Daugybę mados verslo paslapčių lietuvei dar spėjo perduoti birželį šį pasaulį palikęs elegancijos ikona vadintas Pino Cordella, kuriam buvo 82-eji. Indrė būtent iš jo išmoko ir dar vieną taisyklę – kiekviena diena yra tinkama iš spintos išsitraukti gražiausią suknelę.
Cordellų mados namai („Istituto Cordella Fashion School“), įsikūrę įspūdingo grožio Lečės mieste, dar vadinamame Pietų Italijos Florencija, gerai žinomi ne tik kaip būsimų dizainerių ir stilistų kalvė. Turtinga šių mados namų istorija siekia net kelis šimtmečius.
Nors Italijoje įprasta tęsti šeimos verslą iš kartos į kartą, Cordellų šeimos ištikimybė madai pavergia ne tik gerbėjų širdis. Įsilieti į tokį gilias šaknis turintį ir itin saugomą šeimos verslą – nemenkas iššūkis.
Tačiau lietuvei I.Matutytei-Cordellai pavyko perprasti ne tik jo subtilybes, bet ir užsikrėsti ta nepagydoma aistra madai, kurią italų šeimoje puoselėja jau aštunta karta.
Mados pasauliu anksčiau tik mėgėjiškai domėjusis Indrė, Vilniuje baigusi ekonomikos studijas, dabar savo rankose laiko šių mados namų finansus ir administravimą. Užsitarnauti gerbiamos šeimos pasitikėjimą nebuvo lengva.
Indrės pažintis su Italija ir mados pasauliu prasidėjo 2007-aisiais, nuo vieną vakarą Vilniuje netikėtai įsižiebusių jausmų, kai prie vieno populiaraus naktinio klubo kasos dirbęs M.Cordella pastebėjo išvaizdžią lietuvaitę.
Tuomet garsios šeimos atstovas jau buvo užkopęs karjeros laiptais, dirbo dizaineriu „Gianfranco Ferre“ kompanijoje, kur buvo atsakingas už „Ferre Jeans“ liniją, „Miss Sixty“ kolekcijas, tačiau prislėgtas nuobodulio ir ieškodamas, kuriuo keliu eiti toliau, nusprendė pasižvalgyti po pasaulį.
Vilniuje naktinį klubą įkūrę draugai pakvietė jį atvykti.
„Prie naktinio klubo įėjimo sėdėjo patrauklus italas kerinčia šypsena, kuria žavėjo visas įeinančias paneles. Aš taip pat nusišypsojusi pasisveikinau ir pareiškiau, jog šiandien mano gimtadienis. Jis maloniai pasveikino ir pakvietė į vidų sakydamas, jog jubiliatams įėjimas nemokamas. Tą vakarą linksmai prisišokome su draugais, o Manuelis, rodydamas dėmesį, pavaišino gimtadienio kokteiliu.
Nemeluosiu, kad jo nepastebėjau, nes kažkas viduje sukirbėjo. Taip ir prasidėjo mūsų pažintis – pasikeitėme telefono numeriais, susitikdavome kavos, pietų ar vakarienės. Aš buvau studentė, jis sakė, kad atvyko pas draugą jam padėti suktis naktiniame klube, todėl dirba kasininku. Pasakojo, kad Italijoje dirbo mados pasaulyje, bet nepatikėjau“, – lemtingos pažinties akimirkas prisiminė Indrė.
Po kelerių metų draugystės ji pirmą kartą nuvyko į Italiją net neįsivaizduodama, kur važiuoja. Socialinė mylimojo padėtis jos nedomino, o nuojauta sakė klausytis širdies balso. Todėl net ir girdėdama aplinkinių abejones Indrė leidosi į nuotykį.
Ji neslėpė iš karto pamilusi Italiją ir nuostabų Apulijos regioną, esantį pačiame Italijos bato kulne. Ir tik atvykusi čia suprato, kad svečiuojasi išskirtinėje šeimoje.
„Tuo metu Manuelio tėvai turėjo ateljė, kūrė drabužius pagal užsakymus ir butikui, kuriame buvo galima įsigyti P.Cordellos linijos apdarų. Viskas atrodė įspūdingai, bet tada dar nesupratau, kokią seną ir svarbią istoriją turi ši šeima, kokia jos visuomeninė padėtis šiame mieste ir kad Cordellos vardas žymus ne tik Italijos pietuose.
Tą kartą susipažinau ir su tėvais. Jie pasirodė malonūs žmonės, bet mačiau, kad nepatikliai žiūri į šviesiaplaukę mėlynakę. Nes kaip mes apie italus turime susikūrę mitų, taip Italijoje sklando ne itin palankios nuostatos apie šviesiaplaukes šiaurietes“, – pasakojo išvaizdi lietuvė.
Indrė madai niekada nebuvo abejinga, tačiau profesionaliai domėtis daugelį žavinčiu pasauliu pradėjo tik patekusi į Cordellų šeimą. Tačiau jos kelias į šimtmečius puoselėjamą mados imperiją nebuvo lengvas.
Pradžioje ji mokėsi italų kalbos, padėjo Manuelio mamai darbuotis butike ir organizuodavo jaunoms merginoms makiažo kursus, nes Lietuvoje pati buvo juos baigusi. Vėliau pamažu ją visko išmokė pats šeimos galva, talentingasis P.Cordella, lietuvei noriai atvėręs iš kartos į kartą auginto verslo duris.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Savaitgalis“.
