Patys nežino, kur koks kaimas
Vos už kilometro nuo Pasvalio, šalia tarptautinės „Via Baltica“ magistralės esančioje gyvenvietėje tokia painiava tarp kaimų, kad net pats velnias galvą nusisuktų.
Vos kelias gatves turinčioje gyvenvietėje yra 5 kaimai. Dar šeši glaudžiasi gyvenvietės pakraščiuose.
„Atžalyno“ bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė sakė, kad ir patys vietos gyventojai nelabai žino, kur kokio kaimo ribos prasideda ir baigiasi.
„Vienoje vidury kaimo esančios parduotuvės pusėje yra Diliauskai, o jau žengę žingsnį į kitą pusę atsiduriame Papyvesiuose. Kitapus upės jau prasideda Kiemeliai, o kelis šimtus metrų pavažiavę gatve patenkame į Girniūnus. Prieš tai dar pravažiuosit Mineikiškio kaimą“, – sudėtingą gyvenvietės išdėstymą bandė paaiškinti bendruomenės vadovė.
Vienkiemis – kaime
Ties įvažiavimu į kaimą pastatyta rodyklė „Kiemeliai“. Nors įvažiavę pirmiausia patenkame į Diliauskus. Važiuodamas pagrindine gatve net neįtartum, jog pagal gatvę pristatytų namų eilėje vienintelis iš jų yra išskirtinėje vietoje – Mineikiškio vienkiemyje. O jau už tvoros gyvenantys kaimynai yra diliauskiečiai.
Kalbinami vietos gyventojai tvirtino, kad ir patys neseniai sužinojo apie gatvės viduryje esantį Mineikiškių kaimą. Šiame namų apsuptame vienkiemyje gyvena vienintelė gyventoja – garsios Vileišių giminės ainė Dalia Klungevičiūtė-Strazdienė.
Ties įvažiavimu į tą sodybą guli akmuo su jame iškaltais skaičiais 1888. Netoliese stūkso ne vieną šimtmetį skaičiuojantis ąžuolas. Netoli jo išlikęs neaukštas seno paminklo postamentas, ant kurio įtaisytos metalinės plokštės su užrašais: Mineikiškis ir 1941.VI.14.
Senolis adreso keisti nesutiko
Pervažiavę tiltą per Pyvesos upę ir pasukę į kairę, atsiduriame jau Papyvesiuose.
„Šį Papyvesių kaimo kampą mes vadiname smėlio kvartalu. Nes sovietiniais laikais čia buvo kolūkio sodai. Valdžiai leidus žmonėms statytis gyvenamuosius namus, per keletą metų tušti laukai užsipildė sodybomis. Tik viduryje sodybų stūkso jau Anapilin iškeliavusio gyventojo namas, priklausantis Girniūnų kaimui. Senolis niekuo gyvu nenorėjo keisti savo adreso, todėl liko gyventi Girniūnų kaime, nors ir apsuptas papyvesiečių“, – sakė G.Paliulienė.
Pagal adresų žemėlapį, Girniūnų kaime yra išlikusios dvi sodybos. Antra sodyba – tai kaimo pasididžiavimas, ji stūkso kiek atokiau, ant kalnelio.
Senovinės sodybos kieme auga valstybės saugomas Girniūnų ąžuolas. Kelis šimtmečius skaičiuojanti sodyba priklauso Sigitai ir Evaldui Kuizinams. Savininkai stengiasi išsaugoti istorinį paveldą ir savo kieme su visais norinčiais švenčia valstybines šventes.
Skaičiuoja penktą šimtmetį
Bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad Papyvesiai yra seniausias ir didžiausias gyvenvietės kaimas. Jis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1585 metais. Tada vaizdingoje vietoje buvo įsikūręs bajorkaimis, kuriame dvarus turėjo net trys didikai.
„Papyvesių vietovardis siejamas su pro šalį tekančia upe. Pyvesa išteka iš Biržų rajono kaimo, kur, kaip ir Pasvalio krašte, yra daromas alus. Spėjama, kad upė pavadinimą gavo dar caro laikais nuo žodžio „pivo“ (alus). Bet labiau tikėtina versija, kad pavadinimas sietas su pievomis, nes Pyvesa yra rami per pievas tekanti upė“, – pavadinimo kilmę aiškino G.Paliulienė.
Vieno namo, bet skirtingų kaimų gyventojai
Diliauskuose gyvenantis rajono tarybos narys Vladas Linkevičius kvatojasi pasakodamas, kaip supainiojus kaimus jis buvo pakliuvęs į kuriozinę situaciją.
„Visada maniau, kad gyvenu Papyvesiuose. Tačiau per vienus rinkimus su žmona nuėję balsuoti sužinojome, kad esame skirtingų kaimų gyventojai. Nors gyvename viename name, miegame vienoje lovoje, tačiau abiejų adresai skiriasi. Žmona deklaruota Diliauskuose, o aš – Papyvesiuose. Kad nebejuokintume svieto, teko man keisti gyvenamąją vietą, nors namas jau daug metų kaip stovėjo taip ir stovi toje pačioje vietoje“, – juokėsi Diliauskų kaime šiuo metu gyvenantis politikas.
V.Linkevičius pasakojo, kad tokių šeimų, kai sutuoktiniai buvo registruoti skirtingais adresais, buvo ne viena. Sovietiniais laikais buvo „Atžalyno“ kolūkis ir vienintelis Papyvesių kaimas. Tai ir visi gyventojai gyveno Papyvesiuose. Tuomet nebuvo jokios painiavos.
Kaimus įamžino suoliukais
Bendruomenės pirmininkė G.Paliulienė paaiškino, kad vienoje gyvenvietėje daug kaimų atsirado tada, kai buvo grąžinami kaimų pavadinimai.
„Seniau šiose apylinkėse buvo daug vienkiemių, visi jie turėjo savo pavadinimus. Šalia Pasvalio esanti gyvenvietė sovietiniais laikais buvo populiari, čia buvo statoma daug nuosavų namų. Todėl buvę vienkiemiai susijungė į vieną didelę gyvenvietę“, – aiškino G.Paliulienė.
Pasak bendruomenės vadovės, vienuolika kaimų jungiančioje gyvenvietėje gyvena apie tūkstantį gyventojų.
„Atžalyno“ bendruomenė įamžino kaimų atminimą pastatydama vardinius kaimų suoliukus Diliauskų kaimo centre įrengtame skvere. Nors bendruomenę jungia vienuolika kaimų, pastatyti 9 suoliukai. Kaimams, kuriuose nebelikę gyventojų, skirtas vienas bendras suoliukas.
Gandrai įsikūrė po mirties
Bendruomenės vadovė džiaugėsi, kad kaimo viduryje, anksčiau buvusioje pelkėje, pavyko įrengti skverą. Gyventojai jį pamėgo. Ten pastatyta estrada renginiams, iškastas tvenkinys, pasodinta beržų alėja, iškeltas gandralizdis.
„Buvusį aktyvų bendruomenės narį Eugenijų Malinauską, auginusį tris dukras, vis traukdavome per dantį, kad jam reikia sūnaus. Neapsikentęs mūsų kalbų, jis parke sumeistravo gandralizdį. Tačiau paukščiai net kelerius metus jame lizdo nesuko. Keistas sutapimas, bet vyro laidotuvių dieną po jo sodybos kiemą vaikštinėjo gandras. O netrukus gandralizdyje apsigyveno paukščių pora. Nuo to laiko jau aštuoneri metai parke klegena gandrai“, – keistu sutapimu stebėjosi papyvesietė.
Pasodinta beržų alėja veda į kelią, už kurio stovi E.Malinausko namai. Bendruomenės nariai svarsto idėją ją pavadinti būtent E.Malinausko – jų kraštą garsinusio baikerio, lakūno, didelių švenčių organizatoriaus – vardu.
Bendruomenės nariai, E.Malinausko bendražygiai kaime nori pastatyti ir jam skirtą paminklą. Tačiau tokiai idėjai nepritaria tiek velionio sesuo Jurgita Malinauskaitė, tiek jauniausios ekstremalo dukters Augustės motina Rasa Juknaitė.
Sugrįžus namai vėl atgijo
Neseniai po 15 Airijoje praleistų metų į gimtinę grįžusi J.Malinauskaitė norėtų, kad brolio vardu parke būtų pavadinta alėja.
„Būtų labai gražu, nes šis takelis veda į Augio namus. O dėl paminklo statymo esu girdėjusi ir neigiamų atsiliepimų. Nenoriu, kad žmonės susipriešintų. Brolis visada visus vienijo, jam nebuvo blogų žmonių, todėl nenoriu, kad po jo mirties įsipliekstų nesantaika. Manau, kad kiekvieno jį pažinojusio žmogaus širdyje iki šiol gyvas Augio atminimas“, – sakė taip pat Diliauskuose gyvenanti J.Malinauskaitė.
Jai džiugu, kad į brolio namus grįžo dukterėčia Augustė. J.Malinauskaitei gera, kad brolio atžala pažins Pasvalio kraštą, gimtinėje įleis šaknis. Namai, kuriuose ji apsigyveno su motina ir seserimi, atgijo, tarsi įgavo naują kvėpavimą.
