Kai po vidurdienio susitikome su Piya Dassi, nebuvo sunku nepastebėti ant peties tarsi rankinė tabaluojančio rudo nešulio, aptraukto tokiu pat kaip vienuolės drabužiai audeklu.
Pasmalsavus, ką ji nešasi, Piya Dassi neslėpė: „Aukas.“ Po tuo audeklu buvo metalinis dubuo su dangčiu, kurį vėliau lietuvė ištraukusi parodė.
„Šiandien stovėjau gatvėje, rinkau aukas ir visiems linkėjau, kad patirtų ramybę, kurią aš patiriu“, – pasakojo valandą aukas rinkusi budistė.
Vienuolė tyliai laukė gerumo akimirkų rankose laikydama raštelį, kuriuo prašoma aukoti tik maisto. Daugiausia tąkart jai pagelbėjo paaugliai. Matyt, jaunimas labiausiai pakantus kitaip gyvenantiems.
Iš prekybos centro išėjęs vaikinas prieš aukodamas mandagiai ištarė: „Aš jums vaisių nupirkau.“ Piya Dassi pagalvojo: „Argi negražu? Aš tikrai ne dėl savęs stoviu, aš noriu, kad žmonės patirtų džiaugsmą dėl savo gerumo.“
Gyveno oloje
Neseniai ji grįžo iš Ispanijos – Almerijoje Piya Dassi per vasaros karščius buvo apsistojusi vienoje iš olų.
Kalnuotoje vietovėje tokių dirbtinių olų nemažai, jos išlikusios nuo senų laikų. Anksčiau olos buvo tapusios gyventojų prieglobsčiu per karus, o pastaruosius kelis dešimtmečius jose gyveno romai.
Po vieno žemės drebėjimo miesto savivaldybė įnamius iškeldino, tačiau olos vis vien neliko tuščios. Jose dabar dažnai glaudžiasi benamiai. Šią vasarą olose nestigo gyventojų – lietuvė vienoje sutiko vokietį ir bičiulę olandę vienuolę.
Kitame kalvos šlaite kone mėnesį Piya Dassi meditavo, giedojo giesmes, o prieš vidurdienį, nes įprastai popiet budistai nė kąsnio į burną neima, išeidavo į miestą su dubenėliu.
Oloje Piya Dassi buvo apsistojusi ne pirmą kartą. Joje lankėsi tuomet, kai gyvenant Mianmare sušlubavo sveikata, – nuo riebaluose ruošiamo tradicinio maisto sutriko virškinimas. Todėl ji metams buvo išvykusi atgauti jėgų į Europą – viena britė vienuolė pasiūlė pagyventi toje oloje. Piya Dassi netrukus atsitiesė – sustiprėjo ir kūnas, ir dvasia.
Ispanijoje dažnai vietos žmonės paaukodavo lietuvei labai daug maisto. Kartą ji buvo gavusi septynis kilogramus ryžių!
„Ne kiekvieną sykį taip pasisekdavo“, – juokdamasi pasakojo moteris. Bet ji kaskart nušvinta, kai leidžia sužydėti žmonių gerumui.
Pripirko daržovių
Šią vasarą Almerijos centre Piya Dassi sutiko lietuvių šeimą. Prie prekybos centro žmonos laukiantis vyras ispaniškai užkalbino vienuolę: „Kokį tikėjimą išpažįstate?“ Budistė iš akcento suprato, kad su ja bendrauja lietuvis, tad perėjo prie lietuvių kalbos.
Kai juodu pradėjo kalbėtis, paaiškėjo, kad smalsus vyriškis saulėtame krašte gyvena dvidešimt metų.
Po kiek laiko su pirkiniais pasirodžiusi jo žmona išgirdo vyro prašymą: „Nueik dar kartą ir nupirk daržovių.“
Sutuoktinė sugrįžo su kalnu daržovių, tad vienuolė iš jų net kelias dienas gamino patiekalus.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Savaitgalis“.
