Vilniuje gimusi Adriana balandžio 21 dieną pirmąjį gimtadienį švęs mamos gimtajame Vindhuke, Namibijos sostinėje, kur gyvena mažylės močiutė Rene Adams, dirbanti socialine darbuotoja.
Į Pietvakarių Afrikos valstybę, kurios krantus skalauja Atlanto vandenynas, Ilka, Andrius ir Adriana atvyko kovą – beveik metus laukė, kol dukrelė ūgtelės ir galės išvysti savo močiutę.
Koks buvo pirmas anūkės ir senelės susitikimas? Kokia buvo jųdviejų reakcija išvydus viena kitą?
„Ilka su mama per „WhatsApp“ programėlę bendravo kiekvieną dieną, tad Adriana kasdien girdėjo močiutės balsą.
Kai mažylė pamatė močiutę, pagal išvaizdą jos nepažino, bet vos tik ji pradėjo anūkę kalbinti, ji ėmė juoktis, nes balsas buvo girdėtas“, – susitikimo akimirkomis dalijosi A.Pauliukevičius.
Iki mažylės gimtadienio Ilka, Andrius ir Adriana matėsi tik su artimiausiais šeimos nariais – mažylės močiute, Ilkos broliais, keliomis tetomis ir pusbroliais. Namibijoje šeima labai svarbi, ten glaudūs ryšiai su platesne gimine – pusbroliais, tetomis, dėdėmis.
Balandžio 21 dieną, kai Adrianai sueis metukai, per jos gimtadienį visa plačioji giminė ir pasimatys, nes giminaičiai labai nori susitikti. Juk sutuoktiniai pirmąkart į Namibiją atvyko nebe vieni, o su dukrele.
Tai lėmė didelį giminaičių norą aplankyti Ilkos mamos namus, kuriuose šeima apsistojusi.
Iki tol dvi savaites Ilka su šeima keliavo po šalį, grožėjosi laukine gamta.
Tik po to jie įsikūrė pas Ilkos mamą, nes pagrindinis kelionės tikslas – pabūti su šeima, tai kiekvieną žiemą jie ir darydavo.
Pasirengimas kelionei beveik niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių, tik kraunantis lagaminus buvo daugiau daiktų.
„Man jų daug nereikia, bet žmonai teko imti mažiau batelių ir suknelių, nes prisidėjo dukros daiktai. Na, ir prieš kelionę reikėjo pasidaryti COVID-19 testus. Jautėmės sveiki, bet kol neturi atsakymo, vis tiek buvo truputį nerimo“, – pasakojo Europos kultūrizmo čempionas, asmeninis treneris ir populiarių knygų apie sveiką mitybą bei sportą autorius A.Pauliukevičius.
Šįkart kelionė buvo sunki, nes teko 8 valandas laukti skrydžio Frankfurto tarpiniame oro uoste.
„Tolimoje kelionėje visada būna kokių nors sunkumų, bet lėktuvas nusileidžia, iš jo išlipi, pamatai Afrikos saulę, ir nuovargis pasimiršta“, – sakė A.Pauliukevičius.
Ar Namibijoje saugu dėl koronaviruso?
„Namibija kelia tam tikrus reikalavimus, jų laikantis galima į šalį atvykti.
Reikia turėti prieš 72 valandas gautą neigiamą COVID-19 testą. Mes jį pasidarėme, abiejų testai buvo neigiami ir išskridome“, – pasakojo Adrianos tėtis.
Namibijoje gerokai mažiau susirgimų ir mirčių nuo koronaviruso nei Lietuvoje, tad teoriškai ten saugiau. Pora pasidarė ir antikūnų testus, pasirodo, abu jų turėjo, o tai reiškia, kad būdami Lietuvoje, ko gero, abu persirgo.
Namibijoje viskas atidaryta: veikia parduotuvės, kavinės, viešbučiai, sporto klubai. Tik viešojoje vietoje, jei aplink yra žmonių, reikia dėvėti kaukę ir nuo 22 valandos iki 4 valandos ryto įvesta komendanto valanda.
„Bet mes miegoti einame 21 valandą, tad mums tas apribojimas netrukdo“, – nusijuokė pašnekovas.
Prisitaikyti prie saulės ir šilumos tikriausiai visiems lengviau nei prie tamsos ir šalčio, tad atvykę į Namibiją sutuoktiniai su dukra nepajuto didelių nepatogumų. Tėvai matė, kad Adriana labai gerai jaučiasi, yra linksma.
Šeima laikosi tokios pat dienotvarkės kaip ir Lietuvoje.
Nei mažylės, nei tėvų maistas iš esmės nepasikeitė. Pusryčiams šeima renkasi kiaušinius ir avižinę košę, vaisius.
Pietums ir vakarienei – mėsą su daržovėmis. Skiriasi tai, kad čia vaisiai saldesni ir skanesni, o mėsa ekologiška, nes Namibija turi didžiulius plotus, kur gyvuliai gali ganytis.
„Čia man tik lietuviškos varškės trūksta. Jie turi graikišką jogurtą, gamina ir varškę, bet ji nėra tokia gera kaip Lietuvoje, o dar ir brangi. Mėsą valgyti išeina pigiau“, – tikino Andrius.
Prie vandenyno šeima su mažyle jau lankėsi ne kartą, nes jiems, šiauriečiams, vis tiek smagiau, kai nėra labai karšta. Kadangi Atlantas šaltas, jis ir pakrantės orą vėsina, tad ten nėra tokių karščių kaip sostinėje Vindhuke, kur jie apsistojo.
Lietuvoje dabar pavasaris, Namibijoje – ruduo ir jau nėra taip karšta, kaip būna gruodžio ir sausio mėnesiais, kai temperatūra pakyla aukščiau nei 40 laipsnių. Dabar dienomis būna 25–30 laipsnių, Namibijoje tai – labai švelni šiluma.
„Mes anksti gulamės, anksti keliamės. Rytą apie 7 valandą, kai lauke dar tik 18–20 laipsnių, išeiname pasivaikščioti, po to pusryčiaujame. Aš po pusryčių važiuoju į treniruotę, o grįžęs būnu namuose su šeima. Dabar daug skaitau. Pastaruoju metu tam turėjau labai mažai laiko“, – pasakojo treneris.
Nors ankstesniais metais viešėdamas Namibijoje Andrius rašė knygą, šįkart tokių planų neturėjo.
„Apie naują knygą šiuo metu negalvoju. Mano nauja knyga ne taip seniai pasirodė. Kai parašau knygą, būna toks jausmas, kad daugiau niekada gyvenime nenorėsiu rašyti. Beje, po varžybų būna taip pat, bet po pusmečio tas jausmas, kai jautiesi tarsi išsisėmęs, praeina“, – pasakojo pašnekovas.
Andrius galėtų parašyti knygą apie jo ir Ilkos pažintį, jų meilės istoriją. Ji būtų ne mažiau populiari nei knygos apie sportą, sveiką gyvenseną.
Jie ieškojo egzotikos, todėl ir susitiko. Europos kultūrizmo čempionas – išskirtinės išvaizdos vyras ne tik dėl įspūdingo kūno raumenų dydžio, bet ir dėl iki juosmens besidriekiančių banguotų plaukų. Ilka, kilusi iš Namibijos, nuo vaikystės svajojo apie Europą.
Tėvai vylėsi, kad dukters svajonės pasikeis. Bet atvykusi studijuoti į Vilnių afrikietė sporto klube sutiko treneriu dirbusį A.Pauliukevičių, ir jis negalėjo atplėšti akių nuo gražuolės.
2007 metais I.Adams išmėgino jėgas grožio konkurse „Mis Namibija“ ir buvo atrinkta tarp dešimties geriausių dalyvių.
Tad Andrius negalėjo nepastebėti dailios sportiškos merginos. O namibietei jos išrinktasis lietuvis atrodė egzotiškas dėl mėlynų akių, juk Afrikoje jai niekada neteko sutikti mėlynakių vyrų. Įsikūrusi Vilniuje I.Adams nujautė, kad čia susiras širdies draugą. Tačiau pirmiausia jai rūpėjo mokslai.
Vilniaus Gedimino technikos universitete I.Adams baigė verslo vadybos ir rinkodaros bakalauro studijas. Po to Vilniaus dailės akademijoje ji įgijo kultūros vadybos magistro laipsnį. 2014-aisiais savo žinias Ilka pritaikė su mylimuoju A.Pauliukevičiumi kurdami interneto svetainę.
Dėl bendros veiklos mylimieji tapo neišskiriami, todėl susižadėjo ir netrukus susituokė. Pora vestuves atšoko 2014 metų rudenį Namibijoje.
Todėl Vilniuje gyvenanti šeima kiekvienais metais vyksta ilgesniam laikui į šią egzotišką šalį, tik pernai jiems iškeliauti sutrukdė gandrų laukimas. Bet šiais metais Ilkos sugrįžimas namo su padidėjusia šeima buvo išskirtinai džiaugsmingas.
