– Ar turite susikūręs savaitgalio tradicijų?
– Šitame chaotiškame pasaulyje žmonės negali susikurti savaitgalių ar rytojaus. Valstybė nežino, ką kitą savaitę darys, o eilinis pilietis tuo labiau. Kaip išpuola, taip ir darau. Jei atsiranda pora laisvų dienų, kaip ir visi statistiniai lietuviai, lekiu į kaimą, į sodybą.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Apie darbą galvoju visąlaik, nes jei negalvočiau, likčiau su nedidele pensija ir eičiau prie lentynų, kuriose nukainotos prekės. Aš dirbu nuolat. Gaudau pasiūlymų akimirkas, planuoju arba patiriu fiasko dėl darbo projektų. Šis laikotarpis toks, jog turiu dirbti penkiuose darbuose, kad gyvenčiau oriai.
Mano įkurtas „Vilniaus baletas“ teoriškai veikia, bet jis per pandemiją užblokuotas. Profesionalusis menas sukaustytas ribojimų, o saviveiklinis leistinas su išlygomis.
Žmonės per pandemiją įprato bijoti kur nors eiti. Tik dabar atsiranda ženklų, kai galima eiti šokti, sportuoti.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Atvykęs į sodybą puolu pjauti žolės, nes vasarą – pats žolės augimo metas. Sodyboje per dvi dienas su žmona nuveikiame tiek, kiek kaimo žmonės padaro per savaitę. Aišku, nudirbus darbus laukia vakarienė su raudonuoju vynu ir gyvenimo džiaugsmas.
Sodyboje yra daržas – auginu pomidorus. Taip pat ir daug gėlių – esu didelis gėlininkas.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Mankštinuosi kiekvieną rytą. Įkūręs „Vilniaus baletą“ pradėjau vesti ir choreografines mankštas, jas labai propaguoju. Per pandemiją jas vedžiau nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą. Mankštinasi ištikimos damos, o aš pats irgi darau mankštą, ne tik rodau pratimus. Baleto artistui labai svarbu skeleto priežiūra, nes mes, šokėjai, žinome, kaip elgtis su savo kūnu.
Ši mankšta sukurta pilateso ir jogos pagrindu. Visas baleto pasaulis daro mankštą, specialiai parengtą šokėjams.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Negalvoju, nes nieko negaliu planuoti. Dažniausiai važiuoju į sodybą, nors prasidėjo nedidelis grįžimas į baleto sales.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Trumpas kelnas, kad būtų kuo daugiau apnuoginto kūno. Aviu „basanoškes“ (basutes. – Red.), kaip sovietmečiu buvo įprasta. Bet labai nemėgstu vadinamųjų pensininkų „basanoškių“, kurios trina kojas. Į Lietuvą būtent tokios vežamos, nors daug kam atrodo, kad jei tau šešiasdešimt metų, rinkis dieduko pirduko „basanoškes“. Aš nusiperku brangias, man turi būti stilingos. Į senatvę žiūriu akiplėšiškai ir jaunatviškai.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Gamtai. Jeigu galėčiau, gamtoje vesčiau ir mankštas, bet Dzūkijoje labai daug uodų, mane suėstų gyvą, net ausys lapnotų.
– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?
– Ilsiuosi tik su žmona Dalia. Mano geriausias draugas yra žmona. Iš viso šiais laikais nepriklausomoje Lietuvoje draugų nėra, nes visi nori bendrauti dėl kokios nors naudos, verslo sėkmės. Labai pavojinga draugauti su žmonėmis, nes gali labai nusivilti – tave gali „išdurti“ arba pasinaudoti savo tikslams.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodamas, tvarkydamasis, skaitydamas, žiūrėdamas televizorių?
– Geriausiai pailsiu, kai gyvenu, nesu lyg sustabdytas. Man svarbu, ką atsikėlęs ryte sugalvoju veikti, kur eiti. Juk žmogui reikia turėti judėjimo ir minties laisvę. O kai mano mintys užblokuojamos, valdomi veiksmai, jaučiu didelį stresą.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Ne, aš niekur neinu, nes visą gyvenimą praleidau teatre. Mačiau ir geriausius kino filmus. Pagal mano profesinį vertinimą, nesukuriama tokio meninio produkto, kuris mane domintų, jaudintų. Dabar daug piguvos, todėl į viešumą beveik niekur neinu.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Į užsienį vykstu arba mėnesiui, arba dviem. Nemėgstu dviejų dienų išvykos, nes vien skrydžiai sukelia didelį stresą. Tai būtų kvailystė ir organizmo alinimas.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?
– Nemėgstu.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Neignoruoju – valau langus, plaunu grindis, siurbiu dulkes. O virtuvėje turi karaliauti moteris.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Atgaiva, didžiausias džiaugsmas.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Ne, nes tai labai privatu. Niekam nieko nepasakoju.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Nėra tokio suvokimo. Kiekvienas tobulumą įsivaizduoja visai kitaip. Kiekvienas žmogus skirtingas savo išsilavinimu, mentalitetu, tautiniais bruožais. Man, žinoma, svarbu sąlytis su gamta.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Nei vieno, nei kito. Nemėgstu šių madingų ėjimų, važiavimų kaip daugelis. Aš nemadingas.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudamas?
– Aišku, kad atsidedu pinigų sumą, skirtą atostogoms. Bet visus metus nekaupiu, chaotiškai susiklosto, kaip ir visas gyvenimas.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Jėzusmarija, nieko nėra idealaus gyvenime.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Viešpatie, man tokie neužsifiksuoja. Man nepatinka tokie būdvardžiai, tai – piguva. Kiekvienas savaitgalis vis kitoks. Nemanau, kad savaitgalis turi būti apibūdintas kaip sistemos dalis. Aš nemadingas žmogus – nei skraidau, nei šokinėju.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Jeigu kas nors padovanotų lėktuvo bilietus į Paryžių, su malonumu apsilankyčiau.
