– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Mano savaitgalio tradicija – gamta. Bent kelias šeštadienio ar sekmadienio valandas aktyviai praleisti gamtoje – ar tai būtų jūra, ar kalnai, ar miškai, ar ežeras. Žaidžiant kamuoliu su šeima ar minant dviračiu, slidinėjant, žvejojant ar vaikštant pajūriu.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Sekmadienį vakare, prieš miegą, pradedu rikiuoti ateinančios savaitės planus.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Prieš pandemiją ir prieš uždarant restoranus, picerijas, teatrus penktadienio vakarą dažnai praleisdavau ne namie, o dabartiniai savaitgaliai pasikeitė. Penktadienį po vakarienės namuose skaitome su vaikais knygas arba žiūrime filmą per televizorių.
– Šeštadienio rytą ilgai vartotės lovoje ar kaip įprastai mankštinatės?
– Šeštadienį ryte atsikeliu anksti ir verčiu iš lovos vaikus, kad iki pietų pabaigtų visus namų darbus ir paskui galėtume atsipalaiduoti, atsiriboti nuo visų „privalau“, „reikia“, „dar nespėjau“, „pabaigsiu vėliau“, nes tai slegia psichologiškai, užgožia savaitgalio džiaugsmą ir galimybę atsiriboti nuo kasdienybės.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Savaitgalius dažnai suplanuojame iš anksto, nes iš patirties žinau, kad jie gali virsti į „neišlipau iš pižamos visą dieną bėgiodama nuo šaldytuvo iki televizoriaus“ ar „prasėdėjau visą dieną naršydama telefone“, o toks scenarijus man ne prie širdies. Tiesa, tuose planuose nėra ribų, atvirkščiai, suplanuojame tik rėmus, palikdami vietos visoms į galvą šaunančioms idėjoms.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Tai klausimas, kuris šiuo pandemijos sukaustytu laikotarpiu pradeda prarasti savo svarbą. Lūpas, žinoma, galima ir namie pasidažyti, bet niekas to nedaro, nes su apsaugine kauke, be kurios negali žengti nė žingsnio užvėręs laukujes duris, lūpų dažai bendros kalbos dar nesurado.
Panašiai ir su puošnesne apranga bei avalyne, viskas tiesiog užšaldyta spintoje laukiant, kada vėl bus galima keliauti, susitikti su kitais, dalyvauti renginiuose.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Sekmadienio rytą skiriu sau – atsikeliu anksti ir minu dviratį. Anksčiau susitikdavau su dviračių klubo, kuriam priklausau, nariais ir kartu numindavome 100–150 kilometrų.
Šiuo metu minti drauge su kitais uždrausta, todėl sportuojame individualiai.
Visą kitą laiką skiriu šeimai: vyrui Roberto (57 m.) ir sūnums – aštuonmečiam Tomui ir 6 metų Lukui, bendriems pomėgiams ir žaidimams su vaikais.
– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?
– Idealiausia būtų visko po truputį: pabūti tik su savimi ir savais pomėgiais, susitikti su draugais, skaniai pasijuokti ir įsikrauti teigiamos energijos, kokybiškai praleisti likusį laiką su šeima.
Bet ne visada viskas kaip sviestu patepta. COVID-19 apvertė aukštyn kojomis daugelį planų, projektų, idėjų ir padarė įtaką savaitgaliams.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Esu suaugusi su sportu, jo man reikia savaitgaliais, ir ne tik. Dar jaučiu gamtos šauksmą, joje atgimstu. Jei oras (ir apribojimai) nesugadina planų, kiekvieną savaitgalį bandau įgyvendinti vieną iš begalės su šiais pomėgiais susijusių idėjų ir ją pasiūlau šeimai.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Dažniausiai į gamtą, bet man patinka ir kinas, koncertai, teatrai, muziejai, istoriniai objektai, renginiai, kelionės.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Retai.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Mūsų šeimoje tradiciškai savaitgalį savo patiekalais lepina vyras, kaskart paruošdamas ką nors naujo, dar negaminto. Virtuvėje jis eksperimentuoja ir apverčia viską aukštyn kojomis, bet jo patiekalai tikrai aukštos kokybės ir papuošti kaip geriausiame restorane.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Pagal galimybes stengiuosi ignoruoti bet kokius buities darbus ir savaitgalį atsiriboti nuo buities. Kai pavyksta, jaučiu, kad savaitgalis – lyg atgimimas ne tik man, bet ir kitiems šeimos nariams. Žinoma, tai turi savo kainą, buitis pati nesusireguliuoja, tenka rasti būdų, kaip viską suderinti.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Turime mažą sodelį, kuriame auginame pomidorus ir kitas daržoves, uogas. Tuo užsiimame visi, įtraukiame į veiklą ir vaikus. Jie pasiskirsto, kurias daržoves laisto, prižiūri ir lenktyniauja, kurio pomidorai, morkos ar braškės geriau auga.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Papasakoju gal tik savo tėvams, nes jie visada tuo domisi.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Tai – naujas deguonies gūsis. Mano požiūris yra toks: jei pagauni save dainuojantį, besišypsantį ar net besijuokiantį prisiminęs pastaruosius įvykius, jei galvoje mintys pozityvios, o viduje – noras kibti į kasdienius reikalus be bambėjimo, kad kas nors klostosi ne taip, vadinasi, sugebėjai pailsėti tobulai.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Ir žygį pėsčiomis, ir dviračiu, ir automobiliu vykti į dar nematytą vietą, svarbiausia – judėti ir atsipalaiduoti psichologiškai.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– Galima nuostabiai praleisti savaitgalius išleidžiant ir minimalią sumą. Aplinkui labai daug nepanaudotų galimybių.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Diena, po kurios jauti padidėjusį norą gyventi ir džiaugtis kiekviena gyvenimo teikiama smulkmena.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Viskas priklauso nuo patirtų emocijų stiprumo. O jei emocijas patiri ne tik asmeniškai, bet dar ir kitiems jų suteiki, įvyksta kažkas žodžiais nenusakomo, lyg vidinis laimės sprogimas ir neišdildomai išlieka visą gyvenimą kiekvienoje kūno ląstelėje.
Visos svarbiausios lenktynės sportuojant vykdavo būtent savaitgaliais ir tris ar keturis tokius savaitgalius išskirčiau kaip įspūdingiausius.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Nesuvaržytą, su galimybe rinktis, kaip jį praleisti.
