Vasario pabaigoje vilnietė G.Pioraitė po metų pertraukos grįžo į antraisiais namais vadinamą Keiptauną. Anksčiau grįžti į šį Pietų Afrikos Respublikos (PAR) miestą prie Atlanto vandenyno jai nepavyko dėl karantino ribojimų, todėl nukentėjo jėgos aitvarų virtuozės iš Lietuvos fizinis pasirengimas naujiems startams.
Gabrielė pripažino šiuo metu nesanti pačios geriausios sportinės formos, nes visą žiemą negalėjo treniruotis. Dabar PAR sezonas eina į pabaigą ir tikimybė sulaukti ypač stipraus vėjo maža.
„Bet jei tik stichija suteiks galimybę, atiduosiu visas jėgas, kad dar kartą pagerinčiau pasaulio rekordą“, – optimizmo neprarado lietuvė, pernai sausį jėgos aitvaru Keiptaune iššokusi 23,6 metro.
Ankstesnis moterų pasaulio rekordas priklausė taivanietei, kuri buvo iššokusi 23,1 metro.
Dabar G.Pioraitės tikslas – iššokti net 28 metrus. Tiek pat, kiek jai metų! Ar tai pavyks padaryti nevisiškai gerai pasirengus?
Bilietus į Keiptauną vilnietė turėjo jau nuo praėjusio gruodžio, bet tada netikėtai buvo uždaryti visi paplūdimiai ir kelionę teko vis nukelti, kol bus leidžiama laisvai treniruotis su jėgos aitvaru.
Buvo žmonių, kurie nepaisė ribojimų Afrikoje ir vis tiek skrodė vandenyno bangas jėgos aitvarais. Bet Gabrielei tai neatrodė priimtina: „Kokią laisvę, kokį malonumą gali patirti, jei matai, kad paplūdimyje tavęs laukia policija su antrankiais? Neneigsiu, kartais mėgstu laužyti taisykles, bet šioje situacijoje esame visi kartu ir turime eiti išvien, o ne vaidinti gudresnius už kitus.“
Nors Gabrielė žiemą sportavo Vilniuje, stengėsi kuo geriau pasirengti kelionei į Keiptauną, ją kartais apimdavo tingulys. Pilkuma už lango ir karantino ribojimai ją priversdavo įsitaisyti ant sofos žiūrint filmus ir valgant skanumynus. „Juk visi esame žmonės“, – šyptelėjo rekordininkė.
Anksčiau penkerius metus lietuvė žiemodavo šiltuosiuose kraštuose, kuriuose turėjo galimybę skrieti jėgos aitvaru. Tik praėjusi žiema buvo pirmoji, kurią ji praleido gimtinėje. Gabrielei buvo keista kitaip nei įprastai leisti laiką.
„Buvo galimybė rinktis kitą šalį, kurioje būtų buvę atidaryti paplūdimiai, bet Keiptaunui negali prilygti jokia kita vieta pasaulyje. Nusprendžiau niekur kitur nevykti ir kantriai laukti, kol bus atidaryti paplūdimiai. Sulaukiau!“ – džiaugėsi G.Pioraitė, į Keiptauną atvykusi su sužadėtiniu lietuviu, taip pat skriejančiu jėgos aitvaru.
Čia Gabrielė pasijuto tarsi grįžusi į savo namus, kuriuose buvo laukiama.
„Jausmas neapsakomas! Po metų pertraukos vėl pajusti tą galingą vėją ir dideles bangas. Tokių sąlygų niekur kitur pasaulyje nerasi. O dar kai plaukdama sutinku seniai nematytų vietos draugų, laimė per kraštus veržiasi!“ – pasakojo pašnekovė.
Tačiau yra ir neigiama medalio pusė. Įlipusi į vandenį Gabrielė tikėjosi iš savęs tokių pat rezultatų kaip praėjusį rudenį Ispanijoje, Tarifoje, o realybė visai kitokia. Pertrauka neigiamai atsiliepė pasirengimui. Šuoliai kol kas nėra tokie aukšti, triukai nėra tokie tikslūs.
Moteris net patyrė peties traumą mėgindama save spausti daugiau treniruotis, negu reikia po ilgos pertraukos. Bet ji neabejoja, kad karantinas visiems turėjo nepageidaujamų padarinių.
Ji nenuleido rankų, juk svarbiausia – nenusivilti, jei iškart nepavyksta pasiekti tokių pat rezultatų kaip iki pandemijos. „Viskas sugrįš tam tikru laiku!“ – tikėjosi rekordininkė.
Lietuvė tikino kol kas nejaučianti įpareigojimo pagerinti rekordą, mat jis vis dar priklauso jai. Tačiau kitos merginos jau lipa ant kulnų, tad Gabrielė trokšta gerokai atitrūkti nuo buvusio rezultato.
„Norint pasiekti 28 metrų aukštį reikėtų bent jau 20 metrų per sekundę vėjo greičio ir bent dviejų metrų aukščio bangų. Laikau špygas!“ – tinkamų sąlygų būsimam rekordui laukia G.Pioraitė.
Ją stipriai palaiko ir sužadėtinis, su kuriuo susipažino pernai vasarą Lietuvos jėgos aitvarų entuziastų rojuje Svencelėje.
Anksčiau Gabrielė po pasaulį keliavo viena – tik su jėgos aitvaru.
Keiptaune lietuvės mylimasis irgi treniruojasi, daro pažangą. Šiuo metu vyras iššoka apie 10 metrų, o tai neblogas rezultatas pradedančiajam.
„Tik susiduriame su problema, kad aš noriu plaukti sau, o jis vis prašo pamokų“, – juokėsi įsimylėjusi Gabrielė.
Į Keiptauną G.Pioraitė atvyko ne tik plaukti jėgos aitvaru ar ilsėtis, bet ir dirbti. Šiuo metu ji ruošiasi naujos mokyklos „Gspot Kiteboarding“ atidarymui Svencelėje, tad veiklos apstu: „Diena – prie kompiuterio, vakaras – ant vandens.“ Bet ji nepamiršta, dėl ko atvyko į Keiptauną.
„Būtų sunku pačiai pralenkti save, tad džiaugčiausi pagerinusi rekordą bent dešimčia centimetrų“, – truputį savo tikslu suabejojo per karantiną nespėjusi tinkamai pasiruošti G.Pioraitė.
Žinoma, sutrukdė ir koronavirusas, kuriuo Gabrielė sirgo lapkričio pabaigoje. Rekordininkė apie dvi savaites karščiavo, jai skaudėjo galvą ir ji nejuto skonio bei kvapo.
„Teigiamas dalykas, kad persirgusi galiu ramiai keliauti“, – susiklosčiusias aplinkybes vertino G.Pioraitė.
Pietų Afrikos Respublikoje lietuvė ketina pabūti iki kovo pabaigos, po to grįš į Lietuvą ir ruošis mokyklos Svencelėje, Klaipėdos rajone prie Kuršių marių, atidarymui gegužės pradžioje.
