Lėktuvui nusileidus Lietuvoje, atvykusi mama su sūnumi buvo nuvežti į Ruklos Pabėgėlių priėmimo centrą, kur karantinuosis – atvykę šeimos nariai su Lietuvoje prieglobstį gavusiu ir jau ketverius metus gyvenančiu vyru (bei tėčiu) galės pasimatyti po karantino. Kitos dvi neseniai susijungusios šeimos, kurias sudaro taip pat Lietuvoje prieglobstį gavę vyrai ir iš Etiopijos atvykusios jų žmonos bei vaikai, jau išlaukė izoliacijos laikotarpį ir pagaliau gali apkabinti vienas kitą gyvai.
Prieglobsčio ieškančių žmonių istorijos paženklintos išsiskyrimų
„Kiekvieno pabėgėlio istorija yra žmogaus ir jo šeimos istorija, kuri dažnai yra paženklinta išsiskyrimų, išbandymų ir netekčių. Šių trijų šeimų istorija yra ne apie geresnio gyvenimo paieškas, o apie pabėgimą nuo žiauraus režimo Eritrėjoje, kurioje buvo persekiojama už religiją, vykdomos represijos ir pažeidžiamos kitos žmogaus teisės. Tai, kad šioms šeimoms teko išsiskirti, pakeitė jų likimus – kai kurie vaikai spėjo užaugti be tėčių, o mamos, gyvendamos pabėgėlių stovyklose vienos su nepilnamečiais vaikais, taip pat nebuvo saugios“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė.
Pasak E.Samuchovaitės, šiandieninėje situacijoje, kai Lietuva susiduria su padidėjusiais migrantų, atvykstančių per Baltarusiją, srautais, labai svarbu išlaikyti humanitarines vertybes ir rimtai vertinti atvykusiųjų poreikius susisiekti su savo šeima, likusia nesaugioje aplinkoje, bei išlaikyti tų šeimų vientisumą, kurios atvyko kartu.
„Dalis atvykstančių asmenų turi labai rimtus prieglobsčio motyvus, tad šalis, priimanti pabėgėlius, turi ne tik užtikrinti tarptautinę apsaugą nuo persekiojimo, karų, žmogaus teisių pažeidimų, bet ir suteikti realias galimybes susijungti su šeimomis – sutuoktiniais ir vaikais, nes pabėgėlis tokią galimybę turi tik jam prieglobstį suteikusioje šalyje“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė.
Šeimų susijungimo procesas užtrunka ilgiau nei turėtų
Jeigu bėgdamos nuo persekiojimo arba neramumų savo šalyse šeimos pakeliui yra išskiriamos, teisę į susijungimą joms garantuoja tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė. Tačiau susijungimo procesas dažnai užtrunka ilgiau nei turėtų, kadangi bėgantys nuo neramumų žmonės ne visada turi asmens tapatybę arba šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus, kuriuos jie dažnai praranda būtent dėl persekiojimo ar nestabilios situacijos savo kilmės valstybėje. „Į susijungimo proceso organizavimą tenka įtraukti daug institucijų, ir tai gali tęstis ne vienerius metus“, – teigė E. Samuchovaitė.
Minimos eritrėjiečių šeimos, kurių susijungimu rūpinosi Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2015-aisiais metais bėgdamos nuo režimo savo šalyje, buvo išblaškytos po skirtingas šalis, kaip ir šimtai tūkstančių Eritrėjos pabėgėlių, tuo metu pasiekusių Graikijos ar Italijos krantus, nedideliais laiveliais plaukdami per Viduržemio jūrą.
Į Lietuvą šeimų atstovai vyrai pateko 2017-aisiais metais perkėlus juos iš Italijos, Lietuvai solidarizuojantis su kitomis ES šalimis, tais pačiais metais jiems suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Tuo tarpu mamos su vaikais pastaruosius kelerius metus buvo likę pabėgėlių stovyklose Etiopijoje. Sprendžiant šeimų susijungimo klausimą Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į visas atsakingas Lietuvos institucijas, kol galiausiai buvo priimtas sprendimas su Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro (UNHCR) ir Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) pagalba organizuoti šių šeimos narių perkėlimą iš Etiopijos.
Trijų eritrėjiečių šeimų susijungimas yra labai lauktas tiek pačioms šeimoms, tiek visas pastangas kelerius metus dėjusiems Lietuvos Raudonojo Kryžiaus prieglobsčio ir migracijos srities ekspertams bei puiki naujiena, artėjant Pasaulinei pabėgėlių dienai (Pasaulinė pabėgėlių diena minima visame pasaulyje birželio 20 d.).
Tokio susijungimo laukia dar dvi eritrėjiečių šeimos, kurioms išsiskyrimo laikotarpis dar prasitęsė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos patyrė Etiopijoje esantys šeimos nariai.
