Dabar Evaldo mažyliui netrukus sueis dveji. Tėtis, padedamas močiučių, sėkmingai vaikus augina. Tačiau tuo geros naujienos iš Evaldo namų užsibaigia – vyras neslepia, kad dabar yra labai piktas, nes jau septintas mėnuo, kai jis negali dirbti dėl vyriausybės priimtų sprendimų. Jis su trimis vaikais ir savo mama tiek laiko gyvena beveik be pajamų, ir nė neaišku, kada visa tai pasibaigs.
„Tikrai labai pikta, kad štai jau daugiau nei pusmetį vyriausybės sprendimai draudžia ir man, ir visiems mano kolegoms dirbti savo darbą, uždirbti ir nepriklausyti nuo valstybės. Be pajamų jau pusmetį (o kai kurios įmonės jau ir metus) bando išlikti visa renginių industrija: renginių vedėjai, organizatoriai, vestuvių planuotojai, dekoratoriai, fotografai ir daugelis kitų.
Anądien vienas kolega prisipažino įsigijęs iš kito kolegos visą renginiams skirtą garso įrangą, nes anas nebeišgali išlaikyti šeimos. Jis pardavė tai, iš ko gyvendavo, tik tam, kad pragyventų dabar, negalvodamas apie tai, kaip gyvens vėliau, kai renginius vėl leis vykdyti (jei išvis leis)“, – dėstė Evaldas.
Praėjusią vasarą renginiai dar vyko, nors jų ir buvo žymiai mažiau, nes apie 30 proc. jų buvo atšaukti dėl prieš tai buvusio pirmojo karantino.
Antrasis karantinas oficialiai paskelbtas lapkritį, bet jau spalio pradžioje žmonės, girdėdami apie planuojamus ribojimus ar išsigandę COVID-19 viruso, tiesiog atšaukdavo savo planuotas šventes.
„Tad mums, renginių vedėjams ir kitiems, dirbantiems šioje industrijoje, renginiai nebevyksta jau nuo spalio mėnesio, kaip aš vadinu, nuo „šešėlinio karantino“ pradžios.
Esu įsitikinęs, kad virusas nesibaigs taip, kaip nesibaigia gripas, sloga ir kitos ligos. Manau, kad liks suvisam tarp mūsų, todėl nebegalima tūnoti savo namuose, reikia toliau gyventi, nežlugdant pasaulio ekonomikos (nuo kurios mes visi priklausome), nenaikinant smulkiojo verslo. Štai aš pats sau susikuriu darbo vietą, nieko neprašau valstybės ir dar jai moku, tad kodėl gi dabar tos pačios valstybės tarnautojai, kuriuos mes patys išrinkome, niokoja mus?“ – piktinosi pašnekovas.
E.Venskutonis organizuoja ir veda įvairias šeimos šventes – vestuves, gimtadienio šventes, krikštynas, abiturientų išleistuves, įmonių vasaros sąskrydžius ir kalėdines šventes, konferencijas ir pan. Daugiausia renginių paprastai vyksta kalėdiniu laikotarpiu bei šiltuoju metų laiku.
„Bent jau mano darbo kalendoriuje visi balandžio ir gegužės mėnesio renginiai buvo atšaukti arba perkelti į kitas datas – žmonės nežino, kokie vyriausybės nutarimai galios tuo metu, ir nerizikuoja. Galiausiai, jei gegužę apribojimai ir bus panaikinti, darbo kalendorius kaipmat neužsipildys – žmonės renginius planuoja iš anksto, neretai į juos atvyksta artimieji iš užsienio. Dabartinė situacija mane varo į neviltį. Ir ne tik mane, pastaruoju metu daug kalbuosi su savo srities žmonėmis. Šiandien kolega prasitarė, kad jo psichologinė būklė jau labai įtempta dėl to, kad negauna pajamų, ir dėl visos esamos padėties šalyje bei šeimoje“, – pasakojo vyras.
Šiuo metu Evaldas gauna vyriausybės skiriamą išmoką, 257 Eur mėnesį. Tačiau ši suma yra juokinga, lyginant vien su jo turimais finansiniais įsipareigojimais: būsto paskola siekia apie 500 Eur/mėn., automobilio lizingas – 250 Eur, taigi jau susidaro 750 Eur mėnesinių išlaidų. O kur dar komunaliniai mokesčiai, maistas ir kitos būtinosios išlaidos, kurių tikrai netrūksta vieninteliam šeimos maitintojui, auginančiam tris mažamečius vaikus.
„Žinau, kad kitose šalyse, kur žmonių darbai dėl pandemijos taip pat yra apriboti, vyriausybė jiems kas mėnesį padengia iki 80 proc. atlyginimo sumos. Jei taip būtų Lietuvoje, niekas nesiskųstų karantinu ir toliau galėtume laukti šviesesnio rytojaus“, – sakė pašnekovas.
Tad ar jis dabar gyvena iš santaupų? Atsakė, kad jos seniai pasibaigusios. Išgyventi padeda vienas kitas avansas už šią vasarą vyksiantį renginį, tačiau ir tokių mažai, nes žmonės bijosi kažką planuoti. Būna, klientai skambina, domisi, aiškinasi, bet visgi pabūgę neaiškios situacijos renginio datos galutinai nepratvirtina.
„Viskas būtų kitaip, jei dirbti negalėčiau dėl savo kaltės – pasenčiau, prarasčiau „prekinę išvaizdą“, tapčiau nebeįdomus ir nepopuliarus rinkoje. Tačiau taip nėra, o dirbti negaliu tik dėl to, kad esu visiškai užblokuotas vyriausybės, kuri kol kas nepaliko man ir mano kolegoms nė menkiausios galimybės dirbti ten, kur daugybę metų investavau savo pinigus ir laiką. Aš neprašau valstybės paramų nei dovanų, aš tik noriu elementarios galimybės dirbti, kad išlaikyčiau savo šeimą, savo mylimus berniukus“, – sakė Evaldas.
Pridūrė, kad jo pyktis dar labiau sukilo po M.A.M.A. apdovanojimų, kai pasirodė, kad tai, kas vieniems atlikėjams draudžiama, kitiems visgi leidžiama.
„Tuo pačiu pavyzdžiu, kokiu vyko tie apdovanojimai, galėtų vykti ir kiti renginiai (užsienyje su tuo jau eksperimentuojama). Tarkim, į renginį atvykę žmonės, medikų padedami, pasidarytų greituosius testus, kurių rezultatai paaiškėja jau po 10-15 minučių. Tie, kurių atsakymai būtų neigiami, eitų į šventę. Ten būtų užtektinai dezinfekcinio skysčio, žmonių būtų prašoma nesiglėbesčiuoti ir panašiai. Reikia ieškoti galimybių gyventi toliau, o ne viską drausti ir žlugdyti verslus. Aš tiesiog noriu gyventi oriai“, – dėstė trijų vaikų tėvas.
Visgi jis labai tikisi, kad šią vasarą jis ir kolegos tikrai visi dirbs. „O jei ne, tai pagal individualią veiklą dirbantys renginių srities atstovai žlugs visi“, – prognozavo E.Venskutonis.
