Neseniai jis mintimis sugrįžo į laikus, kai jam, kaip ekspertui, teko rašyti išvadas dėl avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Prisiminti prieš 35 metus įvykusią siaubingą avariją atomininką paskatino neseniai rodytas HBO televizijos serialas „Černobylis“.
Apie avariją sužinojo kitą rytą
Kai 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko nelaimė Černobylyje, vyresniuoju Ignalinos atominės elektrinės pamainos viršininku, kuriam buvo pavaldūs visi pamainų viršininkai, dirbęs V.Ševaldinas apie ją sužinojo jau kitą rytą.
„Kaip rodoma naujausiame televizijos seriale „Černobylis“, kurį laikau turbūt geriausiu kūrėjų darbu apie šią avariją ir atitinkančiu visas to meto realijas, pirmiausia nelaimės priežastimi buvo laikoma diversija.
Todėl iš Maskvos buvau įspėtas, kad Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai imtųsi visų saugumo priemonių. Apie tai šiame filme nerodoma, tačiau tos dienos įvykiai giliai įstrigo man į atmintį“, – pasakojo V.Ševaldinas.
Jis prisiminė, kad pirmąją savaitę po Černobylio avarijos specialistus Lietuvoje pasiekdavo tik sklandę gandai ir spėlionės. Tikslios ir patikimos informacijos nebuvo. Tačiau versija, kad viename reaktoriaus kontūrų įvyko vandenilio sprogimas, atomininkas nepatikėjo.
Netrukus po avarijos V.Ševaldinas buvo iškviestas į Maskvą. Uždarame kabinete jam ir keliems kitiems patyrusiems šios srities specialistams iš tuometės Sovietų Sąjungos buvo parodyti itin slapti dokumentai, kurių kopijos buvo atvežtos iš Černobylio. Šie žmonės, kaip ekspertai, turėjo juos peržvelgti ir surašyti savo išvadas.
„Mūsų preliminari nuomonė sutapo su kitų ekspertų nuomone. Parašiau, kad tai buvo avarinio reaktoriaus apsaugos mygtuko paspaudimas, kuris turėjo sustabdyti reaktorių.
Tačiau dar labiau padidino jo galią, nes reaktorius jau buvo tokios būsenos, kai šio mygtuko spausti nebegalima, bet personalas to nežinojo. Tai buvo darbuotojų klaida, nes nebuvo galima tokios konstrukcijos reaktoriui toje būsenoje taikyti tokių parametrų.
Vėliau tai patvirtino tyrimą atlikę specialistai. Konstrukcijos trūkumai buvo pašalinti ne tik Černobylio, bet ir kitose atominėse elektrinėse su tokio tipo reaktoriais, buvo papildyti visi dokumentai, kuriais vadovaujasi personalas, kad nepasikartotų tokios avarijos“, – daugiau nei trijų dešimtmečių senumo įvykius komentavo V.Ševaldinas, kuris pateikęs baisios tragedijos kilmės išvadas pasirašė slaptus dokumentus.
Jais remiantis buvo pateikta galutinė Černobylio avarijos išvada.
Išvydęs filme rodomus Černobylio ir vos už dviejų kilometrų nuo elektrinės esančio Pripetės miesto vaizdus atomininkas prisiminė ir savo išvykas į Ukrainą. Černobylyje V.Ševaldinas pirmąsyk apsilankė po avarijos prabėgus dešimtmečiui.
Po to lankėsi dar kelis kartus. Jo kelionės buvo susijusios su noru susipažinti, kaip elektrinė eksploatuojama galutinai sustabdžius veiklą.
Savo akimis ne kartą matęs tuščią Pripetės miestą vyras mano, kad jį visą reikia nugriauti, nes griuvenos ligi šiol kraupina viso pasaulio žmones.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Savaitgalis“.
