Cirko pasirodymai su balandžiais, pudeliais ir katėmis tapo labai reti ne tik dėl karantino. Išsiskyrusi moteris ėmėsi grožio verslo, kad galėtų pragyventi su vaikais – Luku (21 m.) ir Marija (17 m.), išlaikytų nuosavą namą.
Šiuo metu A.Lancevičė dažniau šypsosi, jaučiasi atsitiesusi, pasitikinti savimi ir rami. Ji – tarsi kitas žmogus.
„Kai verti kokį nors gyvenimo puslapį, jį turi galutinai užversti. Kam nešioti pavardę vyro, su kuriuo net nenori tapatintis, būti greta statoma. Nors pavardė tėra formalumas, vienur mane maloniai sutikdavo su šia pavarde, kitur palydėdavo kreivu žvilgsniu dėl skandalų su gyvūnais.
Norėjau atsiriboti, nes nesu su tuo susijusi, o gyvūnus visada mylėjau ir mylėsiu, rūpinausi jais ir rūpinsiuosi. Nenoriu būti tapatinama su kokiu nors blogiu“, – tvirtino savo tėvo pavardę po skyrybų turinti Agnė.
Kadangi vaikai užaugo, moteris tikino lengva ranka pasikeitusi pavardę. Nors vyrauja nuostata, kad motinos ir vaikų pavardės turėtų būti vienodos, cirko artistė įsitikinusi, jog tai nebeturi reikšmės, nes atžalos jau pradeda eiti savo keliu, kuria savo gyvenimą.
„Kad pasikeičiau pavardę, jiems blogos įtakos nedaro, o aš jaučiuosi geriau. Be to, turiu vardą, esu asmenybė, kodėl turėčiau prisistatyti buvusia pavarde?
Išsiskyriau su tuo žmogumi ir su jo pavarde“, – patikino cirko artistė.
Agnė ir Mykolas Zobovai oficialiai santuokoje pragyveno keturiolika metų – juodu susituokė jau augindami sūnų. Nors pora skyrėsi skandalingai, moteris linkusi blogus dalykus pamiršti ir prisiminti tai, kas buvo gera.
A.Lancevičė išskyrė du vertingus ir puikius faktus iš santuokinio gyvenimo – vaikų gimimą ir profesinį pašaukimą. Buvusiam vyrui už tai Agnė buvo ir liks dėkinga.
Cirko artistė svarstė, kad po daugybės kartu nugyventų metų sutuoktiniai neišsiskiria, jeigu šeimoje nesutarimai menki. Vadinasi, buvo daug blogybių, kad ji, turėdama mėgstamą darbą, paaugusius vaikus, pagrindą po kojomis, susidėjo du lagaminus ir užvėrė duris ankstesniam gyvenimui.
Su buvusiu sutuoktiniu, likusiu gyventi dvaro sodyboje Rokiškio rajone, Agnė nebepalaiko ryšių. Į skandalą dėl kankinamų gyvūnų patekęs meškų dresuotojas ketino dideliame sklype įkurti cirko augintinius, bet kilus triukšmui idėjos atsisakė.
Prieš dvejus metus buvo pasirodęs skelbimas, kad vyras parduoda turtą, nes valdos jam tapo per didelės. Tačiau sodybos nepardavė, persigalvojo.
„Nuo cirko atsiribojau ne visai savo noru, labiau privertė aplinkybės. Mano darbas cirke buvo su gyvūnais, mažiau akrobatinis.
Visuomenės požiūris pradėjo keistis – įžvelgta, kad cirko gyvūnai išnaudojami, todėl reikėjo ką nors daryti“, – apie sumanymą suktis grožio versle užsiminė Agnė.
Cirko artistė gyvūnų neatsisakė, jų neišdalijo – pati juos prižiūri, rūpinasi ir kartais iki karantino sulaukdavo kvietimų su jais pasirodyti privačiuose renginiuose.
Kaunietė laiko 11 balandžių, po 4 pudelius ir kieminukes kates. Tai tiek tų cirko artistų!
„Gyvūnų juk neišmesi. Įrengėme patalpas ir juos laikome“, – užsiminė nuo ankstyvos jaunystės cirko artistės duonos ragavusi Agnė.
Po skyrybų su vyru moteris liko gyventi Kaune tuose pačiuose namuose. „Tie namai buvo ir yra mano. Tai – mano tėvų palikimas“, – tvirtino A.Lancevičė, erdviame name gyvenanti su vaikais, ligota mama, augintiniais.
Nors po skyrybų Agnei trūko pinigų, slėgė skolos, dabar džiaugiasi, kad gerovę jau susikūrė: „Kai turi dvi rankas, galvą, sveikas kojas, gali daug ką padaryti.“
Moteris pirmais metais po skyrybų juto didelę įtampą, tačiau išbristi iš sunkumų padėjo artimieji. Ji vaizdžiai paaiškino, kad su namiškiais susikibo už rankų ir įveikė sunkumus.
Savo namų pirmame aukšte Agnė atidarė grožio saloną, kuriame pati dirba plaukų stiliste. Cirko artistė šios veiklos ėmėsi entuziastingai ir į ją sudėjo visą širdį, panašiai kaip anksčiau scenai.
Imtis verslo Agnę paskatino ilgametė draugė – grožio salono savininkė, profesionali plaukų stilistė. Nors bičiulė davė kai kurių pamokų, cirko artistei teko pačiai šioje srityje parodyti kūrybingumą.
Anksčiau A.Lancevičė sau siuvo sceninius drabužius, kūrė spektaklių pastatymus, nes kurti jai labai patiko.
Todėl kūrybos gyslelę moteris pritaikė ir naujoje veikloje: „Jei žinau, kad ateis moteris tik dažyti plaukų šaknų, žinoma, tai atliksiu.
Bet jei paprašo visiškai pakeisti šukuoseną, man net seilė tįsta iš malonumo. Juk tai kūryba, ir aš kuriu.
Technikos galima išmokti, kaip tai daryti, bet kaip sukurti įvaizdį, reikia pajusti“, – patirtimi dalijosi Agnė.
Dar prieš dešimtmetį cirko artistė turėjo šunų kirpyklą, vis dėlto ši veikla jai nebuvo prie širdies. Savus šuniukus ji su malonumu gražindavo, o kirpti klientų augintinius nelabai patiko.
„Matyt, man trūko bendravimo. Juk gauni šuniuką ir jį kerpi, o norėjosi bendrauti su žmogumi. Beveik po penkerių metų mečiau tą veiklą, nors amato mokiausi Maskvoje“, – neslėpė A.Lancevičė, trečius metus gražinanti žmones.
Karantinas tapo nemenku išbandymu Agnės grožio verslui, tačiau ji nesėdi sudėjusi rankų, nes nemoka gyventi be veiklos. Nors nebuvo galima tiesiogiai dirbti su klientais, moteris neatsisakė kūrybos. Prasidėjus koronaviruso pandemijai ji siuvo veido kaukes ir vos spėjo suktis prie siuvamosios mašinos, nes apsaugos priemonės staigiai buvo išpirktos.
Agnei sūnus per karantiną padėjo atidaryti internetinę parduotuvę, kurioje prekiaujama ne tik mamos, bet ir kitų moterų rankdarbiais.
„Kai nurimsti ir turi daug laiko, planų ir idėjų atsiranda tikrai daug. Įkūrėme internetinę parduotuvę, nes interneto niekas neuždarys ir neuždraus“, – nusijuokė A.Lancevičė.
Pakeitusi pavardę žinoma kaunietė girdėjo gandų, kad po skyrybų vėl ištekėjo, bet ji iš to tik pasijuokė. Agnė turėjo gerbėjų, bet po skaudžių skyrybų nutarė niekur neskubėti.
„Gyvenu ir mėgaujuosi gyvenimu. Tikiu, kad ir mano namuose nušvis saulė, – kalbu apie stabilų asmeninį gyvenimą. Dabar tikrai nėra juodų debesų“, – šyptelėjo A.Lancevičė.
Skyrybos nepalaužė
Dvejos skyrybos nepalaužė žinomos dizainerės Julijos Janus (51 m.). Šių metų pradžioje išsiskyrusi su antruoju vyru aktoriumi, režisieriumi bei prodiuseriu Stasiu Baltakiu (62 m.) ji išliko tvirta.
J.Janus grįžta į mados pasaulį – kuria 5–10 modelių kapsulines kolekcijas su kitais mados prekės ženklų autoriais.
Jau kuris laikas Julija daugiau dėmesio skiria sau. Ji mėgsta masažą, sportą, vandens ir veido procedūras. Su šunimi eina į ilgus pasivaikščiojimus. Taip pat individualiai dirba su trenere triskart per savaitę.
Mokosi ir dainuoti – lanko dainavimo pamokas. „Dainavimas man irgi yra kūno mankšta ir meditacija. Dainoms, kurias atlieku, aš kuriu žodžius ir melodiją. Noriu išmokti dainuoti ir atlikti savo dainas triphopo stiliumi“, – pasakojo Julija.
Negana to, ji dar ir fotografuoja, tapo paveikslus. Tai meditatyvūs pomėgiai, terapija, kurie ją gydo, kai dėl ko nors išgyvena. Tokiais gyvenimo lūžiais Julija kreipiasi į psichologus. Tai padeda lengviau pereiti per skausmą, išgyventi jį ir sudėlioti žingsnius į priekį.
– Neseniai užvertėte bendro gyvenimo su vyru S.Baltakiu puslapį. Turbūt stipriai slegia šis išsiskyrimas?
– Su laiku keičiamės ir būna, kad žmonės pasijunta esantys ne savo vietoje – netvariai. Ir tada, jeigu nepavyksta suklijuoti tų trūkių, kurie atsiranda, priimamas bendras sprendimas.
Mes su Stasiu esame draugai ir labai palaikome vienas kitą. Bet mūsų vedybinis gyvenimas tiesiog pasibaigė.
– Ar negaila tos gyvenimo atkarpos, kurią praleidote su Stasiu? Juk jis specialiai iš Kanados, kur gyveno apie du dešimtmečius, grįžo dėl jūsų į Vilnių.
– Kai jau užverti puslapį, gailestis dingsta, jeigu nori gyventi toliau ir kurti savo asmeninę laimę. Tad man nieko negaila, kas atsitiko, džiaugiuosi viskuo, net ir skaudžiais dalykais, be kurių neįvertinčiau viso to gražumo, kuris atsiranda kuriant ką nors naujo.
– Bet tai ne pirmosios jūsų skyrybos. Po 10 santuokos metų palikote ir pirmąjį savo vyrą verslininką Andrių Žilėną, ir draugą, taip pat verslininką Eugenijų Kovalevskį, su kuriuo gyvenote apie 8 metus. Šiais laikais moterys dūsauja, kad neturi vyrų, o jūs juos palikti nusprendžiate labai principingai, griežtai. Kodėl?
– Negaliu sakyti, kad aš palikau. Bendrame gyvenime yra dvi pusės. Matyt, kiekvieną kartą tai buvo sprendimai, sukelti situacijos ir tam tikrų bendrų susitarimų.
– Vadinasi, tuose vyruose neradote kai ko svarbaus, ko jums reikėjo? Iš pradžių – aistra, romantiški santykiai, o paskui – rutina?
– Visus žmones, su kuriais gyvenau, su kuriais kūriau gyvenimą, labai gerbiu ir sakyti, kad juose neradau atramos, būtų nesąžininga jų atžvilgiu. O dėl to, kodėl mūsų keliai išsiskyrė, kiekviena istorija yra skirtinga. Matyt, mano gyvenime yra taip, kad turbūt pati ko nors nepadariau.
– Ko reikia, kad šeiminis gyvenimas susiklostytų sėkmingai, kad nebūtų pernelyg buitiškas arba, atvirkščiai, paremtas vien intymiais ryšiais?
– Žvelgiant į praeitį man atrodo, kad reikalingas besąlygiškas atvirumas. Žmonės turi kalbėtis ir abu norėti įveikti visas kliūtis ir krizes. Atsinešame programas, kurias gauname iš aplinkos, tėvų, kurios giliai įdiegtos, ir kartojame jų modelius patys to nesuprasdami.
Tai didžiausia kliūtis ne tik mano, bet ir daugelio žmonių santykiuose.
– Ar kalbatės apie tuos nutrūkusius santykius su savo dukra Vilte?
– Aš visiškai atvira su savo dukra. Turbūt ji žino apie mane viską. Viltė – brandi asmenybė, ji yra juvelyrė, kuria įdomaus stiliaus papuošalus, sukūrė ir ne vienai mano drabužių kolekcijai.
Praeitis – lyg kino juosta
Praėjo 7 metai po to, kai tuomečiam savo vyrui dizaineriui Aleksandrui Pogrebnojui (52 m.) Monika Račiūnaitė (31 m.) kvietė policiją dėl smurto šeimoje.
Garsus dizaineris negailėjo kalbų, kad Monika nebuvo jam ištikima ir net vartoja narkotikus. M.Račiūnaitė paviešino testą, kuriame buvo nurodyta, kad jos organizme narkotinių medžiagų nerasta.
Negana to, modelis atskleidė, kad jųdviejų su Aleksandru santuoka – tik teatras, oficialiai ji nėra galiojanti. Mat pora susituokė tik bažnyčioje ir per 10 dienų, kaip tuo metu buvo reikalaujama, santuokos neįteisino. Galiausiai Monika su sūnumi Mykolu išsikėlė iš vyro namų.
Nepavykusi santuoka, pasaulį supančiojusi pandemija ir ramybės paieškos ją išginė iš Lietuvos. Moteris su aštuonmečiu sūnumi Mykolu laimę dabar kuria ir sielos ramybės ieško svetur – jie įsikūrė Latvijoje, Liepojoje. Mykolas mokosi nuotoliniu būdu. „Manau, dabar buvo pats tinkamiausias laikas padaryti tai, ką norėjau. Pabėgome nuo išgąsčio, nerimo ir nežinomybės. Prisitaikėme prie situacijos, nedejuojame ir gyvename taip, kaip mums atrodo geriausiai.
Vilniuje nuolat bėgau, lėkiau. O dabar esu sustojusi, turiu laiko gilintis į save ir sūnų, viskas matyti gryniau, giliau, aiškiau. Tik mano, kaip modelio, duona šiuo metu sudžiūvusi! Nėra galimybių keliauti, nėra ir šio darbo“, – atviravo Monika.
Iš ko ji su sūnumi gyvena? „Iki karantino Vilniuje dirbau kosmetologe, pabaigusi mokslus atidariau savo kabinetą. Turiu šiek tiek santaupų, šiek tiek prisideda ir Aleksandras. Tokie dalykai parodo, kiek daug mes galime susimažinti poreikius, kiek nedaug vis dėlto žmogui reikia“, – svarstė M.Račiūnaitė.
Bet ji neketina sėdėti rankų sudėjusi ir Liepojoje. Turi idėjų, mėgins ir latviams pasiūlyti kosmetologijos paslaugas, imsis internetinės prekybos lietuviška ir latviška produkcija. Be to, kartu su italais nori atidaryti jų modelių agentūros būstinę, kurią Latvijoje prižiūrėtų Monika.
Mėgaudamasi gyvenimu Liepojoje Monika nežino, ar grįš į Vilnių: „Kuo ilgiau čia būnu, tuo labiau noriu likti dar ilgiau ar net visam laikui. Man gera vienai, netrūksta nei draugų, nei vakarėlių.“
Kaip dabar ji bendrauja su Mykolo tėvu? Juk išsiskyrė itin dramatiškai.
„Mes sutariame draugiškai, šiltai, telefonu kalbamės kiekvieną dieną. Galime kalbėti apie viską, juokauti apie simpatijas. Nesutarimai liko praeityje. Mykolas, žinoma, mus labai riša, – sakė Monika. – Nusprendėme pamiršti savo nuoskaudas. Galiu tik pasidžiaugti, kad mums tai iki šiol pavyksta. Abejoju, ar pavyktų gyventi drauge. Minčių gelbėti santykius, klijuoti suskilusį puodą neturėjau.“
Moniką visą laiką palaikė jos šeima: „Po skyrybų labai išgyvenau, net akyse juoda darėsi. Man nebereikėjo pamokymų, reikėjo tik palaikymo. Skaudu, pikta, apmaudu – manyje grūmėsi daugybė neigiamų emocijų. Tuomet susiėmiau, stengiausi daug dirbti, pradėjau skaityti psichologines knygas. Jos įkvėpė, bet reikėjo laiko, kad sustiprėčiau.“
Kokią įtaką Monikos pamatinėms vertybėms padarė tai, kad ji niekada nematė savo tėčio, o daugiausia laiko augo ne su mama, o su teta?
„Man visai pasisekė – turėjau tris nuostabias mamas. Tai mano babytė, biologinė mama ir teta. Trys nuostabios moterys, kurios suteikė man spalvų kupiną gyvenimą, – sakė Monika. – Taip, neturėjau vyriško pavyzdžio. Gal dėl to man ir nesisekė sukurti stabilių santykių, nes nelabai supratau, koks gi tas vyras šalia manęs turėtų būti.
Palietusi dugną kylu aukštyn. Šiuo metu į savo audringą praeitį žvelgiu kaip į įdomią kino juostą – nieko nesigailiu, tai buvo įspūdinga! Per savo patirtis ir išgyvenimus mes tobulėjame.“
Įžvelgė problemas savyje
Dainininkė Jurga Šeduikytė (41 m.) neslepia: turėjo prabėgti daugiau kaip metai, kad galėtų ramiai, be emocijų prabilti apie skyrybas su buvusiu vyru dainininku Vidu Bareikiu (34 m.). Dabar jai nebebaisu garsiai kalbėti ir apie tai, kad širdies žaizdoms išsigydyti prireikė ir psichologo pagalbos. Jos gyvenime dabar – ramybė ir taika. Pirmiausia su savimi.
Labiausiai Jurga mėgsta ankstyvą rytą žvelgti pro didžiulius erdvaus lofto langus, už kurių atsiveria bundančio miesto panorama. Ji ilgai gurkšnoja kavą ramybės uostu tapusiuose naujuose namuose ir laukia nubundant 12-mečio sūnaus Ado, geriausio draugo ir įdomiausio gyvenimo projekto.
Karantinas pakeitė visų gyvenimą. Net ir tiems atlikėjams, kurie rinko sausakimšas arenas, teko susimąstyti, iš ko gyventi. Kokį būdą išlaikyti save ir sūnų rado Jurga?
„Tas būdas mane pačią nustebino. Pasirodo, buvau išlaidi. O per karantiną išmokau taupyti. Pradėjau pirkti tik tuos dalykus, kurių man iš tiesų reikia“, – prisipažino atlikėja, atradusi savo bėgiojimo trasą. Ji džiaugiasi kiekvieną kartą, kai įsispiria į mėgstamus sportinius batus. Jai nebėra blogų orų bėgioti.
J.Šeduikytė neslėpė esanti iš tų žmonių, kuriems patinka savo urvelyje kurti, generuoti idėjas. Nors nutraukta koncertinė veikla, karantinas nesustabdė knygų rašymo. Taip pat Jurga su animatorių komanda jau porą metų kuria animacinį filmą.
„Praėję metai buvo skirti tam, kad suprasčiau, ką dariau ne taip, kur buvau iniciatorė to, kas nesuveikė. Tai buvo mano didžiausias atradimas. Jei žmonės išgyvena tokias pat santykių krizes, jiems linkiu išlaukti ir pereiti į tą būseną, kai ne kitame žmoguje matome savo problemų priežastį, bet įžvelgiame problemų ir savyje“, – apie skyrybas su V.Bareikiu po dešimtmetį puoselėtų santykių kalbėjo dainininkė. Tad santykių analizę ji ir paliko praėjusiuose metuose. Šiemet Jurga jau nori mėgautis gyvenimu.
Vizitai pas psichologus jai leido suprasti savo bėdas: „Mano pirmasis susidūrimas su psichologija, psichoterapija buvo tada, kai organizmas ėmė siųsti signalus. Pradėjau sirgti nežinomomis ligomis, bet kai pasirodžiau gydytojams niekas nieko nerado.
Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo pirmasis nervinio išsekimo ženklas. Kai esi tokios būsenos, iš savęs reikalauji per daug, bandai siekti būti tobulesnis, o galų gale organizmas to neatlaiko ir ima siųsti signalus. Tai parodo, jog savęs nepažįsti, nekontroliuoji ir nesupranti, kas tau darosi.“
Atsigavusi po skyrybų mėgaujasi laisve
Atlikėja Gabrielė Rutkauskienė-Vasha (25 m.) švyti iš laimės – pagaliau atrasta vidinė ramybė. Po skausmingų skyrybų su vyru ir ketverių metų dukters Adrijos tėvu krepšininku Ronaldu Rutkausku (28 m.) atlikėja tikino jau atsigavusi. Tiesa, neslepia, kad tam reikėjo ne tik laiko, bet ir ilgo darbo su savimi.
„Esu laisva moteris ir mėgaujuosi ta laisve“, – šypsojosi Vashos slapyvardžiu prisistatanti atlikėja. Vyrų gimine ji nėra nusivylusi.
Vis dėlto su pirmąja santuoka ji gavo didelę pamoką.
Tekėdama moteris tvirtai tikėjo meile ir tuo, kad priesaika bei aukso žiedai – visam gyvenimui. Bet jos santuoka netruko nė metų. Šeimos išsaugoti nepavyko net dėl gimusios dukros.
„Kai išsiskyrėme su buvusiu vyru, likau su vaiku ant rankų. Be jokių stabilių pajamų, kad galėčiau laisvai gyventi. Tai buvo puikus spyris į užpakalį pradėti ką nors veikti, – vieną sunkiausių gyvenimo etapų prisiminė Gabrielė. – Vieną dieną atsimerkiau ir supratau, kad reikia pradėti veikti. Ir pradėjau ieškoti naujos veiklos, kad galėčiau išreikšti save.“
Ta nauja veikla kaunietės gyvenime tapo grožio sfera. Ji baigė antakių priežiūros, manikiūro ir pedikiūro kursus. Supratusi, kad galėtų iš to užsidirbti, ilgai nedvejojo ir ėmėsi naujo darbo: „Dirbdama atsipalaiduoju, pasineriu į savotišką hipnozę ir leidžiu sau pabėgti nuo visų minčių.“
G.Rutkauskienė, praeityje populiarios grupės „Dinamika“ vokalistės Viktorijos Mauručaitės dukra, norėtų sugrįžti ir prie dainavimo – pasiilgo scenos jaudulio, aplodismentų, prožektorių šviesų.
Pasitikėjimo savimi dabar jai suteikia ir nepriekaištinga išvaizda. Žinoma kaunietė nė neketino slėpti, kad prie to prisidėjo plastikos chirurgai.
„Gimus vaikui norėjau pasididinti krūtinę, bet ne dėl to, kad kompleksavau, – manau, kad kiekvienai moteriai tai prideda pasitikėjimo savimi.
Po nėštumo mano pilvas buvo išsitampęs, o po skyrybų turėjau problemų dėl svorio, sirgau anoreksija, tačiau pilvas net ir tada, kai buvau labai liekna, nebuvo gražus, todėl, pasinaudojusi proga, kad reikės operuoti po nėštumo atsiradusias išvaržas, nusisiurbiau ir mane erzinančius riebalus.
Gyventi reikia šia diena ir daryti tai, ką norisi, kad nesigailėtum ko nors nepadariusi. Dabar liko grįžti į sportą ir galėsiu drąsiai sakyti, kad tikrai pasitikiu savimi“, – atvirai pasakojo karjerą pristabdžiusi dainininkė.
