Šviesiaplaukis Mykolas panašus į motiną, buvusią šuolininkę į tolį, dabar verslininkę Kristiną Sablovskytę-Aleknienę, tačiau renkantis disko metimą įtakos turėjo tėvas.
Kai gimė sūnūs Martynas (20 m.) ir Mykolas, V.Alekna kopė į sporto olimpą.
Pirmą kartą laimėjęs 2000-aisiais Sidnėjaus (Australija) olimpiadoje aukso medalį disko metikas skyrė kone žaidynių išvakarėse gimusiam Martynui.
2004 metais Atėnų (Graikija) olimpinėse žaidynėse iškovotą aukso medalį V.Alekna dovanojo Mykolui, gimusiam 2002 metų rudenį. Kai K.Aleknienė laukėsi trečiosios atžalos, V.Alekna dar nesiruošė trauktis iš sporto, tačiau jau svarstė, kad norėtų suderinti sportą su tėvystės atostogomis.
Tuomet 39 metų sulaukęs ir vidaus reikalų ministro patarėju tapęs sportininkas nutarė padaryti pertrauką ir atsidėti šeimos pagrandukės Gabrielės priežiūrai. Kol vaikai buvo maži, V.Alekna nemanė, kad po keliolikos metų sporto padangėje ims žibėti jų vardai.
Nenuostabu, kad šiuo metu vis dažniau skamba disko metikų brolių Martyno ir Mykolo Aleknų pavardės. O šuolininkė į tolį Gabrielė Aleknaitė (13 m.) savo amžiaus grupėje tapo Lietuvos lengvosios atletikos čempione.
Tėvus, aišku, atžalų laimėjimai džiugina. Jie drauge su vaikais išgyvena ir pergalių džiaugsmą, ir pralaimėjimų kartėlį, nes patys gerai supranta, koks sunkus kelias į sėkmę ir koks saldus pergalių skonis.
„Kaip jaučiuosi? Aš tai gerai jaučiuosi. Šįmet buvo tikimybė, kad Mykolas tai padarys, tai yra iškovos Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato aukso medalį. Jo sportinė forma buvo gera visą sezoną. Jis yra teisingame kelyje.
Po mėnesio vyks pasaulio čempionatas, manau, jis bus vienas pretendentų į aukščiausius apdovanojimus“, – sūnaus laimėjimu džiaugėsi legendinis disko metikas.
1,75 kg svorio disko metimo rungties finale M.Alekna tiesiog dominavo – jam nebuvo lygių. Lietuviui pritrūko vos dviejų centimetrų iki pirmenybių rekordo. Jį pasiekė 2015 metais lenkas Bartlomiejus Stolas Švedijoje vykusiame čempionate.
M.Alekna šiemet yra tiek Europos, tiek pasaulio jaunimo reitingo lyderis, sugebėjęs diską numesti 69 m 77 cm. Pasaulio jaunimo rekordas – 70 m13 cm.
V.Aleknai sudėtinga būtų lygintis su sūnumi, jei grįžtų į savo aštuonioliktuosius gyvenimo metus.
„Tokio įrankio iš viso nesu mėtęs, nes kai buvau tokio amžiaus, mūsų mėtomas diskas svėrė du kilogramus. Manau, kad tikrai būčiau metęs mažiau, tuo metu dar nebuvau tokio lygio metikas kaip Mykolas“, – neabejojo tėvas.
V.Alekna sūnui retai patarinėja, kaip sviesti diską, nes Mykolas gerai sutaria su treneriu Mantu Jusiu.
„Mykolas – teisingame kelyje, ką čia patarinėsi, nebent dėl kokių smulkmenų“, – įsitikinęs V.Alekna.
Aleknų pirmagimis Martynas – taip pat žinomas disko metikas. Daugiau nei prieš savaitę jis Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionate pelnė septintąją vietą. Jam šiek tiek nepavyko parodyti to, ką gali, – pritrūko 80 centimetrų iki bronzos medalio. Tėvui tai atrodo irgi neblogas rezultatas, nors Martyno broliui dabar sekasi geriau.
Matydami sportuojančius tėvus Aleknų vaikai patys nusprendė būti sportininkai. Gabrielės akys labiau krypo į motiną, Martyno ir Mykolo – į tėvą, tad jie pasirinko atitinkamas sporto šakas.
Kadangi atžalos tęsia tėvų sportinį kelią, Kristina ir Virgilijus negali visiškai atitrūkti nuo sporto, nors jau yra baigę sportinę karjerą.
Vakar prasidėjusi Tokijo olimpiada prie televizoriaus ekrano subūrė visą šeimą, bet labiausiai iš jaudulio virpa penkeriose olimpinėse žaidynėse per karjerą dalyvavusio V.Aleknos širdis: „Nors turiu tiek patirties, vis tiek mažas jauduliukas atsiranda.
Be jokios abejonės, stebėsiu, sirgsiu už mūsų šalies sportininkus.
Ypač lauksiu savo šalies disko metimo atstovo pasirodymo – Andrius Gudžius šiais metais yra įgijęs gerą sportinę formą, manau, galime turėti, kuo pasidžiaugti, olimpinėse žaidynėse.“
Kol siekė sporto aukštumų, V.Alekna dažniau vilkėjo sportinę aprangą, kuri daug metų buvo tarsi priaugusi prie odos. Dabar šiek tiek keistoka Seime antrą kadenciją dirbantį V.Alekną matyti vilkintį oficialią aprangą – kostiumą.
Atsakydamas į šį klausimą, kokie drabužiai jam mielesni, disko metikas ir politikas išliko diplomatiškas: „Neišvengiamai pasibaigia vienas gyvenimo etapas, ateina kitas. Viskas gyvenime keičiasi.
Aišku, tas etapas, kai teko keliauti po pasaulį – vykti į varžybas, ir prisiminimai iš jo išliko patys maloniausi. Kartais grįžtu į tuos laikus, tenka žiūrėti, kaip kiti diską mėto, dalyvauja varžybose. Savotiškai žavūs tie gyvenimo etapai.“
Nors didžiausi V.Aleknos varžovai disko metimo sektoriuje taip pat nulipo nuo aukščiausių apdovanojimų pakylos visam laikui, jiems ir ateities kartoms ramybės neduos į sporto viršūnę besiveržiantys Virgilijaus sūnūs.
„Gerai, kad sporto rungtis pereina iš kartos į kartą. Martynas ir Mykolas – jau kitos kartos, jaunimo, sporto atstovai. Jie turi galimybių dalyvauti ateities olimpinėse žaidynėse, atstovauti disko metimo rungčiai, kurioje per Lietuvos sporto istoriją turime sukaupę daug pergalių.
Daug disko metikų žino visa Lietuva, jie anksčiau garsino mūsų šalį. Malonu, kad tos tradicijos tęsiasi. Manau, kad nebus tokių olimpinių žaidynių, kad Lietuva neturėtų savo atstovų disko metimo sektoriuje“, – patikino pašnekovas.
Alekna – šią lietuvišką pavardę, matyt, dar ne kartą girdės disko metimo pasaulis!
Juk kuklaus ir ramaus būdo V.Aleknos dideli laimėjimai išgarsino ne tik jį, bet ir šalį. Taip sutapo, kad man pradėjus dirbti dienraštyje „Lietuvos rytas“, nors ir nerašiau apie sportą, ne kartą teko bendrauti su garsiuoju disko metiku.
Legendinis atletas – dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas – trimis mėnesiais jaunesnis už mane, todėl mano širdis dar labiau virpėdavo jam dalyvaujant olimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos pirmenybėse. Labai džiaugdavausi bendraamžio pergalėmis, žavėjausi ir žaviuosi jo santūrumu, vyriškumu.
Kai 2000-aisiais V.Alekna Sidnėjuje iškovojo savo pirmąjį olimpinį medalį, su dabar jau šviesaus atminimo kolega vykome į Vilniaus oro uostą pasitikti olimpiečių ir jų pakalbinti.
Tąkart iš lėktuvo, atskraidinusio olimpiečius iš Australijos, turėjo išlipti net du čempionai – V.Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė.
Kolega užsiminė norįs kalbinti Virgilijų, man liko Daina. Kai olimpiniai čempionai su aukso medaliais priartėjo prie žurnalistų, čiupau nuo jų sprunkančią šaulę. Čempionė nebuvo labai kalbi, gal pavargusi po skrydžio, nepratusi prie užklupusio žiniasklaidos dėmesio, skubėjo kuo greičiau įsėsti į automobilį.
Vėliau sekiau V.Aleknos karjerą, nes tuo domėjosi visa Lietuva, ir vyliausi, kad kada nors pavyks pabendrauti su žinomu sportininku.
2004-aisiais V.Aleknai su žmona Kristina teko garbė dalyvauti Monake surengtose geriausių pasaulio atletų pagerbimo iškilmėse. Kvietimuose į Monako Kunigaikštystės Grimaldi rūmuose vykusį renginį buvo nurodyta, kad svečių apranga turi būti vakarinė, juodos spalvos.
2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojusiam V.Aleknai susiruošti į šį vakarą neiškilo problemų dėl iškilmingos aprangos. Šventės organizatoriai pasirūpino kostiumais bei smokingais ir siūlė juos sportininkams nemokamai.
Beveik 2 metrų ūgio ir 130 kilogramų svorio V.Aleknai buvo nelengva surasti tinkamo dydžio drabužių. Tačiau ilgėliau paieškojus iš daugybės smokingų išsirinko labiausiai tinkantį, o prie jo priderino ir peteliškę.
„Kentėti galima“, – tuomet paklaustas, kaip jautėsi su smokingu, atsiduso ir šmaikščiai atsakė V.Alekna. Tačiau iškilmingame renginyje, kai V.Aleknos pavardė nuskambėjo tarp geriausių planetos lengvaatlečių penketo, jam neteko ilgai vilkėti ne paties mieliausio vakarinio drabužio – iškilmės truko tik pusantros valandos.
Jo žmona, turėjusi retą progą vilkėti šventinį apdarą, buvo pasipuošusi pigių drabužių parduotuvėje Vilniuje įsigyta puošnia elegantiška suknele, kuri jai labai tiko ir patiko. Moteris prabangiame renginyje jautėsi puikiai.
„Vienų moterų drabužiai buvo labai iškilmingi, kitų – kuklesni, tačiau mes į šventę vykome ne savęs parodyti“, – sakė praeityje buvusi sportininkė.
Vėl atėjo laikas pašnekinti V.Alekną, kai sportininkas išėjo tėvystės atostogų – prižiūrėti šeimos pagrandukės, jauniausios iš trijų atžalų.
Virgilijus nuoširdžiai papasakojo, kaip jaunėlei skaito pasakas, ruošia valgį, eina pasivaikščioti. Tačiau legendinis sportininkas buvo nepalaužiamas ir nesutiko nusifotografuoti su jaunėle. Šeima buvo nutarusi neviešinti nuotraukų su vaikais. Virgilijus užsiminė, kad žmona to nenori.
Liko gražiai paprašyti žmonos.Paskambinusi K.Aleknienei paprašiau tą vienintelį kartą sulaužyti šeimos nuostatą dėl fotografavimosi ir leisti Virgilijui įsiamžinti su dukra.
Kristinos širdis suminkštėjo, ir ji praskleidė šeimos gyvenimo uždangą. Žinau, kad viešumas šiai kuklumu pasižyminčiai šeimai – sunkus išbandymas, bet į sporto olimpą besiveržiantys legendinio disko metiko sūnūs privers apie juos kalbėti dar ne kartą.
Lietuvis varžovų nepasigailėjo
- Tai pirmasis rimtas M.Aleknos titulas, kurį jis Estijoje laimėjo be didesnio pasipriešinimo. Lietuvio pasirodymas ir rezultatai niekam nekėlė klausimų – jis varžovus aplenkė daugiau kaip 5 metrais.
- M.Alekna sėkmingai metė beveik visus metimus: pirmasis – 65 m 90 cm, antrasis – 65 m 96 cm, trečiasis – 65 m 79 cm, ketvirtasis – 61 m 94 cm, penktasis – 66 m 89 cm, šeštasis – 68 m. Antras pirmenybėse liko vokietis Magnus Zimmermannas (61 m 55 cm), o trečiąją vietą iškovojo baltarusis Vladzislavas Pučko – 61 m 6 cm.
