– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Sekmadienį – Šv.Mišios, o šiaip ne vasaros savaitgaliais stengiamės bent trumpam iškišti nosį į gamtą: į kokį pažintinį taką, mišką ir papietauti ne namie, kad mama pailsėtų nuo puodų. O vasarą gyvename kaime, ten visos dienos – savaitgaliai.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Stengiuosi negalvoti, apskritai laikausi taisyklės savaitgaliais nejungti kompiuterio, netikrinti elektroninio pašto, kurį naudoju darbo reikalais.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Darboholike manęs tikrai nepavadinsi. Yra laikas dirbti ir laikas ilsėtis. Ir ilsėtis man patinka lygiai taip pat kaip dirbti. Penktadienį visi tiesiog ilgiau vakarojame, mudu su Regimantu paprastai iki išnaktų žiūrime kokį filmą džiaugdamiesi, kad ryt nereikės anksti keltis.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Žinoma, kad vartausi. O kada dar pasivartysi? Sekmadienio rytą juk mišios. Tad šeštadienis yra vienintelė šventa diena per savaitę, kai gali vartytis į valias, gerti lovoje kavą ir teisėtai supykti, jeigu kas nors drįsta per anksti paskambinti.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Visaip. Jeigu ruošiamės kur nors toliau pavažiuoti, tai, žinoma, galvojame. Bet paprastai esame laisvi staiga pakeisti planus.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– O tai svarbu? Kažkaip vis mažiau apie tai galvoju ir drabužių naudoju nedaug. Į miestą pasipuošiu, vasarą mėgstu sijonus ir sukneles.
O į gamtą važiuoju su namų drabužėliais. Aviu dabar jau dažniausiai tik sandalus ir sportinius batelius – labai patogu, kai toli vaikštai. Paskutinius aukštakulnius kraustydamasi palikau prie konteinerio – nebeaktualu, daug metų neprireikia.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Bendravimui su šeima. Bet nuo rudens planuoju pagaliau griežtai šeštadieniais įsivesti tvarkymosi dieną. Įtraukti į tą jungą visus šeimos narius. Gal pavyks.
– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?
– Su šeima. Mes nelabai būriniai.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodami, tvarkydamiesi, skaitydami, žiūrėdami televizorių?
– Pailsiu tik vaikščiodama gamtoje. Kitos poilsio formos dažniau tik nuvargina.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Į mišką.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Ne. Užsienyje apskritai nesiilsime, išvykstame labai retai ir tiktai darbo reikalais.
Nesugebu pailsėti užsienyje, man tolimos kelionės ir svetima aplinka sukelia per didelį stresą. Jeigu atvirai, iš tiesų pailsiu ir atsigaunu tik senelių kaime, kuriame su šeima vasarojame jau šešiolikta vasara.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?
– Oi, nemėgstu, neminėkite virtuvės! Su maloniu poilsiu ji man neturi nieko bendra.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Visus. Jeigu ištveriu.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Absoliuti atgaiva. Tiek ten to darbo – prižiūrėti amžinatilsį močiutės gėlyną. Grynas džiaugsmas. Visus kitus ūkio darbus nuveikia vyras, jis irgi taip ilsisi. Daržų neturime, kad tos prievolės nebūtų.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– O kodėl gi ne? „Metų“ žurnalo redakcijoje šauni kolegų kompanija, bendraujame neformaliai, pasipasakojame, kiek patys norime.
– Kaip jūs apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Man tai būtų savaitės rekolekcijos kokiame nors vienuolyne, toli nuo miesto šurmulio ir namų rutinos.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Pėsčiomis.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– Turiu kojinę, į kurią visus metus po truputį taupau, kad vasarą galėčiau prisidėti prie atostogų išlaidų.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Kai atitrūksti nuo darbo ir buities ir gali niekur neskubėti.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Neatsimenu.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Nesvajoju. Savaitgalis per trumpas, kad dėtum į jį daug vilčių.
