjai šovė mintis – vaikui reikėtų sukurti kuo tikresnės formos žaislą. Kadangi mergaitei labai patiko meškiukai, mama ilgai nesvarstė ir iš gėlių sukūrė šį gyvūną.
Žaislas patiko ne tik mergaitei, bet ir daugybei jį gyvai ar nuotraukose pamačiusių žmonių.
Kūrėjai ėmė plaukti prašymai iš gėlių sukurti įvairaus dydžio ir spalvų meškiukus, skirtus vaikams dovanoti ar namų ir švenčių erdvėms papuošti.
Širdimis, dovanų dėžutėmis, kitomis grožybėmis iš gėlių vis populiariau tampa stebinti ir mylimus bei artimus žmones.
„Žaislus ir kitas puošmenas kuriu iš smulkių gėlių žiedų. Vienam žaislui gali prireikti nuo 150 iki pusantro tūkstančio gėlių žiedų.
Dažniausiai naudoju chrizantemas, kurių rūšių ir spalvų yra daugybė, gvazdikus (ypač tinka šiurpiniai gvazdikai), ramunėles.
Floristinėje kempinėje jos ilgai laikosi. Todėl žaislas, jį šiek tiek palaistant, akį džiuginti gali tris ir daugiau savaičių“, – tikino A.Vainauskaitė-Buragienė.
Artėjant Kalėdoms kaunietė kuria ir šventinius žaislus iš žydinčių gėlių. Ji neabejojo, kad dovana arba namų puošmena tapęs senis besmegenis, Kalėdų Senelis, elniai pakels nuotaiką ir namiškiams, ir svečiams.
Sukurti žaislą iš gėlių, nelygu jo dydis, kūrėjai prireikia ne mažiau nei 4–5 valandų.
