– Ar turite susikūrusi savaitgalio tradicijų?
– Vienintelė nekintanti savaitgalio tradicija ar taisyklė yra netikrinama elektroninio pašto dėžutė. Kitos tradicijos gyvuoja kelis mėnesius, o tada užleidžia erdvę naujoms.
Pavyzdžiui, šią žiemą kiekvieną šeštadienį keliaudavome su tėčiu į turgų pirkti saldumynų, duonos ir raugintų kopūstų, o kiekvieną sekmadienio vakarą kartu su šeima žiūrėdavome serialą. Vis dėlto atėję šiltesni orai šias tradicijas keičia ir pamažu jau kuriasi kitos.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Esu aktorė, mano galva ūžia ir dirba nuolatos, o nustatytų darbo valandų nėra. Itin džiaugiuosi pastaraisiais mėnesiais išlavintu gebėjimu atskirti, kada laikas dirbti, o kada – ilsėtis. Žinoma, būna visaip ir visko, tačiau būti čia ir dabar pavyksta vis geriau.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Priklauso nuo aplinkybių. Kartais tai naktinė pamaina filmavimo aikštelėje, kartais – ruošimasis atrankai, o kartais – ramus vakaras su knyga.
Niekada nebuvau didelė vakarėlių mėgėja, pasaulinės pandemijos metu tik dar labiau pamėgau ramybę, tad greičiausiai mieste manęs nerasite.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Mano vidinis kareiviukas nemato skirtumo tarp savaitės dienų – nors ir galėčiau leisti sau pasivartyti lovoje, mankštinuosi kaip ir kiekvieną dieną. Judėjimas, mankšta yra svarbi mano geros savijautos dalis.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Dažniausiai ne, nes planavimas yra papildoma pastanga, o savaitgalį man labiausiai patinka lėtai mėgautis buvimu ramybėje.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Pižamos tipo kelnes, vilnones kojines (aha, dažnai ir vasarą) ir džemperį su gobtuvu. Aš esu namų žmogus.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Šeimai, artimiausiems draugams ir sau.
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Niekada neturėjau didelio draugų būrio, tad nelabai net galiu įsivaizduoti, ką reiškia ilsėtis būryje ir kaip tai pavyktų padaryti. Man daug didesnis poilsis ir malonumas yra būti pažadintai sūnėno ir dukterėčios šeštą valandą ryto, o labiausiai pailsiu viena.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Man labai patinka tvarkytis. Nuoširdžiai, idealus savaitgalis atrodytų taip: ryte pabėgiočiau, per pietus ieškočiau naujos sistemos knygų lentynoje ir pertvarkyčiau knygas, paraleliai ieškodama naujų kombučios – iš Kinijos kilusio fermentuoto arbatos gėrimo – antros fermentacijos sprendimų, vakare užsiimčiau joga, o pavakarieniavusios su artimiausiomis draugėmis eitume į kino teatrą.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Nors ir mėgstu būti namuose, mane lengvai iš jų išviliosite pakvietę į kiną ar koncertą, ypač klasikinės muzikos.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Nors pasaulinė situacija pamažu gerėja, o pati jau esu gavusi abi vakcinos dozes – tai palengvina keliavimą, nei iki pandemijos, nei dabar nesu trumpų kelionių mėgėja.
Man patinka kur nors pabūti ilgėliau ir pajusti miesto ar kitos erdvės aurą.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Nors visada kartojau, jog gaminti nemėgstu, visai neseniai supratau, kad mėgstu ilgo proceso dalykus, tokius kaip kombučia, kimčiai – su prieskoniais fermentuoti Pekino kopūstai ar kitos daržovės ir visi kiti dalykai, kurių rezultato reikia palaukti. O save labiausiai mėgstu palepinti varškės sūreliu.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Buities darbų neignoruoju – juos atlieku, ir dažniausiai net su malonumu. Ignoruoju tik elektroninį paštą.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Grožiuosi augalais iš toli. Niekada nemėgau sodo darbų ir nejaučiau jokio polėkio auginti ką nors žaliuojančio. Man pasisekė, kad ir tėvai man augant niekada primygtinai neliepė darbuotis sode, o namų aplinkoje vyravo ir tebevyrauja pieva, gėlės ir dekoratyviniai krūmai.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Kadangi dėl darbo pobūdžio mano bendradarbiai labai dažnai keičiasi, paprastai tenka dalintis, kaip praleidome kelis pastaruosius mėnesius ar savaites. Įspūdžiais ar pasiūlymais pasidaliju tik paklausta, įdomiau klausytis kitų.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Ramus buvimas čia ir dabar, be planų, šiukšlių mintyse ir streso, su savimi ar artimiausia drauge. Būvis „gera ir ramu“ nepriklauso nei nuo vietos, nei nuo oro.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Žygį pėsčiomis! Labai mėgstu vaikščioti ir esu ne į vieną žygį ėjusi.
Žygiuodama esu ir turbūt geriausią savo gimtadienį atšventusi. Man labai patinka eiti ir Valdo Papievio „Eiti“.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudama?
– Esu labai neišlaidi, taip jau išauklėjo tėvai arba manyje tekantis suvalkietiškas kraujas.
Moku gerai apskaičiuoti, į ką verta investuoti, o į ką ne, tad ir gerai pailsėti moku labai taupiai.
– Idealus laisvadienis.
– Tylintis telefonas (išimtis tik agentui su geromis naujienomis), gamta, 30 laipsnių šiluma ir knyga, o vakare – joga ir židinys ar laužas.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Perskaičiusi klausimą ilgai galvojau, bandžiau prisiminti praėjusius kelerių metų savaitgalius ir supratau, kad įspūdingiausias buvo tas, kai dirbau ir vedžiau Europos kino apdovanojimų ceremoniją Berlyne. Turbūt vis dar esu gyvenimo etape, kai darbas man malonesnis už poilsį.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Laukiu savaitgalio be nerimo dėl uždelstų ar artėjančių reikalų, pašalinių minčių ir skubėjimo, savaitgalio, kai būčiau viena, garsiai klausyčiausi muzikos, šokčiau ir dainuočiau.
