Klaipėdoje su šeima gyvenantį odontologą L.Smilgevičių karantinas pastūmėjo prisiminti muziką.
Lauras vaikystėje lankė muzikos mokyklą, mokėsi skambinti fortepijonu, groti gitara. Namuose gydytojas turi nedidelę studiją, tad per karantiną teko nupūsti dulkes nuo mikrofono ir atgaivinti muzikinius įgūdžius.
Šių metų pradžioje daugeliui socialinių tinklų vartotojų įsiminė škotų atlikėjo Nathano Evanso ritmiškos dainos „The Wellerman“ melodija. N.Evanso įrašas sulaukė daug dėmesio – širdelę ant šio įrašo paspaudė 1,7 mln. žmonių.
Mūsų šalyje kūrinys taip pat tapo populiarus, net Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai priėmė škoto iššūkį – atliko jo kūrinį ir įrašu pasidalijo internete.
Draugai šią melodiją persiuntė kūrybingam L.Smilgevičiui tikėdamiesi, kad ir jis uždainuos. Bičiuliai netgi paragino uždainuoti apie koronavirusą.
Bet odontologas ne iškart puolė rašyti žodžių dainai, nors „The Wellerman“ melodija vis sukosi galvoje. Po kiek laiko vyras net pamiršo pasiūlymą. Bet artėjant kovo 16-ajai, kai Lietuvoje prieš metus buvo paskelbtas pirmas karantinas, medikas, šeimynai nuėjus miegoti, ėmėsi kūrybos.
„Jeigu kyla idėja perdainuoti kūrinį, sukurti jam tekstą – juokų darbas“, – prisipažino L.Smilgevičius. Per pusvalandį tekstą parašęs odontologas ne iškart ėmėsi jį įrašinėti. Žemaitiška daina „Kuovids deviniuolika“ atsirado po dviejų savaičių.
Šiemet kovo 15-ąją klaipėdietis įkėlė kūrinį į interneto platformą – žemaičių tarme skambanti šmaikšti daina apie koronavirusą per porą dienų sulaukė 28 tūkstančių peržiūrų.
Laurui tai sukėlė džiaugsmo ir kūrybinį pasitenkinimą. Vyras gal ir dažniau įkels naujų savo kūrybos dainų, tačiau apie autorinį albumą negalvoja.
Muzikavimas – jo laisvalaikis, tad profesionalu nesijaučia. Profesionalas jis odontologijoje. L.Smilgevičius tęsia šeimos odontologų dinastiją – šios profesijos atstovė yra jo mama. Lauro žmona Rasa – taip pat odontologė. Pora drauge dirba privačioje klinikoje uostamiestyje.
Lauras nuo vaikystės tvirtai žinojo, kad muzikos nestudijuos. Nuo antros klasės jis svajojo tapti dantų gydytoju, todėl tą profesiją be didelių svarstymų ir pasirinko.
Kodėl muzikalaus Lauro pasirinkimo nenusvėrė muzika? Prisiminęs muzikos mokyklą L.Smilgevičius šmaikštavo, jog tėvai, norėdami, kad vaikas nebūtų menininkas, būtinai tegul leidžia jį į meno mokyklą.
Gydytojas pažymėjo, kad anuomet, kai jis mokėsi muzikos, buvo mažai kūrybos, nes reikėjo mokytis pagal programą. „Jei esi kūrybingas, toje terpėje tau sunku rasti vietą. Kadangi mokytojai buvau prižadėjęs nestudijuoti muzikos, buvau truputį maištaujantis, man leido pasirinkti daugiau džiazo“, – pasakojo L.Smilgevičius.
Tačiau studijuodamas odontologiją Lauras su bendraminčiais kūrė dainas, grojo gitara. Sukūrus šeimą vyrui neliko laiko muzikuoti, bet pandemijai pristabdžius įprastą gyvenimo ritmą odontologas grįžo prie muzikos ir uždainavo žemaitiškai.
Lauro kūryba patinka ne tik žmonai, bet ir vaikams – pirmokui Herkui ir trečiokei Saulei. Atžalos prašo tėčio padainuoti, pagroti. Šmaikščios dainos padeda atsipalaiduoti kūrėjui ir jo artimiesiems, atrodo, kad ir negandos atitolsta.
Žemaitiškos dainos žodžiai, kai jau visi metai žinome, kas yra COVID-19, verčia šiek tiek atsikvėpti, pažiūrėti į situaciją su šypsena ir nebijoti pasiskiepyti.
L.Smilgevičius su žmona jau pasiskiepijo nuo COVID-19, tad grėsmė medikų sveikatai atitolo. Tačiau juos, kaip ir daugelį žmonių, varžo karantino ribojimai – klaipėdiečiai senokai nesimatė su tėvais, giminėmis.
Su seserimi Aiste ir jos šeima Lauras karantino metu bendrauja per „Zoom“ programą, aptarė ir atgarsio sulaukusią dainą apie COVID-19. A.Smilgevičiūtė brolio kūrybą vertina kaip papokštavimą, nes žino, kad jis neturi laiko rimtam muzikavimui.
Kai A.Smilgevičiūtė įrašinėjo albumą „Gervaza dūzgės“, paprašė Lauro pagalbos. Brolis buvo paskirtas ubagų choro vadovu – pakvietė žemaičius bičiulius ir tėvą inžinierių uždainuoti žemaitiškai.
Tai buvo vienas didžiausių L.Smilgevičiaus indėlių į naujo sesers albumo kūrimą, nors ir anksčiau jis neatsisakydavo, jei reikėdavo pritariamojo balso įrašant dainas.
Nors Lauras šį kartą uždainavo žemaitiškai, šeimoje tarmiškai nekalba. Odontologas kartais žemaitiškai pasikalba su pacientais, jeigu tikrai žino, kad jie žemaičiuoja. Bet klinikoje gydytojas dažniausiai bendrauja literatūrine kalba.
Su Plateliuose, Plungės rajone, gyvenančiais tėvais Lauras irgi ne visuomet kalbasi žemaitiškai, nors jie tarpusavyje šia tarme šneka.
Bet odontologas įsitikino, kad žemaitiškos dainos puikiai skamba.
„Tai yra išskirtinis dalykas. Puiku, kad tarmės atgimsta dainose. Labai gražių dalykų Lietuvoje turime“, – tikino L.Smilgevičius, su žemaitiška daina įšokęs į karantino kūrybos traukinį.
Žemaitiška daina „Kuovids deviniuolika“
Vėina baisē gražė dėina
Užgriova smaugėns mūsa kėima
Išsėtaškė išsėbova
Kuovids deviniuolika
Jau grētā skėipū dous
Visus truopnē sučipous
Ir i bara ka sugrīšu
Laksu kāp pasiotės šou
Bakst i peti, purpt i vėskas
Kelas žvieris „imunitetas“
Užsikūrė fabrikielis
Muš tamstelė prakaitielis
Antikūnu prigamėna
Kad net letena sutėna
Jē kuoruona līs pri monės
Gaus i liustra bikėik!
