Neseniai jis mintimis sugrįžo į laikus, kai jam, kaip ekspertui, teko rašyti išvadas dėl avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Prisiminti prieš 35 metus įvykusią siaubingą avariją atomininką paskatino neseniai rodytas HBO televizijos serialas „Černobylis“.
Apie avariją sužinojo kitą rytą
Kai 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko nelaimė Černobylyje, vyresniuoju Ignalinos atominės elektrinės pamainos viršininku, kuriam buvo pavaldūs visi pamainų viršininkai, dirbęs V.Ševaldinas apie ją sužinojo jau kitą rytą.
„Kaip rodoma naujausiame televizijos seriale „Černobylis“, kurį laikau turbūt geriausiu kūrėjų darbu apie šią avariją ir atitinkančiu visas to meto realijas, pirmiausia nelaimės priežastimi buvo laikoma diversija.
Todėl iš Maskvos buvau įspėtas, kad Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai imtųsi visų saugumo priemonių. Apie tai šiame filme nerodoma, tačiau tos dienos įvykiai giliai įstrigo man į atmintį“, – pasakojo V.Ševaldinas.
Jis prisiminė, kad pirmąją savaitę po Černobylio avarijos specialistus Lietuvoje pasiekdavo tik sklandę gandai ir spėlionės. Tikslios ir patikimos informacijos nebuvo. Tačiau versija, kad viename reaktoriaus kontūrų įvyko vandenilio sprogimas, atomininkas nepatikėjo.
Netrukus po avarijos V.Ševaldinas buvo iškviestas į Maskvą. Uždarame kabinete jam ir keliems kitiems patyrusiems šios srities specialistams iš tuometės Sovietų Sąjungos buvo parodyti itin slapti dokumentai, kurių kopijos buvo atvežtos iš Černobylio. Šie žmonės, kaip ekspertai, turėjo juos peržvelgti ir surašyti savo išvadas.
„Mūsų preliminari nuomonė sutapo su kitų ekspertų nuomone. Parašiau, kad tai buvo avarinio reaktoriaus apsaugos mygtuko paspaudimas, kuris turėjo sustabdyti reaktorių.
Tačiau dar labiau padidino jo galią, nes reaktorius jau buvo tokios būsenos, kai šio mygtuko spausti nebegalima, bet personalas to nežinojo. Tai buvo darbuotojų klaida, nes nebuvo galima tokios konstrukcijos reaktoriui toje būsenoje taikyti tokių parametrų.
Vėliau tai patvirtino tyrimą atlikę specialistai. Konstrukcijos trūkumai buvo pašalinti ne tik Černobylio, bet ir kitose atominėse elektrinėse su tokio tipo reaktoriais, buvo papildyti visi dokumentai, kuriais vadovaujasi personalas, kad nepasikartotų tokios avarijos“, – daugiau nei trijų dešimtmečių senumo įvykius komentavo V.Ševaldinas, kuris pateikęs baisios tragedijos kilmės išvadas pasirašė slaptus dokumentus.
Jais remiantis buvo pateikta galutinė Černobylio avarijos išvada.
Išvydęs filme rodomus Černobylio ir vos už dviejų kilometrų nuo elektrinės esančio Pripetės miesto vaizdus atomininkas prisiminė ir savo išvykas į Ukrainą. Černobylyje V.Ševaldinas pirmąsyk apsilankė po avarijos prabėgus dešimtmečiui.
Po to lankėsi dar kelis kartus. Jo kelionės buvo susijusios su noru susipažinti, kaip elektrinė eksploatuojama galutinai sustabdžius veiklą.
Savo akimis ne kartą matęs tuščią Pripetės miestą vyras mano, kad jį visą reikia nugriauti, nes griuvenos ligi šiol kraupina viso pasaulio žmones.
Jautri tema
Ignalinos atominėje elektrinėje, kurioje įsidarbino 1982-aisiais, nuo 1991-ųjų iki 2010 metų vadovavo, o vėliau dar metus buvo generalinio direktoriaus patarėju, V.Ševaldinas nedirba jau dešimt metų.
Tačiau viename svarbiausių Lietuvos energetikos objektų praleisto laiko, darbui skirtų ne tik dienų, bet ir naktų jis niekada nepamirš. Jis buvo tas žmogus, kuris matė Ignalinos atominės elektrinės statybos pradžią, jos veiklą, klestėjimą ir uždarymą.
Ignalinos atominės elektrinės ir Visagino miesto likimo tema V.Ševaldinui išliko jautri iki šiol. Jo teigimu, tokią baigtį lėmė keli veiksmai – Černobylio atominės elektrinės avarija, Sovietų Sąjungos griūtis, Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir tuomečių Lietuvos vadovų sprendimai.
„Tai turėjo įtakos ir elektrinės uždarymui, ir darbuotojų likimui, ir viso Visagino sąstingiui. Žmonės neteko darbo, gyventojų skaičius susitraukė trečdaliu, buvo uždaryti vaikų darželiai, mokyklos, statybos įmonės bankrutavo arba perkėlė verslą į kitus miestus. Darbo stygius nėra vienintelė problema.
Dar yra milžiniškos šildymo kainos, kitos gyventojams aktualios problemos“, – dėstė V.Ševaldinas, kuris yra Visagino savivaldybės visuomeninės tarybos ekologijos ir energetikos klausimais narys.
V.Ševaldinas taip pat aktyviai dalyvauja Ignalinos atominės elektrinės veteranų draugijos veikloje. Kurį laiką jai vadovavo.
Nors per karantiną buvę elektrinės darbuotojai daugiausia bendrauja telefonu, pokalbių temų netrūksta. Viena jų – paminklo šios elektrinės kūrėjams ir ją eksploatavusiems darbuotojams atminti statyba.
Džiaugiasi pensiniu amžiumi
Palaukinio paežerėje Ignalinos pakraštyje esančioje sodyboje prieš trejus metus su šeima įsikūręs V.Ševaldinas, paklaustas apie asmeninį gyvenimą, atsakė su jam būdinga humoro gaidele balse: „Dabar išgyvenu pensinio amžiaus žydėjimą.“
Nuostabioje vietoje su žmona Rasa (60 m.), anglų, rusų, ukrainiečių kalbų vertėja įsikūręs buvęs vieno didžiausių Lietuvos energetikos objektų vadovas tikino, kad dėl pandemijos paskelbtas karantinas pakeitė jo gyvenimo būdą ir sulėtino tempą, tačiau kuo užsiimti prižiūrint namus vyras randa.
Sūnūs Viktoras (27 m.) ir Dmitrijus (24 m.) padeda. Vyresnysis dirba inžinieriumi technologu, Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja transporto inžinerijos magistrantūroje.
Jaunėlis Vilniaus universitete baigė programų sistemų magistrantūrą, šiuo metu Rygoje mokosi „AirBaltic“ pilotų akademijoje ir dirba programų sistemų administratoriumi.
V.Ševaldinas džiaugėsi, kad sūnūs per karantiną sugrįžo į gimtinę. Kaip ir jų mama, dirba iš namų nuotoliniu būdu. Vaikinai per atstumą ir mokosi.
„Karantinas mus suvienijo. Drauge einame pasivaikščioti, gamta aplink mus nuostabi, ežerai užšalę, domimės Lietuvos ir pasaulio naujienomis, daug diskutuojame. Sūnus domina mano prisiminimai apie gimtinę Rusijoje, darbą atominėje elektrinėje, vadovavimą elektrinei, jie manęs klausia nuomonės įvairiais klausimais.
Augdami visa tai, kas vyko mano gyvenime, matė, tačiau maži ne viską suprato. Dabar suaugo, kitaip mąsto. Taigi „opyt otca i prigodilsia“ (tėvo patirtis ir pravertė)“, – kalbėjo V.Ševaldinas.
Buvęs elektrinės vadovas neslėpė, kad optimizmo, planų jo gyvenime netrūksta. O ir domisi jis daugybe dalykų. Vienas jų – retro automobiliai. Šiuo pomėgiu jis užkrėtė ir sūnus, ypač Dmitrijų.
Atomininkas džiaugėsi, kad prieš kelis mėnesius jis padovanojo Anykščių Siauruko muziejui savo automobilį VAZ-21093. Puikios būklės 1990 metais pagamintas automobilis nuriedėjęs apie 40 tūkst. kilometrų.
Pasakodamas apie savo gyvenimą V.Ševaldinas atskleidė turintis sveikatos problemų, susijusių su regėjimu.
„Bėda ta, kad mano akys mažai ką mato. Daugybę kartų lankiausi pas įvairių šalių profesorius, tačiau jie patikino, kad nieko padaryti negalima.
Liga paveldima, o akis maitinančios kraujagyslės labai plonos. Į jas patenka vis mažiau kraujo. Su darbu elektrinėje ar radiacija tai niekaip nesusiję“, – sakė V.Ševaldinas.
Buvęs elektrinės vadovas tikino, kad jam artimieji daug padeda. Be to, galimybių, įrenginių šiais laikais yra įvairių. Daugelio įdomių dalykų galima klausytis, nebūtina skaityti.
V.Ševaldinas gimė ir augo prie Volgos, Kinešmos mieste Rusijoje. Šeimoje jis buvo vienas, neturėjo brolių ir seserų.
Atomininko tėvas Antrajame pasauliniame kare buvo sužeistas į galvą ir pripažintas pirmos grupės invalidu.
Baigęs mokyklą V.Ševaldinas įstojo į Ivanovo energetikos institutą, kur 1971 metais gavo siuntimą į Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) statomą atominę elektrinę. Jis dalyvavo paleidžiant visus keturis šios elektrinės blokus.
Po 11 metų jis atvyko dirbti į Lietuvą, kur buvo statoma Ignalinos elektrinė. Čia gyventi pasiliko visam laikui. Čia sutiko ir savo žmoną Rasą, su kuria drauge koja kojon žengia jau 29 metus.
Ignalinos atominės elektrinės istorija
Ignalinos atominė elektrinė (Ignalinos AE) – vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetikos sistemos branduolinė elektrinė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi vienus didžiausių pasaulyje reaktorius.
1974 metais prasidėjo parengiamieji Ignalinos atominės elektrinės statybos darbai. Tuo metu galingiausia pasaulyje elektrinė buvo statoma ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos vientisos Šiaurės–Vakarų energetikos sistemos poreikiams patenkinti.
Greta elektrinės darbuotojams 1975 metais pradėtas statyti Visagino miestas (ankstesnis pavadinimas – Sniečkus). Daugiausia gyventojų jame buvo 1989 metais – 32 438. 2020 metais gyveno 18 024 žmonės.
1978 metų kovą pradėti ir rugsėjį užbaigti pirmojo Ignalinos AE energinio bloko statybos žemės darbai. Metų pabaigoje statybose dirbo 5067 žmonės.
1983 metais pradėjo veikti pirmasis reaktorius. Tuo pat metu jau vyko ir antrojo bloko statyba. Darbai vyko sparčiai, nuolat augo dirbančių statyboje žmonių skaičius. 1982 metais Ignalinos AE statybose dirbo 11 286 žmonės
1987 metais paleistas antrasis reaktorius. Elektrinėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. 1986 metais, po Černobylio avarijos, Ignalinos AE trečiojo bloko statyba buvo užkonservuota, o 1989 m. visiškai sustabdyta. Ketvirtasis nepradėtas statyti.
1991 metais Lietuvos Respublika tapo 31-ąja pasaulio valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros energijos gamybai. 1991 metais Ignalinos AE gamino 60 proc. visos šalies elektros energijos. 1993 metais pagamino 12,26 mlrd. kilovatvalandžių, arba 88,1 proc. valstybei reikalingos elektros energijos. Šis rodiklis užfiksuotas Guinnesso rekordų knygoje.
Besirengianti stoti į Europos Sąjungą ir NATO Lietuva įsipareigojo uždaryti Ignalinos AE. Pirmasis blokas nebeveikia nuo 2004 m. gruodžio 31 d. 20 val. 2 min. Antrasis sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d. 22 val. 54 min. Tai reiškė, jog elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą.
Planuojama, kad Ignalinos AE uždarymo išlaidos iš viso sieks 2,93 mlrd. eurų. Lietuvos Respublikos indėlis nacionalinėmis lėšomis į visą eksploatavimo nutraukimo procesą nuo 1999 m. iki 2029 m. sudarytų apie 320 mln. eurų. Kitos lėšos skiriamos iš ES fondų.
Šių metų vasarį iš IAE 2-ojo energijos bloko į laikinąją saugyklą išvežtos paskutinės nepažeisto panaudoto branduolinio kuro rinklės. Iš 1-ojo bloko nepažeistas panaudotas kuras buvo išvežtas pernai rugpjūtį.
