Šiuo metu Egidijus su Kaddy Kebba turėjo kartu atostogauti Lietuvoje, kur draugai jau buvo jiems parengę įdomią programą, o netrukus, susitvarkę dokumentus, turėjo iškeliauti į Airiją, kur vyras šiuo metu gyvena ir dirba, ir ten kurti bendrą gyvenimą.
Tačiau ambasados sprendimas neišduoti su lietuviu susituokusiai afrikietei vizos viską apvertė aukštyn kojomis: moteris vėl grįžo į Gambiją, kur gyvena su tėvais, o Kaune pas seserį apsistojęs Egidijus pyksta ant valdžios ir ruošiasi teismams.
„Kur tai matyta – mano sutuoktinė vizos negavo birželio 7 d., o birželio 8 d. LR Seimas priėmė nutarimą dėl supaprastintų salygų baltarusiams, gyvenantiems Lietuvoje, atsivežti šeimas. O aš, nors esu Lietuvos pilietis, su savo žmona čia būti negaliu! Ir matau tiktai vieną skirtumą – mano žmonos odos spalva yra ne balta. Tai jau rasizmas“, – piktinosi vyras.
Egidijus su savo būsima žmona susipažino 2015 metais, kai nuskrido į savo draugo Petro vestuves Gambijoje. Petro ir jo žmonos yra seserys. Dar prieš tai pašnekovas svečiavosi pas minėtąjį draugą Jungtinėje Karalystėje, kur susipažino su vyriausiąją judviejų žmonų seserimi, ištekėjusia už anglo.
„Jai labai svarbus pasirodė tas faktas, kad aš, kaip ir Petras, visiškai nevartoju alkoholio. Pasiūlė supažindinti su savo jauniausia seserimi. Vakare su Kaddy pirmą kartą pabendravome Skype programa. Po to iki draugo vestuvių dar kelis kartus taip bendravome.
Buvo galima net susitarti, kad vestuves keltume kartu su Petro ir Isatou vestuvėmis tą patį 2015 m. vėlyvą rudenį. Bet skubėti nenorėjau, kad po to visą likusį gyvenimą netektų matyti jaunos, bet nelaimingos žmonos. Norėjau pabendrauti, kad ir internetu, ilgiau, kad geriau pažintume vienas kitą ir apsispręstume dėl santuokos“, – pasakojo vyras, kuris atrodo jaunesnis, nei nurodyta jo pase.
Kai jis gyvai pamatė Kaddy netrukus po draugo Petro vestuvių ir su ja pabendravo, jam abejonių dėl santuokos nebeliko – mergina atrodė draugiška, protinga, tikrai būdavo apie ką su ja pasišnekėti. Kurį laiką vėl bendravo internetu, o 2016 m. lapkričio 26 d. Gambijoje atšventė vestuves. Vyras tikina, kad jos tikrai buvo dėl jausmų, o ne iš išskaičiavimo.
Beje, Kaddy šeima – musulmoniška, jos tėvas netgi turi dvi žmonas, tad ir Egidijus prieš vedybas priėmė islamą. „Sakiau jos šeimai, kad tikrai tikiu aukštesniąja jėga, bet kaip nebuvau uolus katalikas, taip nesiruošiu būti uolus musulmonas. Jie sakė, kad nieko tokio – svarbiausia, kad jų dukrai netrukdyčiau išpažinti jos tikėjimo“, – atsiminė vyras.
Netrukus po vestuvių Egidijus vienas išvyko į Airiją – ruošėsi tvarkytis dokumentus ir netrukus parsiskraidinti žmoną į savo namus. Tačiau jis netikėtai susirgo ir, kol visiškai pasveiko, praėjo daugiau nei dveji metai, o sergant medikai kelionių į šiltus kraštus nerekomendavo.
Vėliau žmona pradėjo mokytis kirpėjų kursuose, ir jai reikėjo baigti mokslus, o tada prasidėjo koronaviruso pandemija, ir susitikimą vėl teko atidėti.
Tai, kad sutuoktiniai 4,5 m. praleido atskirai, skamba tikrai keistai, bet Egidijus tikina, kad taip jau susikomplikavo aplinkybės, o per visą tą laiką jie beveik kasdien (išskyrus tas dienas, kai sutuoktinės tėvų namuose dingdavo internetas) bendravo nuotoliniu būdu ir tikrai išsaugojo tarpusavio ryšį bei vis galvojo, kada pagaliau galės susitikti.
Beje, Kaddy, kad ir būdama už 5000 km nuo sutuoktinio, jo visuomet atsiklausdavo, pavyzdžiui, ar gali eiti pas savo seserį, gyvenančią gretimoje gatvėje, į svečius. „Man tie klausimai skambėjo keistai, aš ir jos broliui, kuris dabar yra atsakingas už visos šeimos reikalus, sakiau, kad ji neturi manęs tokių dalykų klausinėti. Bet brolis atsakė, kad taip pas juos įprasta ir jai bus liūdna, jei neturės prašyti mano leidimo“, – sakė Egidijus.
Ir vėl kliūtys
Galiausiai po ilgos pertraukos šių metų gegužę sutuoktiniai susitiko Turkijoje, nes, kaip Kaddy sesers patirtis rodė, per ją atvykti į Lietuvą paprasčiausia. Pasak pašnekovo, nepaisant atskirai praleistų metų jie puikiai sutarė.
Planas buvo toks: pirmiausia LR ambasadoje Turkijoje Kaddy gauna Šengeno šalių vizą, paskui atvykę į Lietuvą ir susitvarkę čia dokumentus gauna jai ES piliečio šeimos nario kortelę, leidžiančią čia laikinai gyventi, o tada nuvykę į Airiją lietuvišką kortelę išsikeičia į airišką, kad galėtų gyventi ten.
Airijoje jis turėjo dirbti, ji – tobulintis airiškuose kirpėjų kursuose, na, o kai jos vizos galiojimo laikas būtų artėjęs prie pabaigos, būtų ieškoję galimybių kartu likti toliau.
Tačiau šiuos planus sujaukė LR ambasada Turkijoje, kur bendravo su jos atostovu antruoju sekretoriumi Gediminu Danišu.
Egidijus teigia, kad jie su žmona buvo suruošę visus reikiamus dokumentus (tik žmona niekad neturėjo pageidautos Gambijos ID kortelės, vien pasą) ir paprašė ambasados skirti susitikimo laiką. Jiems buvo skirtas susitikimas gegužės 20 d.
„Iki tol jau turėjome nemažai rūpesčių su atšauktais skrydžiais ir viešbučiais. Tad, kai mums skirtu laiku atvykome prie LR ambasados Ankaroje, Turkijoje, aš žmonai pasakiau: „Viskas, mūsų problemos baigėsi, mes tuoj būsime Lietuvoje – juk LR ambasada tai jau yra Lietuva.“ Štai koks buvau naivus, nesuprasdamas, kad artimiausiu metu susidursime su tikrais niekšais“, – rėžė Egidijus.
Pristatytus į ambasadą dokumentus sekretorius G.Danišas ilgai apžiūrinėjo, kol priėmė.
Vėliau Egidijus el.paštu tarėsi dėl vizos atsiėmimo laiko (ji padaroma per 10 dienų; norėjo ją atsiimti birželio 2-3 d., nes birželio 6 d. turėjo bilietus skrydžiui į Lietuvą).
Iš ambasados sulaukė kelių paraginimų užpildyti prašymą leidimui laikinai gyventi ir rezervuoti vizito laiką Migracijos departamente Lietuvoje per MIGRIS sistemą, o rezervaciją pateikti ambasadai.
Teko pirkti komputerį ir atšaukti skrydį
Egidijus vietoje prašymo leidimui laikinai gyventi, kaip buvo nurodyta ambasados laiškuose, užpildė prašymą ES piliečio šeimos nario kortelei gauti.
„Kauno apskrities Migracijos skyriuje buvau išsiaiškinęs, kad mano sutuoktinei reikia gauti ES piliečio šeimos nario kortelę, todėl dėl jos ir kreipiausi. Žinojau, kad gavus leidimą laikinai gyventi, kaip reikalavo LR ambasada Turkijoje, Vilniuje būtų reikėję vykti į Airijos ambasadą Airijos vizos, o gavus kortelę reikalus tvarkyti paprasčiau. Vizos galiojimo laikotarpiu būtina susitvarkyti visus migracinius reikalus. O kai gaunama ES šeimos nario kortelė, tai kartu ir leidimas gyventi Lietuvoje, nes į pasą įdedamas antspaudas, kad leidžiama gyventi 5 ar 7 metus“, – aiškino Egidijus.
Pridūrė, kad naudojantis tik mobiliais telefonais nebuvo galimybės užpildyti nei jų reikalaujamos, nei savo pasirinktos formos MIGRIS sistemoje, tad teko vien dėl to prekybos centre pirkti planšetinį kompiuterį.
Gegužės 28 d. vyras ambasadai pranešė, kad laikas vizitui Migracijos departamente rezervuotas.
Tolesnę įvykių eigą jis nupasakojo taip: „LR ambasada Turkijoje nesugebėjo per numatytą 10 dienų terminą pateikti mums atsakymo dėl vizos, o žinodami, kad mūsų turimi bilietai į Lietuvą yra birželio 6 d., vizos suteikimo procedūrą nukėlė į birželio 7 d. Tai jau buvo 18-a diena, kai buvo paduotas prašymas vizai gauti ir mūsų brangiai pirkti bilietai prapuolė.“
O birželio 7 d. ambasadoje jie sužinojo, kad Kaddy Kebba Lietuvos vizos negauna.
Atsisakyme išduoti vizą nurodytos šios priežastys: „Informacija, kuri buvo pateikti siekiant pagrįsti būsimo vizito tikslus ir sąlygas, yra nepatikima“ ir „Kyla pagrįstų abejonių dėl jūsų ketinimų išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui.“
Pašnekovas piktinosi: „Tai – visiškas absurdas, juk ir pati LR ambasada Turkijoje, 2021 balandžio 20 d. savo laiške, siųstame Turkijos ambasadai Gambijos sostinėje Bandžulyje, rašė, kad mūsų „Kelionės į Turkiją tikslas – susijungti su šeima.“
Ruošiasi kovoti
Prapuolė ir antras naujai nupirktas bilietas afrikietei į Lietuvą – teko už 600 Eur pirkti bilietą atgal į Gambiją. O Egidijus parskrido į Lietuvą, kad pasinaudotų teise ir žmonos vardu per 14 dienų paduotų skundą į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl ambasados atsisakymo išduoti vizą.
„Esu įsitikinęs, ir advokatai teigia tą patį, kad teismą mes laimėsime. O jei ir pralaimėtume, savo ir savo sutuoktinės teises esu pasiryžęs ginti iki galo. Garantuoju, kad nepavykus įrodyti, kad mes esame teisūs, Lietuvoje, pasieksime ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą“, – sakė Egidijus, širstantis dėl to, kad šie reikalai jam ir jo žmonai kainavo daug nervų ir daug pinigų.
Draugų padedamas jis netgi pasigamino antsiuvų su užrašu „#Banned_in_Lithuania“ („uždraustas Lietuvoje“) ir juos prisisiuvo prie visų drabužių, taip protestuodamas prieš tai, kas vyksta.
Priežasčių atskleisti negali
Užsienio reikalų ministerijos (URM) bei Migracijos departamento atstovų paklausėme, kaip jie vertina susiklosčiusią situaciją ir kada lietuviams, susituokusiems su užsieniečiais, vizos išduodamos, o kada – ne.
URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atsakyme teigiama: „Informuojame, kad visi valstybių, įtrauktų į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806 sąrašus, I priedą, piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas.
Sprendimą dėl vizos išdavimo ar neišdavimo priima įgaliotas vizų tarnybos pareigūnas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir kitą konsulinės įstaigos turimą informaciją bei vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais.
Sprendimas dėl prašymų vizai gauti priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo datos. Atskirais atvejais, kai prašymą reikia išnagrinėti išsamiau, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip 45 kalendorinių dienų.
Sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant nustatytą standartinę formą. Užsienietis, nesutikdamas su konsulinio pareigūno sprendimu atsisakyti išduoti vizą, turi teisę per Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytą terminą jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šia teise gali pasinaudoti visi vizų prašytojai.
Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 143 punktą, tretiesiems asmenims informacija apie užsienietį, tame tarpe ir atsisakymo išduoti jam vizą priežastis, yra neteikiama, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus.“
Vertinama, ar santuoka nėra fiktyvi
Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė teigė: „Užsienio valstybės pilietei sudarius santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu, LR piliečio sutuoktinė gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi arba dėl šeimos nario kortelės yra pildomas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), užpildžius prašymą rezervuojamas vizito Migracijos departamente laikas ir rezervuotu vizito laiku užsienietis turi atvykti į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo pridėtų dokumentų originalų ir biometrinių duomenų. Vizos išdavimui neturėtų turėti įtakos užpildyto prašymo rūšis.
Priėmus prašymą ir jį nagrinėjant, kartu taip pat yra vertinama ir tai, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi.
LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 str. 1 d. 2 p. nustato, jog leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka.
Kartu paaiškiname, jog galimybės išduoti nacionalinę vizą šeimos susijungimo pagrindu LR teisės aktai nenumato.“
