– Ar turite susikūrusi savaitgalio tradicijų?
– Ne, tikrai neturiu. Kadangi mano darbų grafikas labai paslankus, pirmadienis gali būti poilsio diena, o sekmadienis – darbo. Tas pat ir dėl valandų – galiu miegoti dieną, o dirbti naktį.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Man nėra tokios sąvokos „poilsio diena“. Na, nebent jeigu kas nors staiga perimtų visus buities darbus ir pasakytų: šiandien tau nereikia nieko daryti – nei į parduotuvę produktų eiti, nei šuns išvesti, nei pietų ruošti, nei indų išplauti... Nei tuo labiau galvoti apie kokį nors teksto parašymą ar suredagavimą.
Kadangi tokių dienų nebūna, apie jas ir negalvoju. Kartais leidžiu sau skaityti patinkančias knygas taip ilgai, kad laiko jausmas išnyksta. Bet toks skaitymas – prabanga. Ir tokių knygų, kurios sustabdytų laiką, nedaug.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Nei tas, nei anas. Eilinis vakaras, ir tiek. Manyčiau, daugeliui žmonių jis yra toks, nes tas šablonas, kad ari nuo pirmadienio iki penktadienio, o jau penktadienio vakare kaip koks nevisprotis puoli į pramogas, jau gerokai pasenęs.
Gal tai tinka kokiam biudžetininkui, tačiau tikrai netinka nei verslininkui, nei menininkui, nei ūkininkui, pastarieji dirba ir be poilsio savaitgaliais.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje, ar kaip įprastai, mankštinatės?
– Dabar, karantino metu, kiekviena diena – šeštadienis. Gali lovoje vartytis, kiek nori, nors ir iki pietų. Žinoma, viskas tada nusitęsia į naktį, bet ką padarysi. O pasimankštinu po pietų, kai organizmas jau ne tik prabudęs, bet ir pasiruošęs didesniam krūviui.
Juk nedarysi šimto pritūpimų su svarmenimis vos išsiropštęs iš lovos ir žiovaudamas.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Kadangi tokia prabanga – turėti dvi ne darbo dienas – man nesuteikta, labai smagu, kad galiu apie tai negalvoti.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Kaip ir kasdien – sportinius drabužius. Kai vedu šunį, apsiaunu sportinius batelius, nes lipti reikia į stačius kalnelius, negana to, mano bigliukas – judrus ir labai aktyvus, tad tenka ir pabėgėti. Dar mėgstu dėvėti odinę striukę ir sportinę kepuraitę. Ir kelnes su užsegamomis kišenėmis, kad raktai ir visokie kitokie aksesuarai (maišeliai šuns kakučiams, telefonas, nosinė ir kiti daikteliai) neišdribtų.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Skiriu tekstų rašymui, knygų skaitymui. Meditacijai – taip vadinu valandėles, kai noriu pasilikti visiškai viena ir pamąstyti. Tai maloniausia daryti vasarą, kai galiu atsisėsti lauke, savo pamėgtoje vietoje, čia ir gero alaus bokalas labai pritinka.
Kartais mėgstu ką nors skanaus pagaminti, bet maisto gaminimui tikrai neteikiu pirmenybės. Kur kas labiau patinka gėlių ir krūmų priežiūra, jų stebėjimas, kada kas pražydo, išdygo...
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Kuo toliau, tuo labiau vertinu vienatvę. Mėgstu pabūti viena. Bet patinka ir gera draugija – tik gera draugija tuo ir gera, kad ji susirenka retai.
Šiaip pliaukšti apie nieką ir apie viską labai vargina, ne pailsi, o tik susinervini ir būna gaila laiko.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Tvarkymasis tikrai nėra mėgstama veikla, veikiau jau rutina, kurią reikia atlikti sukandus dantis. Skaityti mėgstu, bet vis rečiau randu knygų, kuriomis tikiu. Televizoriaus norėčiau neturėti – jis man nieko gero neduoda.
O sportas tikrai daugiau nei poilsis. Tai ir drausmės mokykla, ir dvasios grūdinimas, ir baimių bei fobijų įveikimas, ir tikėjimo stiprinimas, ir netgi protinė veikla. Ir, be abejonės, geros savijautos pagrindas.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Turbūt esu namisėda. Jeigu kur nors išsiruošiu, tai nebent į biblioteką ar į mišką su šunimi.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Ne.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Labiausiai mėgstu vidutiniškai iškeptą didkepsnį su bulvytėmis ir daržovėmis. Ir apskritai labai mėgstu mėsą ir geriausiai jaučiuosi, kai protingai suderinu ją su daržovėmis.
Turiu omeny neperdirbtus mėsos produktus. Kai tik padauginu angliavandenių, miltų, cukraus ar kokių ankštinių, prasideda problemos.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Norėčiau ignoruoti maisto gaminimą, bet... tada visi liks alkani ir nepatenkinti.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Darbas savo kiemelyje skirtas savo malonumui ir estetiniam pasitenkinimui. Jokių prievolių čia negali būti.
Ačiū Dievui, neturime jokios sodybos ar vadinamojo kaimo, kur reikėtų eiti lažą nežinia dėl ko.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Mano darbo specifika – dirbu viena, tad ir įspūdžiais galiu pasidalinti tik su savimi.
– Kaip jūs apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Kai atlieki darbą geriau, nei norėjai ar siekei. Ir kai jautiesi „gerai“ pavargęs.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Ir taip, ir anaip. Abu variantai geri.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudama?
– Karantino metu, kai daugelis kultūros sričių merdėja, o kultūrininkai vos kvėpuoja, toks klausimas skamba, atleiskite, nepadoriai.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Apie idealius laisvadienius jau seniai negalvoju.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Kai buvau pasilikusi viena namuose ir galėjau negaminti valgio.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Kad būtų šilta, saulėta ir galėčiau pusę dienos, o gal net ir visą pratupinėti prie savo rožių ir kitų augalų.
Ir pamedituoti verandoje su gero alaus taure.
