Ištvermė ir mokėjimas susikaupti Austėjai padėjo neprarasti vilties tęsti sportininkės karjerą. Boksuotis ji pradėjo prieš penkiolika metų. Piktupėnuose netoli Tauragės gimusi sportininkė čia praleido aštuonerius metus.
Vėliau ji augo Airijoje, čia baigė vidurinę mokyklą. Kai tėvas žuvo avarijoje, Austėją su broliu užaugino motina.
Bokso treniruotės po tėvo mirties paauglei buvo tarsi užuovėja nuo įvairių rūpesčių.
„Augau tarp berniukų, visi mane stumdydavo, niekas nenorėdavo žaisti, todėl turėjau mokėti apsiginti. Bokso salė man padėjo. Per treniruotes visi buvome tarsi šeima. Nežinau, kuo dabar būčiau, ką daryčiau, jeigu nebūčiau lankiusi bokso, kuris mane išgelbėjo. Manau, individualios sporto šakos išmoko nepasiduoti“, – yra kalbėjusi sportininkė.
A.Aučiūtė yra pasaulio jaunių čempionato prizininkė, devynis kartus tapo Airijos čempione, penkiskart pasipuošė Lietuvos čempionato aukso medaliu.
Tai, kad tęsia karjerą gimtinėje, Austėja vadina laimingu atsitiktinumu. Kartą, kai per atostogas grįžo į Lietuvą, Austėjos teta pasiteiravo trenerio Vinco Murausko, ar galėtų ją atvesti į salę. Treneris susižavėjo jaunąja boksininke ir pakvietė dalyvauti Lietuvos varžybose. Vėliau ji apsisprendė sportuoti tėvynėje.
Tiems, kurie sako, kad boksas nėra moterims skirta sporto šaka, Austėja žino, ką atsakyti.
„Moterys kur kas daugiau nei vyrai turi motyvacijos treniruotis ir siekti tikslo. Nesvarbu, kad sunkiai dirbu salėje, prakaituoju, bet puikiai žinau, jog boksininkės yra gražios moterys, nors pasitaiko dienų, kai nosis būna apdaužyta“, – prisipažino Austėja.
Klaipėdoje ji tęsia magistro studijas, susijusias su sporto pedagogika. Austėja tikina, kad gyvenimas jos nelepino, nes turėjo ne vieną traumą. Gydytojai aiškino, kad tai galėjo būti susiję su augliu galvoje, apie kurį kaupėsi skysčiai.
Kadangi sportuojant dažnai pasitaiko traumų, Austėja niekada nesusimąstė, kad tai gali būti įspėjimas apie rimtą ligą.
„Nežinau, kodėl mane kankino atsinaujinantys uždegimai, galvos skausmai, nuovargis. Maniau, kad nusilpau dėl per didelio sportinio krūvio ar įtampos, nebuvo net minties, jog turiu kokių nors negalavimų“, – pasakojo sportininkė.
Jai atrodė, kad jausti nuovargį yra normalu. Į bokso stovyklą Lenkijoje išvykusi Austėja buvo laiminga, kad vėl gali rengtis pasaulio čempionatui.
Bet tada prasidėjo mentikaulio skausmai. Dėl šios priežasties jai buvo skirtas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris turėjo nustatyti negalavimo priežastį.
Šio tyrimo metu buvo pastebėta ir neaiškių dėmių galvoje.
Dar kartą atidžiau ištyrus galvą paaiškėjo, kad sportininkės smegenyse yra auglys. Žinia apie tai sukėlė šoką.
„Nė prieš vienas varžybas nesu jautusi tiek įtampos, streso ir nežinios kaip tą kartą. Tokios nakties, kokią turėjau prieš operaciją, niekam nelinkėčiau. Gulėjau lovoje ir mintyse nuteikinėjau save, kad nepamiršiu mylimųjų, kad galėsiu apkabinti artimus žmones“, – prisipažino moteris.
Bet savo profilyje socialiniuose tinkluose Austėja tikino, kad yra laimės kūdikis. Šiemet balandžio 22-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose jai buvo atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija, trukusi šešias valandas.
Prieš operaciją sportininkę pasikvietęs gydytojas įspėjo, kad jai gali tekti iš naujo mokytis vaikščioti, netgi kalbėti, gali atsirasti atminties spragų.
Tuo metu nebuvo jokios minties, kad Austėja galės toliau treniruotis ir grįžti į bokso ringą. Tačiau jai pavyko greitai atgauti jėgas.
„Atsimenu, atsibudusi reanimacijoje ir pamačiusi ateinantį gydytoją apsidžiaugiau, kad pažinau šį žmogų. Apsičiupinėjau galvą, galūnės veikė.
Nejutau streso. Pirmieji gydytojo žodžiai buvo, kad operacija sėkmingesnė, nei tikėjosi.
Jos metu taip pat buvo atlikta biopsija, jos atsakymas – jokių piktybinių ląstelių nerasta“, – pasakojo Austėja.
Boksininkei pavyko jau po dešimties dienų grįžti iš ligoninės į namus. Austėja neabejoja, kad sportas padeda susidoroti su sunkumais ir grūdina charakterį, o be šių savybių sunku siekti pergalės ringe.
Praėjus beveik trims mėnesiams po neurochirurginės operacijos ji galėjo daryti įvairius pratimus, vairuoti, susitikti su draugais.
Austėja dėkinga gydytojui Vyteniui Trumpickui. Savo paskyroje socialiniuose tinkluose sportininkė rašė, kad jei šis medikas nebūtų atlikęs magnetinio rezonanso tyrimo, kitos varžybos galėjo būti paskutinės. Jis ragino nedelsti ir vykti į Kauno klinikas.
„Profesorius Arimantas Tamašauskas ir neurochirurgas Karolis Bareikis išgelbėjo man gyvybę, grąžino viltį sportuoti. Prižadu, kad pasaulio bokso arenos dar išgirs mano pavardę“, – tikino Austėja.
Kad boksininkei buvo nustatyta hemangioblastoma – labai retas kraujagyslinės kilmės gerybinis navikas, sudarantis vos 2 procentus visų centrinės nervų sistemos auglių, buvo aprašyta ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų tinklalapyje.
Pagrindiniai šios ligos simptomai – rytinis pykinimas ir galvos skausmas.
Nors hemangioblastoma yra gerybinis auglys, tokie dariniai pavojingi ir turi būti kuo greičiau pašalinti. Geriausias hemangioblastomos gydymo būdas – chirurginis, todėl Kauno klinikose Austėjai buvo atlikta naviko šalinimo operacija.
„Šis navikas pacientės galvoje spaudė smegenėles, sukėlė aplinkinę smegenų edemą (pabrinkimą). Pacientę reikėjo operuoti kuo skubiau, siekiant pašalinti edemą ir atkurti smegenėlių funkciją“, – teigė Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius A.Tamašauskas.
Moksliniai tyrimai rodo – kuo daugiau auglio ląstelių pašalinama, tuo geresnių prognozių galima tikėtis ateityje. Todėl pagrindinis hemangioblastomos operacijos tikslas – pašalinti visą naviką, kuo mažiau pažeidžiant aplinkinius audinius.
Profesorius A.Tamašauskas pripažino, kad tokios neurochirurginės operacijos rizikingos, jos turi būti atliekamos ypač tiksliai.
Operacijos metu yra naudojamos moderniausios technologijos: neuronavigacija, magnetinio rezonanso vaizdų integravimas ir atvaizdavimas operaciniame mikroskope realiuoju laiku, intraoperacinis ultragarsas, taip pat ultragarsinis siurblys, skirtas saugiai pašalinti naviką.
Gydytojas neurochirurgas K.Bareikis įspėjo, kad pašalinus kraujagyslinės kilmės gerybinį naviką prognozės būna geros, tačiau lieka minimali naviko atsinaujinimo rizika, todėl po operacijos pacientus būtina stebėti ir atlikti radiologinius tyrimus.
Kauno klinikų medikus, kurie gelbėjo Austėjos gyvybę, boksininkė vadina savo geriausia palaikymo komanda.
Operacija buvo tik dalis kompleksinio gydymo, prie kurio prisidėjo Kauno klinikų gydytojai anesteziologai-reanimatologai, reabilitologai, patologai, radiologai, onkologai, taip pat įvairių skyrių ir operacinės slaugytojos.
Dėl galvos smegenų navikų – po 300 operacijų kasmet
Kauno klinikų Neurochirurgijos klinika – neurochirurgijos pradininkė Lietuvoje. Čia gydoma apie pusę pacientų iš visos šalies, kuriems reikalinga neurochirurginė pagalba, tarp jų – sunkiausiomis neurochirurginėmis ligomis sergantys suaugusieji ir vaikai.
Kasmet Kaune operuojama apie 300 galvos smegenų navikų, 5–6 pacientams tokia operacija atliekama dėl hemangioblastomos.
