Jurgita pripažino, kad jos vaikystė nebuvo lengva. Ji su šeima gyveno Varėnos rajone, bet tėvams labiau nei vaikų priežiūra rūpėjo alkoholis. Mama kartais savaitei dingdavo iš namų, o vaikai tuomet patys galvodavo, kaip jiems pramisti, ir vyresnieji rūpindavosi mažaisiais. Vaikų iš viso buvo septyni, keli jų – iš mamos ankstesnės santuokos. Kiti vaikai iš jų nuolat tyčiodavosi.
Kai Jurgitai buvo penkeri, ji kartu su dviem broliais ir sese pateko į vaikų namus. Dar vieną brolį globoti paėmė tėčio mama, jų močiutė, kitų anūkų nelaikiusi savais, nors oficialiai jie ir buvo to paties tėvo.
Vaikų namuose Jurgita augo beveik iki septynerių, o tada ją su sese ir broliais įvaikino savų vaikų neturėjusi pora iš Šilalės rajono. Ten augti vaikams sekėsi gerai, su įtėviais Jurgita ir dabar palaiko ryšius ir vadina juos savo tėvais (tikrųjų gimdytojų jau nebėra tarp gyvųjų).
Kiek pašnekovė save atsimena, ji visada buvo uždara, mėgstanti vienatvę, gyvenanti savame pasaulėlyje, ir visada jausdavo kitų žmonių jausmus, emocijas ir netgi tai, ką jie galvoja. Vėliau pradėjo net fiziškai jausti aplinkinių skausmą – jei žmogui kažką skaudėdavo, ji apie tai nežinodama pajusdavo skausmą toje pačioje vietoje.
Būdama maždaug dešimties ji pirmą kartą išpranašavo ateitį. Tada jų namuose buvo apsistojusi įmotės draugė, ir Jurgita, pasiėmusi paprastas kortas, pasisiūlė jai išburti. „Tai man atrodė tiesiog vaikiškas žaidimas, bet, kai ta moteris atkėlė keturias kortas, aš tarsi išgirdau vidinį balsą, kuris man diktavo, ką sakyti. Nupasakojau jai, kad gyvenime ji turės du rimtus vyrus, pirmasis mirs, ir jau netrukus atsiras kitas, kuris turės du sūnus iš pirmosios santuokos“, – pasakojo Jurgita.
Toji moteris draugą jau turėjo, tačiau jis vos po kelių mėnesių mirė, o netrukus našlė sutiko kitą vyrą su dviem sūnumis.
„Viskas išsipildė greitai, maždaug per metus. Dėl to aš jaučiausi labai prastai, buvo baisu, jaučiau kaltę – rodės, kad aš pati to žmogaus mirtį ir prišaukiau“, – sakė Jurgita.
Maždaug nuo keturiolikos ji sapnuose pradėjo leistis į astralines keliones. „Žmonėms gali būti sunku suprasti, kas tai yra. Paaiškinčiau, kad mano kūnas yra tarsi degtukų dėžutė, o mano esybė – kaip degtukas, ir per astralą aš tarsi ištrūkstu iš dėžutės. Tada pamatau visą likusį pasaulį už savo dėžutės ribų.
Pradžioje šias keliones lydi ir galimi pavojai, nes astraliniame pasaulyje pilna įvairių būtybių. Jų tikslas yra išgąsdinti sielą, todėl jos yra baisios, šlykščios išvaizdos. Per daug metų aš dėl to išmokau nebesijaudinti. Ir jos man tapo nebematomos, pasiekiau aukštesnius pasaulius. Tas pasaulis… Jis išties be galo įtraukiantis, aš galiu pasąmonės galia keliauti laiku. Įvaldžiusi šią techniką per 12 metų aš supratau, kas yra mirtis. Po mirties mes nukeliaujame į astralą ir įvykdę mums duotas užduotis patenkame į Rojų“, – dėstė Jurgita.
Kaip ten bebūtų, paauglystėje savo savitumų ji pati baiminosi, nerimavo dėl to, kad yra kitokia, nei visi, kad su ja kažkas negerai. Įtėviams ilgą laiką bijojo apie tai prasitarti, o kai pasakė, ir jie dėl to nerimavo, vedė ją pas kunigą, net kalbėjo apie tai, kad gal ją apsėdęs velnias.
Viskas liko po senovei, maža to, Jurgitos mistiniai pajautimai tik stiprėjo, ir ji toliau dėl to nerimavo.
Padėjo parapsichologo konsultacija
Nerimastingos Jurgitos nuotaikos prasisklaidė, kai ji sutiko savo būsimą vyrą. „Jam netrukus atvirai papasakojau, kaip aš jaučiu aplinką, kokių turiu savitumų. Jis man patarė kreiptis į parapsichologą, apie kurį buvo girdėjęs. Kreipiausi į Vladimirą Azanovą ir iš jo išgirdau, kad nuo gimimo turiu ypatingą dovaną, itin stiprią intuiciją, ir galėčiau tuo naudotis bei padėti kitiems. Vėliau dar bendravau su mediume Gražina Asipauskaite, ir iš jos išgirdau panašių dalykų“, – pasakojo Jurgita.
Tai buvo prieš penkerius metus, ir tada jai palengvėjo. Suprantama, apie antgamtinius dalykus buvo girdėjusi ir seniau, bet internete informacijos labai daug ir sunku atsirinkti, kuria verta tikėti, o konsultacijos su gyvais pašnekovais viską sudėliojo į vietas.
Kurį laiką dar gilino žinias, o konsultuoti žmones ėmėsi po to, kai susapnavo labai aiškų sapną, kuriame išgirdo, kad turi naudotis savo galimybėmis ir padėti kitiems. Iki tol ji kurį laiką dirbo tiesioginių pardavimų vadybininke.
Pradžioje žmones konsultavo netgi nemokamai, šie sakydavo, kad viskas išsipildė, kreipdavosi pakartotinai ar duodavo jos kontaktus draugams. Paskui ją kolegos paprotino, kad konsultacijos neturi būti nemokamos – kadangi patardama žmonėms naudoja savo energiją, turi gauti kažką mainais, o dalį atlygio reikia paaukoti tiems, kuriems sunkiau. Taip dabar Jurgita ir daro – nuolat maistu, drabužiais ar finansai remia sunkiai besiverčiančias šeimas.
Tiems žmonėms, kuriuos konsultuoja, ji padeda spręsti pačias įvairiausias problemas. Sako, kad į tokius kaip ji verta kreiptis, kai užpuola nesėkmės, kai atrodo, kad viskas nesiseka ir nebėra jokios išeities.
Pašnekovė pripažino, kad panašiais atvejais gali padėti ir psichologai, bet kai kurie žmonės linkę kreiptis į parapsichologus dėl to, kad šie dar ir numato ateitį. „Aš prognozuoju ateitį metams ar dviems į priekį. Žmogus pats gali koreguoti savo likimą, tad tolesnės prognozės nebūtų tikslios, visam gyvenimui galiu numatyti tik esminius dalykus – kiek santuokų, vaikų žmogus turės“, – aiškino Jurgita.
Į ją kreipiasi ir vyrai, ir moterys dėl įvairių problemų – tarpusavio nesutarimų bei skyrybų, verslo reikalų, nesiryždami priimti sudėtingo sprendimo ir pan.
Sulaukia ir priešiškumo
Jurgita prisipažino, kad yra sulaukusi ne tik buvusių klientų padėkų, bet ir neigiamų kolegų komentarų. „Lietuvos būrėjų bendruomenė kažkodėl nenorėjo manęs priimti. Kai ėmiausi šios veiklos, feisbuke pasipylė visokios intrigos ir neigiami komentarai mano atžvilgiu. Nesuprantu, kodėl taip nutiko, nes pati niekam pakenkti nenorėjau“, – sakė Jurgita.
Taip pat ji ne kartą girdėjo nuomonę, kad jos veikla prieštarauja Bažnyčios mokymui, juk Dievas būrėjų nepakenčia. „Tačiau aš pati esu tikinti, katalikė, ir jokios priešpriešos nejaučiu. Man rodos, jog aukštesnės jėgos pritaria tam, kad naudočiausi savo galimybėmis ir padėčiau žmonėms“, – dėstė Jurgita.
Taigi ji tą ir daro. O kaip konkrečiai viskas vyksta? Parapsichologė su žmogumi konkrečiai susitaria dėl to, kokios paslaugos jį domina, aptaria tai telefonu (tačiau išgirsti visos gyvenimo istorijos, kuria kai kurie žmonės nori pasidalyti, tikslo ji neturi). Toliau Jurgita dirba tiesiog su to žmogaus nuotrauka – žvelgdama į ją, prognozuoja ateitį bei pateikia rekomendacijas. Pasak pašnekovės, ji gerai jaučia žmogaus energetiką ir jo būseną tiesiog iš nuotraukos.
Kartais, jei reikia atlikti apeigas, prireikia ir gyvo susitikimo. Apeigos reikalingos, pavyzdžiui, tada, kai žmogus nori atsikratyti jį apsėdusių neigiamų emocijų ar kai nori atsikratyti žalingų įpročių.
Nemažai apeigų, maldų ir ritualų, kuriais remiasi dirbdama, Jurgita yra sukūrusi pati, nors naudoja ir kitus, kurie yra pelnę jos pasitikėjimą. Atsakymus ir įžvalgas klientui ji pateikia raštu – taip ir jai, ir jam turėtų būti patogiau, nes kai žmogus išklauso būrėjos rekomendacijų gyvai, dažnai dalis jų išgaruoja iš galvos.
Paslaptinga kapinių istorija
Jurgita prisiminė, kaip kartą susapnavo kapines naktį. Jose matė moters siluetą. Moteris raudojo, laikydama rankose seną nuotrauką ir kažkokius laiškus. Sapne priėjusi Jurgita paklausė jos, kas nutiko, ir toji atsakė: „Mano sesuo (moters vardas ir pavardė) – padėk jai.“ Kelis kartus verkdama tai pakartojo ir išnyko.
„Tuomet aš pabudau 3 val. nakties išpilta prakaito ir ilgai negalėjau užmigti. Rytą dar kartą permąsčiau, ką sapnas galėtų reikšti. Jis man nedavė ramybės ir tarsi kažkas viduje ragino ieškoti tos moters, kurios vardą girdėjau miegodama“, – pasakojo ji.
Taigi feisbuke įvedė tos moters vardą ir pavardę ir rado tik vieną rezultatą. Ilgai svarstė, ar tikrai reikia rašyti, ar neapsijuoks, bet visgi pasiryžo. Nepažįstamajai viską papasakojo apie sapną ir neramia širdimi laukė jos atsako.
Atsakymą gavo greitai ir suprato, kad jos nuojauta pasiteisino. „Ta moteris papasakojo, kad prieš pusmetį juos paliko mylima sesuo, ir nuo to laiko šeimą tarsi užpuolė nelaimių virtinė. Moteris suprato ir tai, ką mirusioji sapne man rodė. Pasakė, jog jai mirus įdėjo į karstą bendrą šeimos nuotrauką, kur kartu su velione buvo gyvųjų, ir jos vyro rašytus laiškus (jis taip pat buvo gyvas). Tada supratau problemos esmę. Griežtai draudžiama į mirusiojo karstą dėti nuotraukas su gyvaisiais – tuomet mirusysis neranda ramybės, siela klaidžioja ir gyvuosius tarytum tempiasi su savimi į mirusiųjų pasaulį“, – aiškino Jurgita.
Tokią problemą išspręsti nelengvą – juk karsto jau nebeiškasi. Tada Jurgita pateikė patarimą, kurį diktavo jos nuojauta: užpirkti mišias už mirusiąją kiekvienam, kuris buvo su ja toje nuotraukoje, taip pat jos vyrui, ir per jos mirties metines lygiai tą pačią valandą dalyvauti mišiose, o po jų su kunigu nueiti prie kapo sukalbėti maldų už mirusiąją.
Tiesa, vėliau Jurgita nesužinojo, ar jos patarimai padėjo ir ar abi pusės atgavo ramybę.
Priklausomi nuo būrimų?
Jurgita šiuo metu augina dvi pametinukes dukreles, trejų ir ketverių metukų, tad ir namie turi daug veiklos (tiesa, mergytės jau keliauja į darželį). Be to, jos vyras turi medelyną, tad ji jam padeda rūpintis augalais. Pasak jos, toks darbas jai reikalingas tam, kad pailsintų galvą – būrimai energentiškai labai vargina, tad reikia nuo jų pailsėti. Dėl to norintiesiems jos konsultacijų neretai tenka palaukti eilėje.
Jurgita tikino, kad ji tikrai nesistengia priimti kuo daugiau klientų. Ir nė nenori dirbti su tais, kurie kreipiasi tiesiog iš smalsumo. „Pastebėjau, kad kai kurie žmonės tampa tarsi priklausomi nuo būrimų. Nors viskas neblogai sekasi, jie nori konsultacijos dėl kiekvieno tolesnio žingsnio. Manau, taip lįsti į savo gyvenimą nėra gerai. Patariu kreiptis tik tada, kai situacija tikrai sudėtinga, rankos, kojos svyra iš bejėgiškumo ir atrodo, kad reikia griebtis paskutinio šiaudo“, – sakė ji.
O ar pati Jurgita taiko kažkokias magiškas praktikas savo gyvenime? „Esu ne kartą patarusi savo vyrui, su kuriais žmonėmis geriau neturėti reikalų, kurie pažįstami nori juo pasinaudoti. O sau pačiai jokių praktikų netaikau – manau, tai, kad turiu labai stiprią intuiciją, man padeda priimti teisingus sprendimus“, – sakė žavi parapsichologė.
