Vieno interneto tinklalapio administratorius G.Skunčikas pasakojo, kad Ignalinos rajone gyvenusi močiutė jam padovanojo savo monetų kolekciją. Kelias jų ji buvo radusi savo namo kieme. Vaikinui kilo mintis ištyrinėti kiemą ir daržą, ieškoti, kokie lobiai ten gali glūdėti.
Prieš septynerius metus studijuojantis ir jau darbą turėjęs kaunietis iš pirmo atlyginimo įsigijo metalo ieškiklį. Juo ištyrinėjo ne tik artimųjų, bet ir draugų namų kiemus. Viename aptiko žalvarinį žiedą. Jis nebuvo senas, bet G.Skunčikas pagalvojo, kad įdomu būtų ieškoti ne tik senų daiktų, o atrasti ir tuos, kuriuos kažkas pametė neseniai.
„Tokie daiktai dažniausiai nėra vertingi. Jie gauti dovanų, parsivežti kaip suvenyrai ar paveldėti. Jie žmonėms brangūs kaip prisiminimai ar relikvijos“, – pasakojo kaunietis.
G.Skunčikas pastebėjo, kad žiemą žmonės dažniausiai sniege pameta raktus ar žiedus, vasarą pievose ar maudydamiesi vandenyje – įvairius papuošalus.
Bene įdomiausias darbas, kurio iki šiol ėmėsi, nutiko visai neseniai. Paskambinusi mergina paprašė surasti į dėžutę įdėtą deimantą. Paaiškėjo, jog ji susapnavo, kad kai buvo maža, kartu su tėvu brangakmenį užkasė kažkur sode. Tėvas deimantą tikrai turėjo, bet netikėtai mirė, kur padėjo brangenybę, šeimos nariai nežinojo.
„Iš pradžių maniau, kad tai pokštas, kurį man nori iškrėsti bendradarbiai. Kai nuvykęs į vieną sodininkų bendriją pamačiau, kad kieme tikrai išrausta didžiulė gili duobė, mėtosi kastuvai, vis dar netikėjau, kad tai realybė. Net pamaniau, kad gal mane patį toje duobėje užkas. Paaiškėjo, kad mergina su drauge jau buvo iškasinėjusios sodą ir pačios ieškojo deimanto, o jo neradusios kreipėsi į mane“, – pasakojo daiktų ieškotojas Gytis.
Deimanto rasti taip ir nepavyko, bet laiką visi praleido linksmai. Daiktų ieškotojas visada prašo, kad jų savininkai stebėtų jo darbą, o jei nori, prie jo ir prisidėtų.
Žmonės ieško ir buitiškesnių daiktų. Neseniai vienas kaunietis prašė, kad G.Skunčikas atrastų po žeme užkastą vandens sklendę, kurią reikėjo atsukti. Tai padaryti pavyko. O štai vienas kelininkas klojant naują žvyro dangą pametė telefoną ir norėjo jį rasti. Bet kelias buvo 5 kilometrų ilgio ir 5 metrų pločio, todėl ieškant telefono būtų reikėję daugiau pastangų, nei įsigyti naują.
G.Skunčikas sakė, kad pamestų daiktų paieška jam yra laisvalaikio pramoga, nes visą darbo dieną praleidžia biure ir pajudėti ieškant daiktų labai smagu.
„Reikia matyti žmonių, kuriems padėjai, akis ir džiugesį. Tai geriausias atlygis už darbą, kuris kartais užtrunka ir ne vieną valandą“, – tikino G.Skunčikas.
