Bet atidi jos giminaitė pastebėjo, kad po šiuo noru slypi kai kas daugiau: Karolinos tikslai vienas po kito nugulė į stalčius ir buvo nustumiami vis toliau.
Svarbiausia – šeima
Karolina gimė Kaune, tačiau beveik visą savo gyvenimą kartu su dviem sesėmis ir broliu praleido Jonavoje. Nors su jais sutarė puikiai, merginos gyvenime randą paliko tėvas.
„Mūsų šeima tikrai nebuvo labai pasiturinti, bet nejaučiau jokio nepritekliaus. Vaikystė buvo labai smagi, nes su sesėmis ir broliu prisigalvodavome įvairiausių veiklų, padėdavome daržuose, o paaugę ieškodavome darbo, kad galėtumėme uždirbtus pinigus išleisti tuometinėms svajonėms
Labai laukiu gyvų susitikimų su šeima, nes sesės su broliu gyvena Vilniuje. O dar labiau laukiu savo laisvadienių, kai pati galiu nuvažiuoti pas juos pasisvečiuoti. Smagu stebėti mūsų visų augimą bei pokyčius. Manau, kaip ir pas visus taip ir pas mus būna visko, būna užsisukam savo rutinose ir nespėjam pasidalinti viskuo, bet visada jaučiam vienas kito palaikymą. Padedam kuo tik galim kada tik galim, prajuokinam, kai reikia kartu ir paverkiam, svarbiausia viskas kartu“, – apie šeimą pasakoja mergina.
Ji vengia tik kalbėti apie tėvą. Kadangi dėl jo užgauliojimų, žeminimų, išgėrinėjimų jie nesikalba daugiau nei dešimtmetį.
Po užsienio – apmąstymai
Į užsienį Karolina, kaip ir dažnas, išvyko vedama tikslo ir noro užsidirbti. Beveik dvejus metu ji dirbo parduotuvėje ir džiaugėsi, kad pavyko grąžinti per tą laiką susikaupusias skolas.
„Norėjau greičiau užsidirbti ir susitaupyti pinigų tolimesniam gyvenimui. Nors pripažinsiu, norėjau ir pakeisti aplinką, išbandyti save, praplėsti savo akiratį visomis prasmėmis. Namo sugrąžino COVID-19, nes toje vietoje, kur dirbau, dėl didėjančių ribojimų sumažėjo darbo, o pragyvenimas buvo ganėtinai brangus. Todėl kol visai neužsidarė sienos, parvykau“, – prisiminė ji.
Mergina aplinkiniams kartojo, kad nori pailsėti ir susidėlioti savo gyvenimo tikslus, prieš imdamasi naujos veiklos. Tačiau artimieji pastebėjo, kad paieškos užsitęsė per ilgai, o Karolina pradėjo stigti motyvacijos net kasdienei veiklai. Todėl pusseserės žinutė Karoliną įtikino prisijungti prie projekto „Judam“.
Sunku kalbėti apie save
Karolina pripažino, kad dvejones dėl įsitraukimo išsklaidė pokalbis su koordinatore Vita (Vita Kalinauskienė). Karantinas apribojo galimybes, bet leido skirti daugiau laiko sau ir gilintis į tai, ko norisi iš gyvenimo.
„Užsiėmimai iš pradžių gąsdino, nesinorėjo nieko labai apie save kalbėti, net nežinojau, ko iš jų tikėtis ir kokius tikslus keltis. Bet su kiekvienu pokalbiu buvo vis lengviau, juo labiau, kai matai, kad net tie trupinukai, kuriais pasidalini ir išsianalizuoji, turi teigiamą poveikį kasdienybėje. Koučerės Neringos (Neringa Lazauskienė) metodai, palaikymas, nepatogūs klausimai ir patarimai leidžia įsiklausyti į tą vidinį balselį, kuris dažniai kasdienybėj būna pamirštas arba gerai pritildytas.
Net tada, kai nelabai žinai, apie ką tiksliai nori pasikalbėti, po užsiėmimo supranti, jog tai buvo būtent tai, ko tau reikėjo. Koučerės patarimai įstringa galvoj, leisdami pastebėti detales kasdienybėje, kaip jos mane veikia, kaip galiu atsisakyti blogų įpročių ir tobulinti save mažuose dalykuose, kaip nugalėti baimes bei siekt savo tikslų“, – patirtimi dalijosi mergina.
Kai sunku atsikelti iš lovos...
Ar noras pamiegoti gali būti kenksmingas? Gali, jeigu miegas nėra reguliarus, sistemingas. Karolinos norui gyventi aktyviau, regis, koją kišdavo kiti pomėgiai, tiksliau – negebėjimas jų suderinti.
„Mano tikslas buvo pradėti daugiau judėti. Atrodo, paprasta, bet juk serialai patys nepasižiūrės ir knygos pačios nepersiskaitys, o aš, kai į juos pasineriu, jaučiuosi kaip kitam pasauly ir planą daugiau pajudėti prisimindavau tik paryčiais, kai prisiversdavau bent šiek tiek pamiegot. Sveikos gyvensenos specialistas Ruslanas (Ruslanas Prokopenko) padėjo padaryti tai, apie ką dažnai pagalvodavau, bet niekad ilgiau savaitės neištempdavau.
Pabendravus su Ruslanu ir vadovaudamasi jo patarimais susidėliojau dienos režimą taip, kad viskam užtenka sočiai laiko. Pradėjau laikytis miego režimo, o tai iš pradžių man prilygo košmarui, kasdien išeidavau pasivaikščiot su šuniu, pasidarydavau dienos darbus, ir jau likęs laikas serialams ir knygoms.
Iš pradžių buvo sunku, rasdavau šimtus priežasčių, kodėl galiu ar man reikia panaktinėti, kodėl vieną ar kitą dieną galiu neiti pasivaikščioti.
Bet bėgant laikui ir kartojant veiksmus, kūnas priprato ir pats noriai laikosi režimo. Miegas pagerėjo ir nebereikia naktinėti iki paryčių, pasivaikščiojimai pailgėjo ir jau net tapo laukiamiausia dienos dalis, prisijungė ir mankštos sąnariams ir raumenims apšilti, šuniukas pajuda kartu, o knygas pradėjau klausytis kol vaikštau, serialus pažiūriu grįžus“, – kupina entuziazmo pasakojo mergina.
Sukusi galvą, kaip save pateisint dėl tingėjimo, taip dabar ji suka galvą, kaip sujungti pomėgius su aktyvesne veikla. Todėl greitai laiko rado ir dar vienai ilgai atidėliotai veiklai.
„Anglų kalbos aš labai laukiau, nes mokykloje ją buvau visai apleidus ir neskyriau daug dėmesio, galvojau, kad kalbos ne man ir labai bijojau suklysti. Projekte man kaip tik atrodo, kada jeigu ne dabar aš galiu pramokti tą sunkią kalbos gramatiką ir nugalėti baimę suklysti?
Su mokytoja Indre (Indrė Kronkaitienė) viskas atrodo labai paprasta ir tuo pačiu motyvuoja įsigilinti į daromas klaidas, o ne jas praklausyti ir pamiršti. Smagu suprasti, kad tavo kalbos žinios nėra tokios prastos kaip visada galvojai, bet dar smagiau jas tobulinti.
Šis projektas man duoda daugybę galimybių save pažinti, suprasti, kokie mano norai ir tikslai, bei kaip aš galiu pati sau padėti jų pasiekti. Motyvuoja judėti į priekį ir siekti daugiau, mokytis daugiau, o vėliau galbūt galėsiu ir duoti daugiau kitiems“, – pabrėžia mergina.
Mažais žingsneliais
Karolina gyvenime pradėjo dažniau sakyti žodį „galiu“ ir taip po žingsnelį ėjo tikslų link, priimdama atradimus ir iššūkius. Šiuo metu ji turi darbą ir dalijasi savo istorija su kitais.
„Šiuo metu didžiąją laiko dalį užima darbas. Ryte pusryčiaudama paskaitau knygą arba naujienas, po darbo spėju tik pasirūpinti šuniukais. Laisvalaikiu stengiuosi kaip galima daugiau laiko skirti artimiesiems bei draugams, nusidirbti buities darbus, pasilepinti maloniomis procedūromis, kad laisvos dienos skirtųsi nuo darbo dienų.
Kalbant apie projektą, kiekvienas specialistas buvo labai skirtingas, todėl ir skirtingai keitė mano požiūrį. Sveikatos specialistas parodė, kaip dienos rėžimas gali ne tik palengvinti dieną, bet ir atskleidė, kas yra tikrasis poilsis, bei kaip tikrai efektingai galima praleisti dieną tinkamai pailsėjus. Mokantis kalbos, prasiplėtė ne tik žodynas, bet ir kalbos supratimas. Pasirodo, visai nereikia bijoti klysti ar klausti jeigu kas neaišku“, – tvirtai sako mergina.
Ji tikina, kad bene labiausiai išmoko savistabos, kuri padeda kasdienybėje.
„Tai ne tik verčia ir toliau tobulėti, mokytis iš savo klaidų, ieškoti man tinkamų sprendimo būdų kilus problemom. Įsidarbinus man tai padeda aiškiai atskirti, kur yra asmeniškumai, o kur pareigos, kaip aš galiu patobulinti save kaip žmogų bei kaip specialistą, kritiką priimti ne asmeniškai“, – sako Karolina.
Nebežiūrėti į ateitį Karoliną kaip ir daugelį iš mūsų išmokė COVID-19 pandemija, parodžiusi, kaip smarkiai gali pakisti viso pasaulio kasdienybė. Todėl dabar mergina stengiasi kuo labiau išnaudoti laiką pramogoms ar galimybes susitikti su artimaisiais bei mėgautis galimybe dirbti ir bendrauti gyvai su žmonėmis.
Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo ir Jaunimo reikalų departamento (JRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamo projekto „Judam“ tikslas yra jaunimui iš sunkumus patiriančios šeimos, turintiems problemų su teisėsauga, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, patiriantiems pajamų ar kitus nepriteklius, turintiems priklausomybių bei gyvenantiems ar jau išėjusiems iš globos įstaigų padėti integruotis į švietimo ir/arba darbo rinką.
