Pridūrė, kad dabar jis pats nepažintų tokio savęs, koks buvo prieš ketverius penkerius metus – tada jis buvo aptukęs vyrukas, galvojęs vien apie darbą ir uždarbį, o dabar – lieknas sveikuolis, besidomintis saviugda, užsiimantis dvasinėmis praktikomis.
Maždaug iki 25 m. Simonas gyveno, kaip pats sako, paprastai. Baigė profesinę mokyklą, vėliau įsidarbino, o būdamas 22 m. ir sulaukęs gero pasiūlymo, išvyko dirbti į Norvegiją. Ten dirbo, kol pajuto, jog veikla neatneša pilnatvės jausmo, nors materialūs poreikiai buvo daugiau nei patenkinti.
Norvegijoje jis pirmiausia tapo vertėju iš anglų kalbos vienoje statybininkų brigadoje. Vėliau su vienu norvegu pats įkūrė statybų bendrovę. Sekėsi labai gerai.
„Tačiau visą laiką labai intensyviai dirbau, vis galvojau tai apie namą, tai apie naują mašiną ar keliones po užsienio šalis. Valgiau bet ką, pernelyg savimi nesirūpinau – tuo metu svėriau 120 kg, jau buvo sunku pasilenkti ir užsirišti batus. Jėgų ir ištvermės turėjau, tačiau sveikata ir širdies veikla jau buvo probleminė, vos ne kaip pagyvenusio žmogaus. Jaučiau, kad taip ilgai netempsiu. Vienu metu nuo statybinių dulkių jaučiau dusulį, kamavo nugaros ir sanarių skausmai, ir emocinis fonas nebuvo malonus“, – atsiminė Simonas, šiuo metu sveriantis 81 kg (ūgis – 178 cm).
Jis nuo vaikystės nebuvo lieknas. Rekordinis svoris, kurį matė užlipęs ant svarstyklių, buvo 134 kg. Sako, kad nuolat jautėsi taip, kaip jaustųsi normalus aktyviai gyvenantis žmogus, kuris visur su savimi tamposi papildomą 50 kg naštą.
Kartais kelis kilogramus numesdavo, bet paskui vėl priaugdavo. „Mano nuomone, vien sveikai maitintis ir daug judėti tam, kad sulieknėtum ir toks liktum, nepakanka – labai svarbu yra atrasti vidinę harmoniją. Juk mūsų kūnas, protas ir siela sudaro vieną visumą, viskas tarpusavyje susiję. Man susireguluoti svorį pavyko tik tada, kai transformavausi kaip asmenybė – dabar rūpintis savimi atrodo natūralu ir visai nesunku“, – pastebėjo pašnekovas.
Permainos į Simono gyvenimą atėjo po to, kai gyvenimas, jo žodžiais tariant, staiga pradėjo griūti.
„Tada, 2016 m., netekau vieno artimo žmogaus – jis buvo sveikas, energingas, ir staiga jo neliko. Netrukus kitas artimas žmogus susirgo sunkia liga. Šie įvykiai mane labai sukrėtė. Netrukus sekė skyrybos su mergina, su kuria draugavome 9 metus, ruošėmės tuoktis ir pirkti namą. Mes nutolome, kadangi buvau pernelyg pasinėręs į darbą. Štai tada susigriebiau, kad kažką gyvenime darau neteisingai“, – pasakojo Simonas.
Jis pradėjo svarstyti, kad norėtų imtis kitos veiklos, kuri atrodytų miela ir prasminga, o ne tik neštų pinigus. Pačiam mesti darbą buvo sunku pasiryžti, juk buvo vienas iš įmonės vadovų, ant kurio pečių daug kas laikėsi. Bet netrukus aplinkybės susiklostė taip, kad vienas iš svarbiausių darbuotojų susirgo, o vienas klientas sukėlė daug problemų, ir įmonę įkūrėjai uždarė bendru susitarimu.
Įkvėpimą rado Maroke ir Lietuvoje
Tada Simonas grįžo į Lietuvą ir labai intensyviai pasinėrė į savęs pažinimą bei įvairius dvasinius mokymus.
„Seniau man tokie dalykai nerūpėjo, ir tikėjimas Dievu atrodė kažkoks nesusipratimas, nes tikėjau tik tuo, kas paremta mokslu. Bet pradėjęs domėtis dvasiniais dalykais, suvokiau, kad viskas nėra taip paprasta. Išvykau atostogų į Maroką, kur mane sužavėjo vietinių žmonių tikėjimas, kurio dėka jie visi jautėsi kaip viena šeima, broliai ir sesės, prireikus visuomet padedantys vieni kitiems“, – atsiminė jis.
Be to, per viešnagės Maroke mėnesį vyrukas daug vaikščiojo pėsčiomis, ėmė sveikiau maitintis, tad numetė nemažai svorio ir grįžęs namo jautė norą prisižiūrėti toliau.
Lietuvoje jis kurį laiką gyveno iš santaupų (jų turėjo, bet ne itin daug, nes nemažai išleisdavo kelionėms) ir vien skaitė knygas bei domėjosi saviugda, dalyvavo įvairiuose mokymuose bei seminaruose. Ir toliau sėkmingai metė svorį.
„Gal ir pernelyg intensyviai į visas tas praktikas pasinėriau, bet greitai atradau, kas man rūpėjo ir tiko. Suvokiau, kad pagrindinis mano tikslas – rasti vidinę ramybę ir gyvenimo džiaugsmą, daryti tai, kame matau prasmę. Iki tol man kiekvieną rytą būdavo sunku keltis iš lovos ir pradėti dirbti, o norėjosi dieną pradėti su džiaugsmu“, – sakė Simonas.
Daug vaisių ir daržovių
Po kelių metų ieškojimų jam pavyko atrasti harmoniją ir tapti nauju žmogumi. Ypač veiksmingos jo atveju pasirodė įvairios kvėpavimo praktikos, pavyzdžiui, rebefingas, meditacija ir emocijų paleidimo technika. Pastarosios treneriu ir pats tapo, baigęs tam skirtus kursus.
„Emocijų paleidimo techniką natūraliai naudoju savo kasdienybėje. Štai dabar mes kalbamės. Jei jūs mane suerzintumėt ar supykdytumėt, aš nė nenutraukdamas pokalbio galėčiau nusiraminti. Kitaip sakant, galiu greitai iš susijaudinimo ar kitų stiprių išgyvenimų grįžti į ramybės būseną“, – aiškino pašnekovas.
Vienu metu Simonas buvo labai pasinėręs į įrodymų, jog Dievas egzistuoja, paieškas. Dabar jau kiek aprimo, bet yra įsitikinęs, kad aukštesnė jėga egzistuoja, tik galbūt ne tiksliai tokia, kokia tiki įvairių religijų atstovai – tai veikiau energija, veikianti kiekvieno iš mūsų organizmo ląstelėse.
Taip pat Simoną labai domina holistinė ir natūrali medicina – dabar susirgęs pirktinių vaistų nesigriebtų, pirmiausia išbandytų kitas alternatyvas.
Vyras daug eksperimentavo ne tik su įvairiomis dvasingumo praktikomis, bet ir su mityba. Vienu metu buvo žaliavalgis veganas ir valgydavo tik termiškai neapdorotus vaisius, daržoves bei riešutus. Jautėsi gerai, energijos netrūko, bet visgi pajuto, kad kartais norisi ir troškintų ar kepintų produktų. Dabar irgi daugiausia valgo vaisius, daržoves, ankštinius augalus, bet kai pajunta, kad organizmas nori žuvies, krevečių ar dar kažko, to ir nusiperka.
Gyvenant Ispanijoje taip maitintis labai paprasta. Į ją Simonas persikraustė prieš metus. Prieš tai, pasibaigus santaupoms, dar išvyko užsidirbti Islandijoje, bet pajuto, kad norisi daugiau saulės, išvyko į Ispaniją pas dėdę į svečius ir čia pasiliko.
Dirbdamas paprastus darbus, kaip kroviko ar vairuotojo, savanoriaudamas, Simonas neužmiršo ir dvasinių praktikų, nuolat tobulinasi, lanko seminarus, susitinka su vietiniais gydūnais.
„Man svarbiausia, jog radau būdus susibalansuoti, sugrįžti į harmoniją, palaikyti vidinę ramybę ir paleisti tai, kas man gyvenime nepadeda. Seniau skyręs daug laiko ir sveikatos materialiems dalykams, suvokiau, jog galima gerai jaustis savo viduje, ir neturint didelių turtų (ir atvirkščiai – gali būti turtingas, o jaustis nelaimingas)“, – aiškino emigrantas.
Jei reikia, gali padėti ir nemokamai
Sukaupus daug žinių Simonui kilo noras jomis dalytis su aplinkiniais. Tačiau jis ne iš tų gyvenimo būdo mokytojų, kurie prašo už konsultacijas konkretaus atlygio. Jis kviečia žmones, kuriems jo patirtis atrodo įdomi, kažkuo įtraukia ir „paliečia“, su juo susisiekti, pabendrauti ir galbūt pasisemti noro keistis.
„Asmeninis augimas svarbus kiekvienam, bet ne kiekvienas mūsų sugeba perlipti per didelį sunkų kalną minčių ir įsitikinimų, įpročių, kurie trukdo pasiekti tai, apie ką taip ilgai svajojai... Aš negaliu pasakyti žmogui, ką daryti, negaliu ir nenoriu atsakinėti į klausimus, aš tiesiog atsuku veidrodį, padedu apšviesti dalis, kurios nebetarnauja, ir atlikti asmeninę transformaciją lengvai, paprastai ir žaismingai. Yra žmonių, kurie krenta ir lieka gulėti, bet gal mano patirtis paskatins kažkurį keltis ir judėti pirmyn“, – teigė Simonas.
Už savo konsultacijas jis nė neprašo fiksuoto užmokesčio – juk gal žmogui, kuris norės kreiptis pagalbos, finansiškai šiuo metu labai sunku. Tiesa, tie, kurie finansinių sunkumų neturi, gali atsilyginti peremdami.
Susisiekti su Simonu galima feisbuko paskyroje „Illumina namai“.
