Į išsvajotas varžybas, kuriose dalyvaus su Lietuvos rinktine, Lina su šeima skris iš Švedijos. Čia ji gyvena jau septynerius metus, yra įsikūrusi nedideliame Trosos miestelyje prie Baltijos jūros.
„Aš jaučiausi tikra lietuvaitė ir sakiau, kad kas jau kas, bet aš tikrai niekada neemigruosiu. Tačiau sutikau savo būsimą vyrą, meilė apsuko galvą, ir jau netrukus atsidūriau Švedijoje“, – nusišypsojo Lina.
Lietuvoje ji, baigusi M.Romerio universitete teisės ir policijos veiklos specialybę, dirbo pasienio pareigūne. Jos būsimas vyras lietuvis Nerijus jau buvo įsitvirtinęs Švedijoje, turėjo ten savo statybų verslą, kurio nenorėjo apleisti. Tad Lina pas jį nuvyko mėnesiui atostogų, po to – dar mėnesiui, pasiėmusi nepamokamų atostogų, o tada nusprendė mesti darbą ir pasilikti neribotam laikui, juolab, kad jau laukėsi vaikelio.
Dabar pora augina jau tris sūnus: šešiametį Nerijų, ketverių Joną ir dvejų Beną. Be to, maždaug pusę laiko tėčio namuose gyvena ir jo vienuolikmetis sūnus iš pirmosios santuokos.
„Kartais žmonės manęs klausia, kaip aš susitvarkau su tiek berniukų, ir aš prisipažįstu, kad ne visada su jais susitvarkau“, – sakė pašnekovė.
Namuose šeima kalbasi tik lietuviškai – tėvai nori, kad vaikai gimtąją kalbą mokėtų gerai. Galbūt šeima po kurio laiko grįš į Lietuvą, nors konkrečių planų dar neturi.
Kai vyriausias sūnus, darželį lankęs nedaug, iškeliavo į paruošiamąją klasę, mama nerimavo, kad jam bus sunku susirasti draugų, nes švedų kalbą mokėjo nelabai gerai, tačiau jis labai greitai prasilaužė ir dabar puikiai su visais susišneka. Jaunesni broliukai, šiuo metu keliaujantys į darželį, taip pat nejaučia sunkumų dėl dvikalbystės.
Lina nusijuokė: „Taip jau išėjo, kad švedų kalbą mano vaikai moka geriau, nei aš (tėčio jie kolkas dar nepralenkė). Mūsų miestelyje daug lietuvių, o vietiniai, vos pasakau kažką angliškai, pradeda su manimi taip ir kalbėti – anglų kalbą čia visi puikiai moka ir mielai ja bendrauja.“
Išvykusi į Švediją Lina kurį laiką darbavosi grožio srityje, taip pat vedė aerobikos treniruotes. Šiuo metu ji padeda vyrui tvarkyti administracinius reikalus jo įmonėje.
Tačiau darbo, rūpinimosi vaikais ir namais moteriai nepakanka. Kas rytą, nuvežusi sūnus į mokyklą bei darželį, eina į sporto salę ir 1,5 val. ruošiasi fitneso varžyboms. Na, o vasarą ji intensyviai dalyvauja moterų (ir ne tik moterų) raliuose.
„Man aktyvus gyvenimo būdas visuomet patiko. Ir studijų laikais, ir dar prieš jas vis sportuodavau. Kai laukiausi pirmojo vaiko, kažkodėl galvoje ėmė kirbėti mintis, kad jo susilaukusi dalyvausiu fitneso varžybose“, – atsiminė pašnekovė.
Kaip tarė, taip padarė. Pripažino, kad pirmasis blynas buvo prisvilęs – nežinojo, nei kaip nusigrimuoti fitneso varžyboms, nei kaip pozuoti ant scenos. Nepaisant nesklandumų, dalyvauti varžybose jai patiko, tad nusprendė, kad ir vėl būtinai tą darys. Net ir sekančių nėštumų metu neapsileido ir palaikė sportinę formą.
Šių metų balandį Lina dalyvavo Lietuvos kultūrizmo, fitneso ir bikini čempionate, kuris vyko Kėdainiuose. Ji atstovavo „Renata Ladies“ komandą, varžyboms ruoštis jai padėjo asmeninė trenerė Renata Marcinkutė.
Šįsyk nusigrimuoti varžyboms ir stovėti ant scenos Lina jau mokėjo ir užėmė ketvirtąją vietą. O tada kartu su kitomis prizines vietas iškovojusiomis merginomis gavo galimybę atstovauti Lietuvą Europos čempionate Ispanijoje.
„Sportuodama sakiau, kad mano tikslas – kada nors patekti į Europos čempionatą, ir netikėtai greitai man pavyko. Paprastai ten siunčiamos pirmąsias tris vietas užėmusios dalyvės, tačiau šiemet kaip tik leista siųsti daugiau“, – džiaugėsi Lina.
Adrenalinas patiko
Kol kas pašnekovės namuose daugiau taurių ne iš fitneso varžybų, o iš ralių. Lina nuo seno mėgo vairuoti automobilį, aštuonioliktojo gimtadienio laukė vien tam, kad gautų vairavimo teises.
Prieš trejus metus su studijų laikų drauge Greta nusprendė dalyvauti Moterų ralyje. Savo komandai davė pavadinimą „Spanguolės“.
Moterims vairavimas ir adrenalinas patiko, pagavo azartas – lėkė automobiliu vėl ir vėl. Kai Damų ralyje Žemaitijoje užėmė pirmąją vietą, laimėjo dalyvavimą ralyje aplink Lietuvą. „Ten moterų buvo nedaug, daugiausia dalyvavo vyrai, tad pasijutome nejaukiai. Ir trasos buvo nelengvos, su greičio ruožais. Bet dalyvauti mums patiko ir net pasiekėme neblogų rezultatų“, – sakė Lina.
Varžybose ji vairuotojos ir šturmanės pareigas su bendražyge dalijasi po lygiai.
Dauguma ralių, kuriuose Lina dalyvauja, vyksta Lietuvoje. „Man patinka ne tik pats važiavimas, bet ir varžybų atmosfera, kuri Lietuvoje šventiška, daug žmonių, ir jie visi labai draugiški. Švedijoje stebėjau vieną ralį, kur viskas vyko ramiai, beveik be žiūrovų, ir tos gerosios atmosferos man labai trūko“, – sakė lenktynininkė.
Bet ar toks sportas nepavojingas? „Na, kartą ralyje aplink Lietuvą mums į automobilio galą įvažiavo mechanikų komanda... Bet mes su drauge vairuojame protingai, be reikalo nerizikuojame“, – atsakė trijų vaikų mama.
Į varžybas – visa šeima
Vyrų raliuose dalyvauja ir Linos vyras Nerijus. Jis net juokiasi, kad žmona namo tempia ir tempia taures (pernai parvežė septynias), o jis parsiveža tik vieną per sezoną.
Vyras prasidėjo prie to, kad Lina ėmė dalyvauti raliuose, o ji užkrėtė sutuoktinį pomėgiu sportuoti salėje. „Seniau jam rūpėjo tik sportas, kuriame jaučiamas dyzelio kvapas, bet paraginau jį apsilankyti šaunioje salėje prie darbo, ir netrukus jis įsitraukė. Jokioms varžyboms nesiruošia, sportuoja savo malonumui ir džiaugiasi, kad tai padeda geriau jaustis“, – sakė moteris.
Kai Lina sieka pergalės ralyje ar fitneso varžybose, ją labai palaiko ne tik vyras, bet ir vaikai. Juos mama įtraukia į savo veiklas, seniau neretai vesdavosi ir į sporto salę, tik dabar to nedera daryti dėl pandemijos. Ir į varžybas ją nuolat lydi visa šeima ar bent jau stebi jos pasirodymus televizijos ekrane (minėtosios fitneso varžybos Kėdainiuose vyko be žiūrovų).
O ir greiti automobiliai berniukams labai rūpi. „Jie visi – tikra mano palaikymo komanda“, – pasidžiaugė Lina.
Dieta – kartu su vyru
Vyras savo žmoną taip palaiko, kad net ir valgo tą patį maistą, kaip ji. „Kartais sakau, kad jis nesistengtų dėl manęs, o pavalgytų kartu su vaikais, bet jis vis tiek atsako, kad jam tiks ta mano vištiena (nors ji būna net nesūdyta)“, – sakė Lina.
Tiesa, be vištienos ir ryžių ji gali valgyti ir žuvį, kiaušinius, įvairias daržoves, o iš ryto – ir porciją avižinės košės. Ir sako, kad šitaip maitintis nėra labai sudėtinga, juolab, kad jos kūnas jai leidžia valgyti pakankamai dideles maisto porcijas (skirtingai, nei kai kurioms kitoms sportininkėms). Taigi skanumynų labiausiai nori tada, kai praleidžia kažkurį valgymą ir praalksta, bet dažniausiai būna soti ir tada ramiai gamina vaikams tai, ko pati nė neparagaus.
„Galbūt man lengviau dėl to, kad turiu aišku tikslą, ir žinau, kad tai nėra dieta, kurios turėsiu laikytis visą gyvenimą. Žinau, kad jau netrukus po varžybų galėsiu valgyti ir šokolado, ir ledų, ir ko tik panorėsiu. Taigi kolei kas galiu ir per gimtadienius, kai kiti valgo tortą, sėdėti su savo atsineštu ryžių indeliu“, – aiškino Lina.
Tiesa, ir šiuo metu ji leidžia sau vieną išimtį – sekmadienio rytais jos vyras tradiciškai kepa šeimai blynus, taigi ir ji jų paskanauja. Tačiau dabar vyras pasistengė ir blynus kepti pradėjo ne iš įprastų miltų, o iš maltų avižų, taigi tai beveik ne nuodėmė.
