Senelių globos namuose Dariaus tėvas atsidūrė prieš keletą metų. Jis maždaug prieš 20 m. patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Vaikščiodavo pats, buvo protaujantis, bet kairioji jo kūno pusė buvo paralyžiuota ir jam reikėjo nuolatinės priežiūros. Kadangi jis su žmona buvo išsiskyręs, o vaikai – dirbantys ir negalintys nuolat būti šalia, juo ilgą laiką rūpinosi jo mama, o kai šiai tai tapo per sudėtinga, artimieji kreipėsi į Telšių rajono senelių namus.
„Kai tėvą ten užregistravau, metus dar laukėme eilėje – norinčiųjų daug. Ir labai gailiuosi, kad ten kreipėmės. Maniau, kad tėvui ten bus geriau, o atidaviau jį budeliams į rankas“, – rėžė Darius.
Jo teigimu, tėvas senelių namuose buvo prastai maitinamas, kone marinamas badu, ir po mirties atrodė išsekęs.
„Kai jį iškeldinome į senelių namus, jis mėgdavo gerai pavalgyti. Galėjo valgyti pats, tačiau ten netrukus jį ėmė maitinti ne normaliu, o trintu maistu. Tos košelės, kaip žinia, yra mažiau maistingos, jomis maitinami ligoniai greit nusilpsta. Kai tėvą iškeldinome į globos įstaigą, jis svėrė 100 kg, o kai atsiėmėme jo kūną, svėrė gal 40 kg ir buvo sunkiai atpažįstamas“, – sakė Darius.
Pasak jo, kai gyventojus buvo galima lankyti, padėtis dar buvo geresnė. Tada sūnui kliuvo tai, kad tėvas kartais užrakinamas savo kambarėlyje – jis mėgdavo vaikštinėti koridoriumi pirmyn atgal, tačiau kažkas turėdavo žiūrėti, kad jis nenuvirstų, o kadangi personalo nėra daug, tai buvo sudėtinga ir nuspręsta gyventoją rakinti.
Be to, kai Darius atvykdavęs tėvo lankyti vakare po darbo, su juo būdavo sunku bendrauti, nes jis būdavo, pašnekovo žodžiais tariant, prišertas raminamųjų vaistų.
„Tada aš pakėliau triukšmą, tokia savivalė lyg ir liovėsi, tačiau kai prasidėjo karantinas ir lankytojai negalėjo atvykti, panašios įstaigos galėjo pradėti tuo piktnaudžiauti – taip mano tėvas ir išseko, ir buvo nuvarytas į kapus“, – žėrė kaltinimus pašnekovas.
Jam kliūva ir tai, kad mirties liudijime išsekimas nenurodytas – ten nurodyta, kad vyro mirties priežastis – lėtinė išeminė širdies liga, nors jo širdis buvusi stipri. Tiesa, prieš mirtį jis gulėjo ligoninėje, jo būklė buvo sunki, jam nustatytas sepsis, plaučiuose buvo vandens, taip pat diagnozuotas inkstų nepakankamumas, tačiau ligonio širdies būklė, pašnekovo žiniomis, niekam neužkliuvo.
Savaitę prieš mirtį jo sveikata lyg ir pagerėjo, jis buvo grąžintas į senelių namus, tačiau čia netrukus mirė. „Jie net skrodimo nedarė, kad patvirtintų mirties priežastį. Tiesiog iš akies nustatė, kad kalta širdies liga, apie kurią seniau nebuvome girdėję“, – teigė telšiškis.
Savo tėvą Darius paskutinį kartą matė seniai, prieš 1,5 m. iki jo mirties – globos namuose jo nebuvo galima lankyti dėl karantino. Kai jis atsidūrė ligoninėje, kiti artimieji jį lankė, tačiau Darius sako, kad jis ten buvo nepageidaujamas, nes prieš kelis metus į ligoninę buvo iškvietęs TV laidą „Srovės“ dėl to, kad tėvas jį gydant buvo rišamas prie lovos.
„Globos namų darbuotojai man nė nesiteikė pranešti žinios apie jo mirtį. Sulaukiau skambučio iš policijos. Kadangi vairavau, manęs paprašė sustoti, ir pasakė, kad turi liūdną žinią – tėčio nebėra“, – pasakojo Darius.
Susivokęs, kas nutiko, vyras norėjo, kad būtų atlikta ekspertizė ir nustatyta, kad ligonis buvo išsekęs, nurodyta tiksli mirties priežastis, tačiau kiti artimieji to nepanoro – norėjo su velioniu atsisveikinti ramiai ir be triukšmo.
Kodėl visgi Darius mano, kad globos namai visiškai nesirūpina savo gyventojais? „Nežinau, gal norima, kad ligoniai per ilgai juose neužsibūtų – juk, kaip minėjau, laukiančiųjų eilės didelės“, – rėžė Darius.
Kaltinimai neturi pagrindo?
Į Dariaus kaltinimus paprašėme atsakyti Telšių rajono senelių globos namų direktorės Ernestos Jokšienės.
– Ką galite pasakyti apie susiklosčiusią situaciją?
– Labai dėl to apgailestaujame. Paprastai tie žmonės, kuriais mes rūpinamės, džiaugiasi gyvenimu šiuose namuose, priešingai, nei kai kurie jų artimieji. Tačiau konkretesnės informacijos teikti negalime, nes tai susiję su mūsų gyventojo asmens duomenimis.
– Ar galite patikinti, kad jūsų globotiniai maitinami pakankamai?
– Senelių globos namuose gyventojų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymu, Lietuvos higienos norma HN 125:2019 „Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-1000 ir kitais teisės aktais.
Įstaigos dietistas parengia dietų valgiaraščius, kurių raciono energinė ir maistinė vertė atitinka sveikatai palankaus pagyvenusių žmonių maitinimo principus ir jų asmeninius pageidavimus.
– Kada nuo paprasto maisto pereinama prie trinto maisto?
– Trintas maistas gyventojams paskiriamas atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, kai asmenims dėl ligos sąlygotų veiksnių sutrinka rijimo funkcija ar jie nebepajėgia sukramtyti maisto, bei atsižvelgiama į gydytojų teikiamas rekomendacijas.
– Kada gyventojai gali būti (jei taip gali būti) užrakinami globos namų kambariuose?
– Senelių namuose gyventojai nėra užrakinami kambariuose. Gyventojams yra sudarytos sąlygos pačių pageidavimu užsirakinti savo asmeniniuose kambariuose.
– Velionio sūnaus netenkina įrašas mirties liudijime, kad tėvas mirė nuo širdies ligos. Jeigu mirties priežastis kėlė abejonių, gal vertėjo atlikti skrodimą?
– Telšių rajono senelių globos namai neišduoda medicininio mirties liudijimo, tai atlieka gydymo įstaiga, kurioje asmuo gydėsi – jo gydantis gydytojas. Mūsų įstaigoje nėra gydančių gydytojų. Telšių rajono senelių globos namai negali vertinti mirties priežasties, neturi tokių kompetencijų.
Mirusio gyventojo autopsija atliekama tik artimųjų rašytiniu prašymu (kreipiamasi į laidojimo paslaugas teikiančią įmonę, kuri tai organizuoja), o be atskiro rašytinio prašymo – tuomet, kai nustatoma asmens smurtinė mirtis.
