Vaidas negali vaikščioti nuo dešimties – tada jis nėrė į ežerą nuo kranto, paslydo, trenkėsi į akmenį, ir buvo pažeisti jo kaklo slanksteliai. Visas kūnas iškart nutirpo, kelias minutes ištrauktas į krantą nė žodžio pasakyti negalėjo.
„Po to ilgą laiką ir tėvai, ir medikai man kartojo, kad reikia daug sportuoti, stengtis, ir aš galėsiu vaikščioti vėl. Tik paauglystėje supratau, kad tai baltas melas ir joks sportas man nepadės. Tada buvo tikrai sunkus etapas – laukimas baigėsi, o tokios realybės, kokia ji buvo, nenorėjau pripažinti. Nieko nesinorėjo daryti“, – pasakojo Vaidas.
Jis save suėmė į rankas būdamas maždaug 20-ies, paragintas draugų. Lankė reabilitaciją ir maždaug per pusmetį išmoko būti mažiau priklausomas nuo kitų – iki tol nepajėgdavo be pagalbos nei iš lovos persikelti į vežimėlį, nei pasigaminti maisto, nekalbant jau apie išėjimą į lauką. Tapus savarankiškesniu, vis dažniau išeinant iš namų ir gyvenimas tapo daug smagesnis.
Mindaugas neįgaliu tapo būdamas gerokai vyresnis, 29 m., po kaklo traumos. „Pradžioje buvo tikrai sunku, juk visas gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Kelis metus sėdėjau vienas tarp keturių sienų, kildavo visokių negerų minčių. O po to suvokiau, kad gyvenimas gali tęstis, ir sėdint ratukuose“, – sakė Mindaugas.
Abu vaikinai teigia, kad dabar, kai vėl pradėjo džiaugtis gyvenimu, namie sėdėti nebėra kada. Na, o jeigu išvažiavus į miestą pakeliui ir pasitaiko aukštų bordiūrų ar kitokių sunkiai įveikiamų vietų, paprašius žmonių jie padės kliūtys įveikti.
Vaidas, tapęs savarankiškesnis, mėgino studijuoti informacines technologijas. Tačiau buvo per sunku, nes prieš keliolika metų universtiteto patalpos tam visai nebuvo pritaikytos – lifto nebuvo, paskaitos vykdavo skirtinguose kabinetuose, tad nuolat teko žmonių prašyti, kad perneštų iš vieno aukšto į kitą. Studijas greit metė, nuėjo mokytis vairavimo.
Darbą susirasti jam pavyko – dirbo vadybininku neįgaliųjų technikos įmonėje, po to apsaugos įmonėje stebėjo, ką rodo kameros. Trumpam buvo tapęs net įprasto taksi vairuotoju, jam neblogai sekėsi, bet kai pateko į autoavariją ir susilaužė keletą kaulų, nusprendė, kad traumų jau pakaks.
Dabar jau keletą metų dirba vadybininku-administratoriumi automobilių nuomos įmonėje. Be to, po ilgos pertraukos grįžo prie mokslų ir studijuoja socialinio darbo specialybę.
Mindaugas po to, kai sėdo į neįgaliojo vežimėlį, nebedirbo – būtų norėjęs, bet nemanė, kad bus kažkokiam darbdaviui reikalingas.
Abu vaikinai susipažino maždaug prieš dešimtį metų sanatorijoje. Po to jų keliai vis susikirsdavo, jie tapo draugais.
Sumanė imtis verslo
Vieną kartą bešnekant apie savo kasdienybę bičiuliams atėjo mintis, kad neįgaliesiems tikrai trūksta paslaugos, kurios dėka galėtų nuvykti nuo vieno taško į kitą. Daugiau padiskutavę priėjo mintį, kad jie patys ir gali tokią paslaugą teikti.
Abu vienbalsiai sako, kad jiems, nors ir yra vairuojantys, yra kilę su važinėjimų susijusių problemų, tad ką jau kalbėti apie nevairuojančius negalią turinčius žmones. Pavyzdžiui, sykį Mindaugas greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, o paskui ilgai laukė, negalėdamas grįžti namo (jautėsi silpnas, judėti savo jėgomis bijojo), kol galiausiai po 3 valandų išsiprašė greitosios pagalbos darbuotojų, kad jį parvežtų atgal.
Taigi apsisprendę vyrukai savo lėšomis įsigijo nedidelį „Reno“ markės autobusiuką, kuriame yra neįgaliojo vežimėliui skirta vieta ir specialus įvažiavimas, įkūrė VšĮ, sutvarkė kitus reikalus, kurių buvo tikrai nemažai, ir šių metų gegužės 6 d. „Asistentinis taksi“ išriedėjo į gatves.
Mindaugas automobilį vairuoja, Vaidas atsiliepia į telefono skambučius ir sudaro darbų grafiką. Automobiliu kartu keliauja asistentas Martynas, kuris prireikus padeda žmogui patekti į vidų, prisega jį ir vežimėlį saugos diržais, o nuvažiavus, kur reikia, palydi iki tikslo.
„Asistentinio taksi“ paslaugos skirtos ne tik judantiems ratukais, bet ir įvairias kitokias negalias turintiems žmonėms, taip pat senjorams, kuriems patiems jau nedrąsu kažkur eiti ir norisi, kad juos palydėtų, ar tiems, kuriems po patirtos traumos nelengva grįžti iš ligoninės namo. Teko vežti ir negalią turinčius vaikus į dienos centrus – juk įsodinus juos į pavežėjų automobilius tėvams būtų neramu, o šiuo atveju aišku, kad asistentas vaiką palydės pro duris.
Teoriškai neįgaliojo vežimėlis gali tilpti ir į paprastą automobilį, tačiau kai kuriems žmonėms reiktų vairuotojo pagalbos, kad įsėstų į vidų, be to, vairuotojas turėtų išardyti vežimėlį, tad gresia išsipurvinti rankas.
Dirbti smagu, bet kilo rimta problema
Abu pašnekovai tvirtino, kad per kelis mėnesius tikrai pasijuto reikalingi, atsirado nuolatinių klientų, gavo nemažai gražių atsiliepimų. Finansinės grąžos ši veikla kol kas anaiptol neatneša, pelno iš socialinio verslo draugai ir nesitikėjo, bet tikisi ateityje rašyti projektus ir galbūt sulaukti paramos. Dabar jau turi savanorių – Monika atsakinga už viešuosius ryšius, įrašus feisbuke, Martynas neatlygintinai padeda, lydėdamas keleivius, o Karolis, pats sėdintis vežimėlyje, prisideda prie tekstų rašymo.
Vairuotojas Mindaugas labai patenkintas tuo, kad, daug laiko praleidęs be darbo, jį pagaliau turi – darbe jaučiasi reikalingas, dienos prabėga greičiau ir atrodo įdomesnės.
Jis autobusiuku net lydėjo neįgaliuosiuos 21 dienos trukmės žygyje per Lietuvą „Camino Lituano“ keliu nuo Žagarės iki Seinų – prireikus paveždavo tuos, kuriuos žygis per didžiuosius vasaros karščius ypač išvargindavo, padėdavo įveikti sunkesnes kelio atkarpas.
Be to, vasarą draugai kartu su Lietuvos aktyviosios reabilitacijos asociacija rengė dienos stovyklą neįgaliems vaikams. Stovykloje vaikai mokėsi žvejoti ir virė žuvienę, stebėjo iliuzionisto ir atlikėjo pasirodymus, bendravo su kinologais ir jų šunimis ir kt.
„Buvo tikrai džiugu matyti vaikučių šypsenas. Tikimės, kad ateityje vėl pavyks prisidėti prie jiems, o gal dar ir senjorams, skirtų renginių“, – sakė Vaidas.
Visgi pradėjus „Asistentinio taksi“ veiklą kilo ir problemų. Kaip jau minėta, vyrai automobilį įsigijo savo lėšomis, bet jis nebenaujas (2012 m. gamybos), ir paaiškėjo, kad dažnai genda. Jau kelis kartus teko jį gabenti jį į autoservisą, atšaukus keliones klientams, kurie jas buvo užsisakę iš anksto.
Dėl to Vaidas su Mindaugu ryžosi prašyti gerų žmonių finansinės paramos naujesniam ir patikimesniam automobiliui įsigyti.
Vyrukų pagalbos prašymą rasite čia.
